Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-539-795/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-09-21Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-21
Bylos Nr.
1-539-795/2012
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01606-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Nukentėjusysis
J. S.
Kaltinamasis
T. B., M. B., E. B.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius, Vitalijus Katėnas, Antanas Lekstutis, Audronė Matiukienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-539-795/2012(Proceso Nr. 1-33-1-01606-2011-5)Procesinio sprendimo kategorija; 1.1.3.2., 1.1.4.7., 1.1.4.5.1., 1.1.7.2.6.,1.1.7.2.4., 1.1.8.7.1., 1.1.8.12., 1.1.8.10.5.,1.2.26.2.1.; 2.3.6. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorėms Kristinai Blinstrubienei ir Vilijai Žukauskienei,

nukentėjusiajam J. S.,nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokatui Vitalijui Katėnui,kaltinamajam T. B., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,kaltinamam M. B., jo gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,kaltinamajam E. B. ir jo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas:

2012-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, areštu 50 parų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „E. S.“ staliumi, teistas:

2011-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 214 str.1d., 215 str.1d., 182 str.1d. - 15 MGL (1950,00 Lt) bauda. Bausmės neatlikęs;2012-05-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., ši bausmė subendrinta su 2011-06-15 teismo baudžiamuoju įsakymu bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 9 mėnesiams ir bauda – 15 MGL (1950 Lt). Bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., M. B. ir T. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2011 rugsėjo 20 d., apie 21 val., prie parduotuvės „Maxima“, Naikupės g.18, Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupe, užpuolė J. S.: E. B. bandė suduoti J. S., tuo pačiu metu M. B. spyrė nukentėjusiajam į dešinį smilkinį, nuo smūgio J. S. nugriuvo ant žemės. Tęsdami nusikalstamą veiką, T. B., E. B. ir M. B. gulinčiam J. S. spyrė apie 10 kartų į galvą, nugarą ir kojas. Tokiais savo veiksmais T. B., E. B. ir M. B. nukentėjusiajam J. S. padarė šiuos sužalojimus: galvos sumušimą su odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis, nežymiai sutrikdžiusius J. S. sveikatą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. B. kaltu prisipažino tik iš dalies ir paaiškino, kad kitų kaltinamųjų E. B. ir M. B. nepažįsta. 2011 m. rugsėjo 20 d., apie 21 val., jis, Tomas ir „negras“ atėjo prie parduotuvės „Maxima“.“Negras“ sudaužė butelį alaus, o nukentėjusysis, jis dirbo apsaugos darbuotoju, liepė surinkti šukes. Nukentėjusysis pasiėmė iš apsauginio „būdelės“ lazdą ir su šia lazda ėmė mušti T. B. draugą. T. B., gindamas draugą, kelis kartus spyrė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis buvo pargriuvęs ant žemės. T. B. iš nukentėjusiojo atėmė lazdą ir ją išmetė. Kiti kaltinamieji šiame nusikaltime nedalyvavo.

Šiems kaltinamojo parodymams patikrinti teismo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad jis nukentėjusiojo J. S. nemušė. Girdėjo kalbant, kad kažkokie asmenys sumušė parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotoją (I t., b.l. 76-80). Teismo posėdyje kaltinamasis T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, paaiškino, kad juos davė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį J. S. yra matęs, žino, kad jis dirba parduotuvėje „Maxima“ apsaugos darbuotoju. Kartą parduotuvėje jis pavogė butelį alkoholinio gėrimo. Apsaugos darbuotojas jam už pavogtą prekę liepė sumokėti. E. B. ir sumokėjo 260 Lt. Nukentėjusiojo J. S. jis nemušė, kas jį sužalojo, nežino. Nukentėjusysis meluoja duodamas parodymus ir E. B. apkalba.

Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinamojo T. B. nepažįsta, niekada nėra jo matęs. Kaltinamąjį E. B. pažįsta, kartu su juo sportavo. Kaltinime nurodytą dieną buvo namuose, miegojo. Parduotuvė „Maxima“, kurioje dirba nukentėjusysis, yra netoli M. B. namų. Nukentėjusiojo niekada nemušė, su juo neturėjo jokių konfliktų. Kodėl nukentėjusysis jį apkalba, nežino.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad jis dirba parduotuvėje „Maxima“, Naikupės g. 18, Klaipėdoje, apsaugos darbuotoju. 2011 m. rugsėjo 20 d., apie 18.00 val., į parduotuvę atėjo kaltinamasis E. B.. J. S. atpažino E. B., kaip asmenį, kuris prieš keletą dienų pavogė tris butelius alkoholinių gėrimų. Vagystės faktas buvo užfiksuotas vaido kamerų, tačiau E. B. tada nebuvo sulaikytas. J. S. priėjo prie E. B. ir bandė jį sulaikyti. E. B. pastūmė nukentėjusįjį, pagrasino jam, kad nukentėjusysis turės problemų, ir išbėgo iš parduotuvės. Apie 21 val. J. S. išėjo iš parduotuvės į lauką parūkyti. Stovėjo prie parduotuvės įėjimo. Prie jo priėjo E. B. paklausė: „tu ką, šustras?“, norėjo išprovokuoti konfliktą, mojavo kumščiais, bandė suduoti J. S.. Tuo metu prie J. S. priėjo ir kiti du kaltinamieji. M. B. spyrė nukentėjusiajam į smilkinį. Nuo smūgio jis pargriuvo ant žemės. Tada visi trys kaltinamieji spardė gulintį J. S.. Kai kaltinamieji pabėgo, J. S. grįžo į parduotuvę. Jam svaigo galva, veidas buvo kruvinas. Parduotuvės darbuotojai iškvietė policiją ir medicinos pagalbą. Tvirtina, kad jį spardė visi trys kaltinamieji, juos įvykio metu gerai įsidėmėjo, atpažino ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje.

Šiuos savo parodymus nukentėjusysis J. S. patvirtino akistatų su kaltinamaisiais E. B., M. B. ir T. B. metu (I t., b.l.48, 66, 82).

Nukentėjusysis J. S. atpažino kaltinamąjį M. B., pagal jo nuotrauką, kaip asmenį, kuris pirmas spyrė J. S. į galvą, o jam pargriuvus, kartu su kitais dviem asmenimis jį spardė (I t., b.l. 13-16).

Nukentėjusysis J. S. atpažino kaltinamąjį E. B., pagal jo nuotrauką, kaip asmenį, kuris ranka bandė suduoti jam į veidą, o J. S. pargriuvus, kartu su kitais dviem asmenimis, jį spardė (I t., b.l. 10-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2011-10-27 specialisto išvadoje nr. G1637/11(03), konstatuota, kad nukentėjusiajam J. S. buvo padarytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis. Šiuos sužalojimus J. S. galėjo patirti 2011 m. rugsėjo 20 d., neužilgo iki 21 val., bukos traumos metu, paveikus jo galvą kietais bukais daiktais. Dėl šių sužalojimų nežymiai sutrikdyta J. S. sveikata (I t., b.l. 19).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad pagalba ligoniui J. S. buvo iškviesta 2011 m. rugsėjo 20 d., 20.57 val. Iškvietime nurodyta įvykio vieta – Naikupės g. 18, parduotuvė „Maxima“. Iškvietimo priežastis – sąmoningas sužalojimas (sumuštas). J. S. diagnozuotas galvos sumušimas ir viršugalvio pjautinė žaizda. Nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, be sąmonės nebuvo, tekėjo daug kraujo. Objektyviai medikų nustatyta, kad J. S. galvoje matyti ilga pjauta žaizda lygiais kraštais, 0,5x0,1 cm, kraujuojanti. Už dešinės ausies poodinė hematoma (II t., b.l. 39-40).

Liudytoja T. D. parodė, kad ji dirba parduotuvėje „Maxima“, Naikupės g. Įvykio dieną ji dirbo „prie saldainių“. Pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad prie parduotuvės apsaugos darbuotoją J. S. muša trys vyrai. J. S. gulėjo ant žemės, o trys žmonės jį spardė kojomis. Vyrų veidų ji nematė, todėl jų atpažinti negali. Po sumušimo J. S. buvo visas kruvinas. Parduotuvės darbuotojai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Muštynių vietoje pardavėja rado atsuktuvą ir J. S. akinius. Jokios beisbolo lazdos muštynių vietoje nerado.

2011-09-21 nukentėjusiojo J. S. protokole- pareiškime nurodyta, kad 2011-09-20, apie 21 val., prie parduotuvės „Maxima“ Naikupės g. 18, Klaipėdoje, jį sumušė 3-4 nepažįstami vyriškiai (I tomas, b.l. 1).

Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji E. B., M. B. ir T. B. viešoje vietoje - prie parduotuvės „Maxima“, elgdamiesi įžūliai, demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nukentėjusiajam J. S. sudavė kojomis smūgius į galvą, spardė jį gulintį ant žemės, tuo padarydami J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis T. B. prisipažino naudojęs prieš nukentėjusįjį J. S. fizinį smurtą, tačiau teigė, kad tai darė vienas, nedalyvaujant kitiems kaltinamiesiems. Kaltinamieji E. B. ir M. B. neprisipažino mušę nukentėjusįjį J. S., teigė vienas kito nepažįstantys. Kaltinamasis E. B. patvirtino pavogęs alkoholinių gėrimų, tačiau apsaugos darbuotojo prašymu vėliau atlyginęs parduotuvei padarytą turtinę žalą, neigė konfliktavęs su apsaugos darbuotoju J. S.. 2012 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis E. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nedidelės vertės turto pagrobimą 2011 m. rugsėjo 5 d., parduotuvėje „Maxima“, Naikupės g. 18, Klaipėdoje.

Nukentėjusysis J. S. nusikaltimo padarymo dieną atvykusiems greitosios medicinos medikams nurodė, kad jį sumušė trys nepažįstami asmenys. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja T. D., mačiusi, kad parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotoją gulintį spardo trys vyrai. Kitą dieną rašydamas pareiškimą policijoje J. S. aiškiai nurodė, jog visus smurto veiksmus prieš jį atliko trys asmenys, detaliai aprašė dviejų asmenų požymius: 1) amžių -21-25 metai, ūgį -185-190 cm., stambų kūno sudėjimą, labai trumpus plaukus, apvalią veido formą, aprangą – juodą sportinį kostiumą, ir 2) amžių 21-25 metai, ūgį 185-190 cm., vidutinį kūno sudėjimą, šviesius plaukus, tamsios spalvos aprangą ir sportinius batus su ženklu „nike“ (I t., b.l. 1). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo apklaustas du kartus: 2011-10-17 ir 2012-01-05, buvo suvestas akistaton su visais trim kaltinamaisiais. Visų apklausų metu jis nuosekliai tvirtino, kad visus fizinio smurto veiksmus prieš jį atliko trys asmenys, išsamiai apibūdino šių asmenų požymius, konkrečius veiksmus ir sužalojimų atsiradimo mechanizmą: E. B., siekdamas išvengti sulaikymo, parduotuvėje jį pastūmė ir pagrasino, lauke pasikėsino smogti ranka į veidą, M. B. spyrė stovinčiam J. S. į galvą, visi trys kaltinamieji spardė gulintį nukentėjusįjį (I t., b.l. 6, 8-9, 48-49, 68-69, 82-83). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. neabejodamas atpažino du kaltinamuosius E. B. ir M. B. (I t., b.l.10-12, 13-15). Kaltinamasis T. B. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam nebuvo parodytas atpažinti, tačiau teisme J. S. patvirtino, kad konflikto metu gerai įsidėmėjo jį užpuolusius sužalojusius asmenis ir atpažįsta visus tris kaltinamuosius: E. B., M. B. ir T. B., nė kiek tuo neabejodamas ir neklysdamas. Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamųjų veiksmus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyti padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Kaltinamųjų veiksmai – dėl menkavertės priežasties- bandymo sulaikyti parduotuvėje galimai apsivogusį E. B.-panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį, buvo atlikti viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, todėl jų veiksmai pripažįstami įžūliais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį bei tvarką. Visi trys kaltinamieji buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai, nusikaltimo objektyvioji pusė realizuota bendrais jų veiksmais. Tai, kad byloje nenustatyta, kiek konkrečiai ir į kurias kūno vietas smūgių sudavė kiekvienas kaltinamasis, neturi esminės reikšmės sprendžiant jų atsakomybės už kilusius padarinius klausimą. E. B., M. B. ir T. B. viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, patys tyčia suduodami smūgius nukentėjusiajam, matydami, kaip tyčia jį muša kiti bendrininkai, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese, ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų E. B., M. B. ir T. B. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant E. B., M. B. ir T. B. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad jie sudavė ne mažiau 10 ir ne daugiau 20 kartų J. S. į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis T. B. tvirtino spyręs kelis kartus nukentėjusiajam į galvą. Kaltinamieji E. B. ir M. B. neigė vartoję nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą. Nukentėjusysis J. S. teismo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis E. B. jam spyrė į galvą, vėliau gulintį spardė visi trys kaltinamieji, tikslaus suduotų smūgių skaičiaus jis negalėjo įvardinti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1637/11(03) nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nenurodyta tiksli sužalojimų lokalizacija, todėl specialistas negali pasakyti kelių trauminių poveikių pasekmėje padaryti sužalojimai (I t, b.l. 19). Įrodymų tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė daugiau nei 10 kartų, todėl ši aplinkybė patikslinama, nurodant, kad nukentėjusiajam J. S. kaltinamieji T. B., E. B. ir M. B. spyrė apie 10 kartų. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Iš kaltinimo pašalinamos ir veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui, bei kaltinamųjų atsakomybės dydžiui reikšmės neturinti aplinkybė, kad kaltinamasis E. B. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais.

T. B. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau 2012-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, areštu 50 parų. Ši bausmė subendrinta su 2012-05-21 nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau pastarasis nuosprendis naujo nuosprendžio priėmimo metu nėra įsiteisėjęs.

T. B. yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu nedirbo ir nesimokė. Kaltinamasis T. B. prisipažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam J. S., tačiau nukentėjusiojo neatsiprašė ir kritiškai savo elgesio nevertina. Jis viso bylos proceso metu tvirtino, kad nukentėjusysis pats išprovokavo nusikalstamus veiksmus, pirmas suduodamas smūgį nenustatytam asmeniui, kaltinamojo draugui, ir, kad nukentėjusįjį J. S. sumušė vienas. T. B. gera valia aktyviais savo veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jam žinomų nusikalstamos veikos detalių ir nusikalstamos veikos bendrininkų, taip nepadėdamas ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tiesą byloje. Teismas neturi pagrindo taikyti Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir švelninti kaltinamojo T. B. atsakomybę. Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

T. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje su E. B. ir M. B. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. B. paskyrus Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę, artimą Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Žemesnės instancijos teismas

Nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, T. B. padarė prieš priimant 2012 m. kovo 12 d., 2012 m. gegužės 21 ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius. 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme. 2012 m. gegužės 21 d. ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiai naujo nuosprendžio priėmimo metu nėra įsiteisėję, todėl, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su 2012 m. kovo 12 d., 2012 m. gegužės 21 d. ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Kaltinamam T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Kaltinamasis E. B. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, būdamas teistas 2011-06-15 teismo baudžiamuoju įsakymu už tyčinius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). E. B. yra jauno amžiaus, dirba UAB „E.S.“ staliumi. Jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai savo elgesio nevertina ir nesigaili dėl jo pasekmių. Nukentėjusiajam J. S. padarytos žalos, ar bent jos dalies neatlygino, taip nesistengdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos padarinių. Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

E. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje su T. B. ir M. B. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. B. paskyrus Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę, artimą Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, E. B. padarė prieš priimant 2012 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendį.

Kaltinamam E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

M. B. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau 2011 m. liepos 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jis buvo atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, vykdymo. Naują tyčinį nusikaltimą padarė nepraėjus dviem mėnesiams nuo šio sprendimo atleisti jį nuo bausmės vykdymo priėmimo.

M. B. yra jauno amžiaus, nedirba ir nesimoko. Jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai savo elgesio nevertina ir nesigaili dėl jo pasekmių. Nukentėjusiajam J. S. padarytos žalos, ar bent jos dalies neatlygino, taip nesistengdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos padarinių. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje su T. B. ir E. B. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. B. paskyrus Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę, artimą Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Kaltinamam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. S. kaltinamiesiems T. B., E. B. ir M. B. pareiškė 15934 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jam padarytą 934 Lt turtinę žalą bei 15 000 Lt neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Civilinis ieškovas J. S. nurodė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 100 Lt išlaidos vaistams nuo skausmo „Ketanov“, 34 Lt nusikaltimo metu sužaloto danties rovimo išlaidos ir 800 Lt išlaidos, susijusios su būsimu išrauto danties protezavimu. Nukentėjusysis pateikė išrašą iš asmens sveikatos istorijos, kuriame užfiksuota, kad J. S. į gydymo įstaigą atvyko 2011 m. rugsėjo 26 d. dėl kairės pusės žandikaulio skausmo, gydymo metu buvo pašalintas 27 dantis (II t., b.l. 43-44), taip pat mokamos asmens sveikatos priežiūros apskaitos lapą, patvirtinantį, kad už šią procedūrą jis sumokėjo 34 Lt (II t., b.l. 24).

Nustatyta, kad kaltinamieji T. B., E. B. ir M. B. 2011 m. rugsėjo 20 d. mušė ir spardė nukentėjusįjį J. S., suduodami apie 10 smūgių į galvą, dėl kaltinamųjų panaudoto smurto nukentėjusysis patyrė įvairius galvos sužalojimus. 2011 m. rugsėjo 26 d. nukentėjusysis J. S. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl ilgalaikio skausmo viršutiniame žandikaulyje, nurodė, kad skausmas atsirado po 2011m. rugsėjo 20 d. patirtos traumos (II t., b.l. 43-44). Gydymo įstaigoje buvo pašalintas vienas dantis. UAB „Centro odontologijos klinika“ 2012-08-22 pažyma patvirtina, kad sužaloto danties planuojamo gydymo kaina yra 4000 Lt (II tomas, b.l. 42). Ši turtinė žala yra pagrįsta tinkamais įrodymais, nurodytos odontologo paslaugos yra būtinos, ir jos vertintinos kaip realiai atsiradusios, o ne kaip būsimos išlaidos (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2011-03-03 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-85/2011).

Tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos ir J. S. patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys 834 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinamas.

Nukentėjusysis J. S. prašo atlyginti 100 Lt turtinę žalą, kurią sudaro vaistų nuo skausmo „Ketanov“ įsigijimo išlaidos. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad gydytojas jam šių vaistų nepaskyrė, recepto šiems vaistams įsigyti jis neturėjo. Pirko vaistus vaistinėje, savo paties nuožiūra. Pagal vaistų rinkodaros aprašą vaistų, kurių bendrinis pavadinimas Ketorolako trometamolis, o išgalvotasis pavadinimas Ketanov, įsigijimui reikalingas receptas (II t., b.l. 35). J. S. nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių 100 Lt turtinius nuostolius, šis jų reikalavimas pagrįstas tik prielaidomis, todėl šioje dalyje turtinis reikalavimas atmetamas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų E. B., T. B. ir M. B. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam J. S. buvo padaryti įvairūs sužalojimai: odos nubrozdinimai ir muštinės žaizdos galvoje, pjautinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Be patirto fizinio skausmo J. S. dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė ir kitus nepatogumus- negalėjo kurį laiką dirbti, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jo laukia sudėtingas danties gydymo procesas. Dėl netikėto trijų asmenų užpuolimo, fizinės jėgos ir smurto panaudojimo, jis patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgąstį. Kaltinamieji veikė tyčia, brutaliai panaudodami fizinę jėgą ir sąmoningai siekdami, kad nukentėjusysis patirtų fizinį skausmą, pažeminimą ir stresą, tokiu būdu iš esmės padidindami nusikalstama veika J. S. sukeltus neigiamus išgyvenimus. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir J. S. iš kaltinamųjų E. B., T. B. ir M. B. solidariai priteisiama 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamųjų turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Nustatydamas privalomos kompensuoti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į suformuota LR teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 89,7 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamųjų E. B., T. B. ir M. B. nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentėjusysis J. S. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, buvo nežymiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos -89,7 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos priteisiamos Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamųjų E. B., T. B. ir M. B. solidariai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti areštą 45 paroms.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti areštą 45 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2012 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendžiu paskirta ir su 2011 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę areštą 90 parų ir baudą 15 MGL (1950 Lt).

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2012 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendį.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti areštą 45 paroms.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamųjų T. B., E. B. ir M. B. solidariai 834 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų T. B., E. B. ir M. B. solidariai 89,70 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė