Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės Turto banko, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Iš rašytinių įrodymų, teiktų paaiškinimų nustatyta, kad Priekulės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knygoje Nr. 69 įregistruotame namų ūkyje Nr. 894 nurodyti šeimos nariai: P. Š. P. šeimos galva, Š. M. šeimos galva, A. Š. P. sūnus, Š. P. P. sūnus, šeima gyvena ūkio bute. Pareiškėjo tėvas P. Š. mirė (duomenys neskelbtini), namų ūkio nariais liko: namų ūkio galva M. Š. ir jos sūnus A. Š. ir P. Š.. Mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motinai Š. M. namų ūkio galva nurodytas – A. Š.. Pareiškėjo brolis P. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Namų ūkio knygoje nurodyta, jog namų ūkiui priklausantys pastatai: gyvenamųjų pastatų (namų) skaičius 1, butų skaičius 4, papildomose žymose nurodyta, jog šeima gyvena ūkio bute, vėlesniuose įrašuose nurodyta, jog butas neprivatizuotas.

Iš pareiškėjo paaiškinimų ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2021-04-01 rašto nustatyta, jog pareiškėjo tėvas dirbo Priekulės paukštininkystės ūkyje ir jam kaip darbuotojui buvo suteiktas butas name (duomenys neskelbtini) Priekulės seniūnija. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020-06-10 išrašo nustatyta, jog Priekulės paukštininkystės valstybinis ūkis įsteigtas 1945-10-16, išregistruotas 1993-03-16.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen. Klaipėdos r, įregistruoti nekilnojamieji daiktai: namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra keturios gyvenamosios paskirties patalpos, t. y. keturi butai: butas Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 4, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. 3, kurio (duomenys neskelbtini). Kaip matyti namas priklausė valstybės nuosavybei ir buvo valdomas patikėjimo teise, jos valdytojas buvo įregistruotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnija, įregistravimo pagrindas 1993-08-26 Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. 320-V, išregistravimo pagrindas 1995-08-17 pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1993-08-26 potvarkio Nr.320-V „Dėl leidimo Priekulės apylinkės savivaldybei įteisinti gyvenamus namus su ūkio pastatais“ nustatyta, jog Klaipėdos rajono 1993-08-26 sprendimu neišlikus pirminiams pastatų dokumentams, leista įteisinti ir teisiškai registruoti Priekulės apylinkės savivaldybės gyvenamus namus su ūkio pastatais pagal sąrašą. Iš Priekulės apylinkės savivaldybės įteisintų pastatų sąrašo nustatyta, jog keturių butų gyvenamas namas su ūkio pastatu, inventorizacijas Nr. 3291, statybos metai 1900, Priekulės apylinkės (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena Z. P., S. K., P. S., A. Z.. S. K., Z. P. į butus, kurių Nr. 1, 2 įgijo nuosavybę 1993-12-16 pirkimo pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą 1993-12-16, A. Z. butą Nr. 4 nuosavybės teise įgijo pagal 1995-08-17 pirkimo pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., kurio statybos metai - 1900, suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai, butas Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotos A. K., butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. S., butas Nr. 4 Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K..

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog butas Nr. 3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nuosavybės teisės yra neįregistruotos.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NT registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškimas grindžiamas aplinkybėmis, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., buvo paskirtas pareiškėjo tėvui P. Š., mirus tėvui bute liko gyventi motina, pareiškėjas ir jo brolis, po motinos ir brolio mirties pareiškėjas toliau gyveno šiame bute, turtą valdo sąžiningai, kitos gyvenamosios patalpos neturi, butas ir daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Teismas nurodo, jog daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvui buvo skirtas butas Nr. 3 kaip tuometinio Priekulės paukštininkystės ūkio darbuotojui. Iš teismui pateiktos Priekulės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo 1998-2008 metų ūkinės knygos Nr. 69, namų ūkis Nr. 894 išrašo nustatyta, jog šeimos galva įrašytas pareiškėjo tėvas P. Š. ir jo motina M. Š., vaikai A. Š. ir P. Š., šeima gyvena ūkio bute, mirus pareiškėjo tėvui P. Š. ((duomenys neskelbtini)), šeimos galva liko pareiškėjo motina, kuri mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis, papildomoje žymoje nurodyta, jog butas, kuriame gyveno pareiškėjo tėvai, pareiškėjas ir jo brolis neprivatizuotas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2021-04-01 pažyma patvirtina, jog butas buvo priskirtas pareiškėjo tėvui P. Š., kaip tuometiniam Priekulės paukštininkystės ūkio darbuotojui ir jo šeimai, pareiškėjas nuo 1970 metų gyveno šiame bute, tačiau pareiškėjas nurodė, jog jau keturi metai kaip bute Nr. 3 nebegyvena, nes butas blogos būklės ir gyvena kaimynui A. K. priklausančiame bute.

Bylos duomenų visuma patvirtina, jog name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kuriame yra butas, į kurį pareiškėjas ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nuosavybės teisę į butus gyventojai galėjo įregistruoti Klaipėdos rajono valdybos 1993-08-26 potvarkio pagrindu ir juos privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Name esantys butai Nr. 1, 2, 4 buvo asmenų privatizuoti. Pareiškėjas nurodė, jog tėvas nesprendė buto Nr. 3 privatizavimo klausimo, tai jog butas nebuvo privatizuotas patvirtina ir Priekulės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knyga bei Priekulės seniūnijos 2021-04-02 raštas. Taigi butas, kurį pareiškėjas teigia įgijo įgyjamosios senaties būdu, nėra privatizuotas, privatizavimo procedūra nebuvo pradėta.

Teismas nurodo, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija, kai dėl vykstančių nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesų, valstybė pereinamuoju laikotarpiu tinkamai neapskaitė savo turto ir nepriėmė sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn, taigi yra susijęs su viešuoju interesu. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalis, konstatuota, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo šeima buvo laikinai aprūpinta gyvenamuoju būstu, gyveno ūkio bute. Gyvenamas daugiabutis namas buvo pastatytas 1900 metais kaip valstybės nuosavybė. Pagal 1964 metų civilinį kodekso 97-98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms–kooperatinėms organizacijoms, tvarkė šios organizacijos. Jos, neviršydamos įstatymų nustatytų ribų, įgyvendino turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises. Tačiau to turto savininkė likdavo valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. inventorizavimo data yra 1993-06-25, Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1993-08-26 potvarkiu Nr.320-v „Dėl leidimo Priekulės apylinkės savivaldybei įteisinti gyvenamus namus su ūkio pastatais" Klaipėdos rajono 1993-08-26 sprendimu neišlikus pirminiams pastatų dokumentams, buvo leista įteisinti ir teisiškai registruoti Priekulės apylinkės savivaldybės gyvenamus namus su ūkio pastatais pagal sąrašą. Kaip matyti namo, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen. butai Nr. 1, 2, 4 buvo privatizuoti ir nuosavybės teisės įregistruotos. Pareiškėjo tėvai suprato, jog butas jiems nepriklauso, jį būtina privatizuoti, tačiau jokių veiksmų neatliko. Taigi, valstybė, atstovaujama Priekulės paukštininkystės valstybinio ūkio, pareiškėjo tėvui kaip darbuotojui suteikė galimybę turėti būstą ir juo naudotis bei valdyti. Be to, valstybė, vadovaujantis 1991 m. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, vėliau priimtais įstatymais, suteikė teisę asmenims, gyvenusiems butuose esančiuose name, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. patalpas/ butus privatizuoti, tačiau šiuo atveju pareiškėjo tėvai bei pareiškėjas šios savo teisės neįgyvendino. Be to pažymėti ir tai, jog pareiškėjas jau keturis metus negyvena bute ir juo nesinaudoja, taigi jo nebevaldo ir nesirūpina.

Įvertinus tai, jog gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen. Klaipėdos r. valstybės nuosavybė buvo valdomas patikėjimo teise, o gyvenamajame name, esantys butai Nr. 1, 2, 4 buvo privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą ir pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindais ir šiuo metu priklauso fiziniams asmenims, darytina išvada, jog visas namas priklausė valstybiniam ūkiui ir butai buvo naudoti kolūkio darbuotojų, vėliau priimtas sprendimas leisti žmonėms juos privatizuoti. VĮ Turto bankas, atstovaujantis Lietuvos Respubliką, atsiliepime nurodė, jog butas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nebuvo privatizuotas, todėl tikėtina, kad jis buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį valdė vykdomojo komiteto organai ir jis liko valstybės nuosavybė. Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės seniūnijos pažyma patvirtina, jog butas nebuvo privatizuotas, o savivaldybė nurodė, jog ginčo butas nebuvo apskaitytas Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje.

Nagrinėjamu atveju, butas Nr. 3, kaip buvęs valstybinio ūkio turtas, jeigu jis nebuvo privatizuoti, po ūkio likvidavimo negalėjo likti kaip bešeimininkis, nes šis turtas buvo sukurtas tarybinio ūkio, t. y. iš esmės pagal tuometinę santvarką valstybinėmis lėšomis, todėl butas šiuo metu laikytini kaip likęs valstybės nuosavybėje. Byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, jog valstybė buvo perleidusi nuosavybę teisę kitiems asmenims ir tokiu būdu praradusi nuosavybę į butą Nr. 3, todėl tai leidžia teismui spręsti, jog butas Nr. 3 nuosavybės teise priklauso valstybei ir nėra bešeimininkis. Kaip minėta, pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su šių daiktų registracija valstybės vardu, skirtingai nei toje pačioje normoje įtvirtintas draudimas įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Taigi ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į ginčo butą, patvirtina tik tai, kad minėto buto savininkas nėra išviešintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Teismas nurodo, tai, jog viešame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisės į butą Nr.3, nepaneigia valstybės teisės į butą buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei, užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, paaiškinimus ir atsižvelgiant į nurodytą teisinę reglamentaciją, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė CK 4.68-4.71 straipsniuose visų sąlygų buvimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybę į butą adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškimas atmestinas (CK 4.68 – 4.71 straipsniai, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.