Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-04-11 · Civilinė byla Nr. 2S-454-730/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-11
Bylos Nr.
2S-454-730/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01173-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
J. M.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-454-730/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01173-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.5.12; 3.1.14.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Klaipėdos apylinkės teisme pateikė skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl notaro veiksmų paduoti ir panaikinti 2011 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkinti ir atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų ir skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai nutarties motyvai:

3. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnį, skundas dėl notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šis terminas yra naikinamasis. Teismas įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus nustatė, jog pareiškėja skundžia notarės 2011 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą, atsižvelgiant į tai, naikinamasis terminas skundui dėl notaro veiksmų paduoti baigėsi 2012 m. sausio 5 d., terminą skaičiuojant nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

4. Teismas konstatavo, jog pareiškėja skundą pateikė jau pasibaigus naikinamajam terminui, atsižvelgiant į tai, teismas nutarė prašymo atnaujinti terminą skundui dėl notaro veiksmų paduoti atmesti ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundą dėl notaro veiksmų pateikė praleidusi įstatyme nustatytą terminą, tai yra suėjus naikinamajam terminui skundui dėl notaro veiksmų paduoti, pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjos skundą atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog pareiškėja nežinojo apie išduotą vykdomąjį įrašą, pareiškėja negavo pranešimo apie išduotą vykdomąjį įrašą, nei iš notarės, nei iš vekselio turėtojo. Teigia, kad vekselio turėtojas suėjus vekselio apmokėjimo terminui, turėjo reikalavimą išsiųsti registruotu paštu ir išsaugoti pašto kvitą.

5.2. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino, jog pareiškėja apie vykdomąjį įrašą sužinojo tik 2024 m. vasario 1 d. gavus patvarkymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Teigia, kad nebuvo gavusi jokio pranešimo nei iš vekselio turėtojo, nei iš notarės nebuvo gavusi, dėl ko ir negalėjo apskųsti notarės veiksmų. Pažymi, kad praleidus naikinamąjį terminą teismas turėjo pareigą priimti skundą ir jį išnagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, neatsižvelgė, jog apie 2011 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą pareiškėjai nei vekselio turėtojo, nei notarės nebuvo pranešta. Mano, kad ir tuo atveju, kai yra praleistas naikinamasis terminas notaro veiksmams apskųsti, teismas turėjo pareiškėjos skundą priimti ir jį išnagrinėti.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2024 m. vasario 20 d. pateikė skundą dėl notarės 2011 m. spalio 7 d. išduoto vykdomojo įrašo. CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007).

11. Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

12. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

13. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Pažymėtina, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti, o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

14. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja daugiau kaip 13 metų praleido devyniasdešimties dienų naikinamąjį terminą notaro veiksmams apskųsti dėl priimto vykdomojo įrašo, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, priešingai nei nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad naikinamasis terminas negali būti atnaujintas dėl ko pagrįstai nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos pateiktą skundą dėl notaro veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjos nurodyto aplinkybės, jog ji apie išduotą vykdomąjį dokumentą nebuvo informuota, nesudaro pagrindo kitaip įvertinti naikinamojo termino eigą. Atsižvelgiant į tai, nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl skundo priėmimo dėl notaro veiksmų, tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė