Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ir UAB „Fotoblykstė“ atstovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB lizingas ieškinį atsakovui M. M., tretysis asmuo UAB „Fotoblykstė“, dėl iškeldinimo ir pagal UAB „Fotoblykstė“ ieškinį AB „SEB lizingas“ dėl finansinio lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarties atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui M. M. dėl iškeldinimo, tretysis asmuo UAB „Fotoblykstė“ ir pagal ieškovo UAB „Fotoblykstė“ ieškinį AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarties atnaujinimo (šios civilinės bylos sujungtos).

Atsakovas, kuris yra ir trečiojo asmens atstovas (direktorius), 2013-11-25 padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas atsakovui M. M. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria įpareigotas sumokėti 644 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tame tarpe įpareigoti atsakovą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nustatė pagrįstai. Pažymėtina, kad byloje buvo sujungtos dvi civilinės bylos, t.y. pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškininį reikalavimą atsakovui M. M., trečias asmuo UAB „Foto blykstė“ ir ieškovo UAB „Fotoblykstė“ ieškininį pareiškimą atsakovui AB „SEB lizingui“. Apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo neteisėtumo padavė atsakovas M. M. ir UAB „Fotoblykstė“ vadovas M. M. (vienas ir tas pats asmuo). Kaip matyti iš 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo, pirmos instancijos teismas be kitų apeliacinio skundo trūkumų nurodė ir trūkumą, kad neaiškus apeliacinio skundo reikalavimas, jo ribos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Išorinė apeliacijos forma – apeliacinis skundas. Tačiau tam, kad prasidėtų apeliacinis procesas, apeliacinį skundą būtina surašyti tinkamai.

Apeliacinis skundas yra procesinis dokumentas, todėl, kaip teismas teisingai nurodė, jo turinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). CPK 306 str. normos apeliaciniam skundui nustato ir specialiuosius reikalavimus, kurių apeliantui, siekiančiam įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, taip pat privalu laikytis. Be to, pagal CPK 80 str. 4 d. nuostatas už apeliacinį skundą turi būti mokamas žyminis mokestis. CPK 306 str. 3 d. įpareigoja apeliantą kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenis, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė atsakovas ir UAB „Fotoblykstė“ atstovas M. M. (b. l. 99), tačiau duomenų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, ar duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apeliantas (kaip atsakovas fizinis asmuo) nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas ar šio mokesčio mokėjimas jam yra atidėtas, nėra. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Fotoblykstė“ iškelta bankroto byla, kad jis kaip direktorius nebeturi jokio priėjimo prie įmonės lėšų, todėl negali sumokėti įmonės vardu žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 83 str. 1 d. 8 p. numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Kadangi UAB „Fotoblykstė“ iškelta bankroto byla, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl UAB „Fotoblykstė“ atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad įsiteisėjus bankroto bylai, buvęs jos vadovas M. M. neturi įgalinimų atstovauti įmonę, tuo pačiu ir pateikti apeliacinį skundą šios įmonės vardu. Apeliacinį skundą UAB „Fotoblykstė“ vardu gali reikšti tik bankrutuojančios įmonės administratorius. Tačiau atsakovas M. M., kaip fizinis asmuo, turi mokėti žyminį mokestį už jo vardu pateiktą apeliacinį skundą, kadangi jis nepatenka į asmenų sąrašą, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio, numatytą CPK 83 str. 1 d. Pažymėtina, kad CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Taigi, pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad apelianto pateiktas apeliacinis skundas turi trūkumų, pagrįstai nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti ir tokiu būdu sudarė apeliantui galimybę pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą, kurį teismui priėmus būtų ginamos galimai pažeistos apelianto teisės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui M. M. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šioje dalyje skundžiamą nutartį (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.