Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NT registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas pareiškėjo tėvui P. Š., kaip tuometiniam Priekulės paukštininkystės ūkio darbuotojui. Namų ūkių knygoje pareiškėjo tėvas P. Š. nurodytas kaip namų ūkio galva, o namų ūkio nariais įrašyti M. Š. ir sūnūs A. Š. bei P. Š.. Po tėvo, motinos ir brolio mirties šio namų ūkio galva nurodytas pareiškėjas. Šiame bute jis gyveno su tėvais, po jų mirties toliau gyvena vienas, sąžiningai valdė turtą, kitos gyvenamosios patalpos neturėjo ir neturi galimybių ją įsigyti. Butas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

2. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog pareiškime nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, jog name, adresu (duomenys neskelbtini), butai buvo suteikiami Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 26 d. potvarkio pagrindu, vėliau privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Byloje nėra duomenų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas, todėl, tikėtina, jis buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį valdė vykdomojo komiteto organai, ir jis liko valstybės nuosavybė, į kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.3 Teismas pažymėjo, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

4.4 Teismas nurodė, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo šeima buvo laikinai aprūpinta gyvenamuoju būstu, gyveno ūkio bute. Turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms–kooperatinėms organizacijoms, tvarkė šios organizacijos. Jos, neviršydamos įstatymų nustatytų ribų, įgyvendino turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises. Tačiau to turto savininkė likdavo valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

4.7 Teismas taip pat pažymėjo, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su šių daiktų registracija valstybės vardu. Nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Tai, jog viešame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisės į butą Nr. 3, nepaneigia valstybės teisės į butą buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

4.8 Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, paaiškinimus ir atsižvelgęs į nurodytą teisinę reglamentaciją, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų visų sąlygų buvimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo pareiškimą tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1 Apeliantas teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jis nuo 1970 m. nepertraukiamai gyveno bute kartu su tėvais ir broliu, o po jų mirties gyvena vienas.

5.6 Apeliantas mano, jog byloje pateikti įrodymai, kad egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos nustatyti apelianto nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagristą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7.2 Mano, jog teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo reikalavimu, taip pat motyvuotai sprendime nurodė priežastis, dėl kurių A. Š. negali būti nustatyta nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė

10. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, t. y., kad 1945 m. spalio 16 d. buvo įsteigtas Priekulės paukštininkystės valstybinis ūkis, o išregistruotas – 1993 m. kovo 16 d. Pareiškėjo tėvas P. Š. dirbo Priekulės paukštininkystės valstybiniame ūkyje ir jam, kaip darbuotojui, buvo suteiktas butas name, esančiame (duomenys neskelbtini).

11. Priekulės seniūnijos (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygoje įregistruotame namų ūkyje Nr. 894 nurodyti šeimos nariai: P. Š., P., šeimos galva, Š. M., šeimos galva, A. Š., P. sūnus, Š. P., P. sūnus, šeima gyvena ūkio bute. Pareiškėjo tėvas P. Š. mirė (duomenys neskelbtini), namų ūkio nariais liko: namų ūkio galva M. Š. ir jos sūnūs A. Š. ir P. Š.. Mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motinai Š. M. namų ūkio galva nurodytas A. Š.. Pareiškėjo brolis P. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Namų ūkio knygoje nurodyti namų ūkiui priklausantys pastatai: gyvenamųjų pastatų (namų) skaičius – 1, butų skaičius – 4. Papildomose žymose nurodyta, jog šeima gyvena ūkio bute, butas neprivatizuotas.

12. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti nekilnojamieji daiktai: namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra keturios gyvenamosios paskirties patalpos – keturi butai: butas Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 4, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Iš Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 26 d. potvarkio Nr. 320-V „Dėl leidimo Priekulės apylinkės savivaldybei įteisinti gyvenamus namus su ūkio pastatais“ nustatyta, jog Klaipėdos rajono 1993 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu, neišlikus pirminiams pastatų dokumentams, leista įteisinti ir teisiškai registruoti Priekulės apylinkės savivaldybės gyvenamuosius namus su ūkio pastatais pagal sąrašą. Iš Priekulės apylinkės savivaldybės įteisintų pastatų sąrašo nustatyta, jog keturių butų gyvenamajame name su ūkio pastatu, inventorizacijos Nr. 3291, statybos metai – 1900 m., (duomenys neskelbtini), gyveno Z. P., S. K., P. S., A. Z.. S. K. ir Z. P. į butus, kurių Nr. 1 ir 2, įgijo nuosavybę 1993 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimis pagal Butų privatizavimo įstatymą, A. Z. butą Nr. 4 nuosavybės teise įgijo pagal 1995 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. J9298.

14. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų ir pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai, butai Nr. 1 ir Nr. 4 šiuo metu nuosavybės teise priklauso A. K., butas Nr. 2 – D. S.. Buto Nr. 3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nuosavybės teisės neįregistruotos.

15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį

16. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo, ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

17. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo butas Nr. 3 nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl nėra pagrindo ir negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas. Apelianto nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, paremta prielaidomis, nurodo, jog namas, kuriame yra ginčo butas, buvo pastatytas 1900 m., vadinasi, jis buvo privačios nuosavybės objektas. Pažymi, jog tuo metu teritorija priklausė Rytų Prūsijai, o Priekulės paukštininkystės tarybinis (vėliau valstybinis) ūkis buvo įsteigtas tik 1945 m. Aplinkybė, kad gyvenamojo namo savininkai po karo pasitraukė į Vokietiją, apelianto nuomone, nereiškia, kad nuosavybės teisę į namą įgijo paukštininkystės ūkis ar Lietuvos valstybė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas 1900 m. ir kuriame yra ginčo butas Nr. 3, buvo sukurtas / pastatytas kaip privačios nuosavybės objektas. Priešingai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek paties pareiškėjo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame buvę keturi butai buvo būtent valstybės nuosavybė. Byloje nėra ginčo dėl to, jog butą Nr. 3 pareiškėjo tėvui P. Š. ir jo šeimai suteikė Priekulės paukštininkystės valstybinis ūkis. Priekulės seniūnijos (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygoje įregistruotame namų ūkyje Nr. 894, be kita ko, nurodyta, jog šeima gyvena ūkio bute, butas neprivatizuotas. Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 320-V „Dėl leidimo Priekulės apylinkės savivaldybei įteisinti gyvenamus namus su ūkio pastatais“ buvo leista įteisinti ir teisiškai registruoti Priekulės apylinkės savivaldybės gyvenamuosius namus su ūkio pastatais pagal sąrašą. Z. P. ir S. K. į butus, kurių Nr. 1 ir 2, įgijo nuosavybę 1993 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu pagal Butų privatizavimo įstatymą. A. Z. butą Nr. 4 nuosavybės teise įgijo pagal 1995 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat pažymėtina, jog 2021 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija 4.12 punkte, be kita ko, nurodyta, jog pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris aprašytas 2.1 punkte, t. y. gyvenamasis namas, yra valstybės nuosavybė. Nurodyta, jog šis pastatas 1993 m. – 1995 m. patikėjimo teise buvo valdomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos. Išregistravimo pagrindas – 1995 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 9298. Pagal byloje esančius duomenis, minėta 1995 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 9298 A. Z. nusipirko, be kita ko, butą Nr. 4, šią pirkimo–pardavimo sutartį sudarydamas su Priekulės seniūnija. Kaip jau aptarta, S. K. ir Z. P. į butus, kurių Nr. 1, 2, įgijo nuosavybę 1993 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinoma aplinkybė, jog reikėjo butus išsipirkti, trys šeimos butus privatizavo, o jo tėvas buto neišsipirko, privatizavimo procedūros net nebuvo pradėjęs. Nurodė, jog nors 1993 m. Priekulės paukštininkystės valstybinis ūkis buvo išregistruotas, jie ir toliau gyveno bute, niekas nieko nesakė, butas buvo laikomas valdišku. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog aptartos aplinkybės patvirtina, kad ginčo butas Nr. 3 priklauso valstybei, šią aplinkybę tiek anksčiau suvokė, tiek bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pats apeliantas. O daryti priešingą išvadą, t. y., kad ginčo butas Nr. 3 nepriklauso valstybei, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

19. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja aplinkybę, jog Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, butas Nr. 3 ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nors viešame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisės į butą Nr. 3, tai nepaneigia valstybės teisės į butą buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

20. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu, be kita ko, egzistuoja ir tokios sąlygos, kaip: daiktas valdomas nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.71 straipsnio l dalyje nustatyta, jog daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jis nuo 1970 m. nepertraukiamai gyveno bute Nr. 3, tačiau 2021 m. spalio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Š. nurodė, kad fiziškai bute Nr. 3 jis nebegyvena apie 4 metus, kadangi nebėra stogo, lubų. Butas tapo netinkamu gyventi prieš 4 metus. Buto jis šiuo metu neprižiūri, nes jame nėra nei stogo, nei lubų. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog butą laikė valdišku. Taigi pareiškėjas buto Nr. 3 nevaldė kaip savo, suvokė, jog ginčo butas yra valstybės nuosavybė, paskutinius 4 metus butu nesirūpina ir neprižiūri.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, taip pat kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant šias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.