- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 1A-106-417-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01606-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- T. B., E. B., M. B.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-417/2013
Teisėja K. Baškienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10., 1.2.26.2.1.
2013 m. sausio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. B., E. B. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirtos 45 paros arešto, arešto bausmę atliekant areštinėje.
E. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirtos 45 paros arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas ir 15 MGL (1950 Lt) bauda, arešto bausmę atliekant areštinėje.
Į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos miesto apylinkės 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė.
M. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirtos 45 paros arešto, arešto bausmę atliekant areštinėje.
Iš nuteistųjų T. B., E. B. ir M. B. solidariai nukentėjusiojo J. S. naudai priteista 834 Lt turtinei žalai atlyginti ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 89,70 Lt Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B., E. B. ir M. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jie 2011 m. rugsėjo 20 d., apie 21 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, užpuolė J. S.: E. B. bandė suduoti J. S., tuo pačiu metu M. B. spyrė nukentėjusiajam į dešinį smilkinį, nuo smūgio J. S. nugriuvo ant žemės. Tęsdami nusikalstamą veiką, T. B., E. B. ir M. B. gulinčiam J. S. spyrė apie 10 kartų į galvą, nugarą ir kojas. Tokiais savo veiksmais T. B., E. B. ir M. B. nukentėjusiajam J. S. padarė galvos sumušimą ir odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, nežymiai sutrikdžiusius J. S. sveikatą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. B. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtąją bausmę bei sumažinti J. S. priteistąjį civilinį ieškinį. Nurodo, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, nes liepė surinkti šukes nuo sudužusio alus butelio. Tačiau, anot nuteistojo, kai jis atsisakė tai daryti, J. S. nubėgo į parduotuvę ir išbėgo nešinas beisbolo lazda, kuria sudavė draugui Tomui. Apeliantas pažymi, kad jis po tokių nukentėjusiojo veiksmų susigrūmė su J. S. ir atėmė lazdą. Nuteistasis taip pat pažymi, kad įvykio dieną jis buvo neteistas.
Nuteistasis E. B. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį bei atmesti priteistus civilinius ieškinius. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuojama, jog nuteistasis T. B. kaltu prisipažino tik iš dalies ir parodė, kad E. B. ir M. B. nepažįsta. Toliau nuosprendyje yra nurodoma, kad 2011 m. rugsėjo 20 d., apie 21 val., jis, Tomas ir Negras atėjo prie parduotuvės „Maxima“. Negras sudaužė butelį alaus, o nukentėjusysis, jis dirba apsaugos darbuotoju, liepė surinkti šukes. Nukentėjusysis pasiėmė iš apsaugininko būdelės lazdą ir su šia lazda ėmė mušti T. B. draugą. T. B. gindamas kelis kartus spyrė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis buvo pargriuvęs ant žemės. T. B. iš nukentėjusiojo atėmė lazdą ir ją išmetė. Apeliantas akcentuoja, jog T. B. savo parodymuose aiškiai teismui nurodė, kad kiti kaltinamieji šiame nusikaltime nedalyvavo ir T. B. prisipažino vartojęs prieš J. S. fizinį smurtą, teigdamas, jog tai darė vienas. Tuo tarpu M. B. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis buvo namuose, miegojo, tad akivaizdu, kad M. B. net negalėjo nurodyti, kad jis, E. B., galėjo dalyvauti nurodytame įvykyje. Be to, nuteistasis E. B. pažymi, kad liudytoja T. D. parodė, jog ji įvykio dieną dirbo parduotuvėje „Maxima“, ji matė, kaip mušė J. S. trys vyrai. Tačiau jų veidų nematė, todėl jų atpažinti negali. Apelianto E. B. įsitikinimu, tokie liudytojos T. D. parodymai niekaip negali būti vertinami kaip įrodymas šioje baudžiamoje byloje ir pagrindas jam priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantas akcentuoja, kad dėl įvykio buvo apklaustas tik po trijų mėnesių, todėl realu, kad J. Š. apsiriko duodamas parodymus ir atpažindamas jį, E. B., kaip buvusį įvykio vietoje.
Be to, nuteistasis E. B. nurodo, jog nuolat gyvena nurodytu adresu: Sulupės g. 13–57, Klaipėda, yra ramaus būdo, taktiškas ir nekonfliktiškas ir jam yra labai svarbu turimas darbas UAB „Euro sofa“, nes dėl sveikatos negali ne tik užsiimti mėgstamu sportu, bet atlikti ir sunkesnio darbo. Ligos, kuria serga, gydymas yra labai ilgas ir sunkus. Pažymi, kad iš ankstesnio teistumo padarė griežtas išvadas ir jokių teisės pažeidimų nėra padaręs bei pažada nedaryti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas areštas labai sutrukdys tolimesnei darbinei karjerai.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. B. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nukentėjusysis J. Š. dar tą pačią įvykio dieną pirmos apklausos metu nurodė, kad buvo sumuštas 3 ar 4 nepažįstamų vyriškių, Vėliau jis iš parodytų nuotraukų jau atpažino, taip apkalbėdamas jį, M. B.. Apelianto manymu, nukentėjusysis jį galėjo nurodyti dar ir todėl, kadangi jis gyvena netoli nurodytos parduotuvės ir nuolat ten vaikšto. Nuteistojo M. B. įsitikinimu, nesuprantama ir ta aplinkybė, kad būtent minėto įvykio metu kaip tyčia neveikė stebėjimo kameros, kurios šiaip nuolat veikia. Nors, kaip nurodyta kaltinime ir liudytojos T. D. parodymuose, įvykis vyko prie parduotuvės ir įrašuose būtų galima matyti ir nustatyti konflikto dalyvius. Liudytoja T. D. konflikto dalyvių taip pat neatpažino. Nukentėjusiojo pirmieji parodymai, kad buvo sumuštas 3–4 nepažįstamų asmenų, patvirtina aplinkybę, kad jis nepažino kitų incidento dalyvių. Nei ikiteisminio įvykio metu, nei teisme šios aplinkybės visai nebuvo tiriamos ir abejonių nesukėlė, nors nuosprendyje nurodyta, kad išanalizavus duomenų visumą teismas pripažįsta įrodyta, jog jis, M. B., padarė nusikaltimą. Apelianto manymu, iš visos visumos įrodymų yra tik abejotini nukentėjusiojo parodymai, kuris dirbdamas apsaugos darbuotoju galėjo konfliktuoti su daugeliu pirkėjų, todėl priimti apkaltinamąjį nuosprendį negalima.
Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų T. B., E. B. ir M. B. apeliaciniai skundai atmestini.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apeliantų skunduose nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje pakanka duomenų T. B., E. B. ir M. B. kaltei pagrįsti dėl nukentėjusiojo J. S. sveikatos nežymaus sutrikdymo bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo. Ir šių išvadų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.
BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.
Nagrinėjamuoju atveju akivaizdu, kad smurto prieš nukentėjusįjį J. S. motyvai vis dėlto buvo asmeninio pobūdžio. Tik, anot nukentėjusiojo, jis buvo sumuštas todėl, kad norėjo sulaikyti prieš kelias valandas iki jo sumušimo parduotuvėje apsivogusį E. B., tuo tarpu, anot nuteistojo T. B., jis su draugais tik gynėsi nuo neadekvataus nukentėjusiojo elgesio, kai vaikinas, vadinamas Negru, prie šalia parduotuvės esančio prekybinio kiosko sudaužė alaus butelį ir nepakluso nukentėjusiojo nurodymams surinkti šukes. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo J. S., nuteistųjų T. B., E. B. ir M. B. parodymus, mano, kad apeliantų nurodytos aplinkybės tėra pasirinkta gynybos pozicija, pateikti 2011 m. rugsėjo 20 d. vakaro įvykius kaltinant nukentėjusįjį tariamai provokuojančiu elgesiu.
Apygardos teismo nuomone, nuteistojo T. B. siekis įtikinti, kad būtent nukentėjusysis elgėsi vos ne nusikalstamai, yra ne visiškai logiškas. Nes, kaip nustatyta byloje, J. S. dirba parduotuvės (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju ir kokiu tikslu jis turėjo būti suinteresuotas kitų aplinkui veikiančių prekybos vietų tvarkos palaikymu, lieka visiškai neaišku. Tuo tarpu vertinant nukentėjusiojo J. S. nurodytas aplinkybes, visiškai natūralu, kad E. B. apimtas pykčio, jog buvo atpažintas kaip asmuo, prieš kelias dienas pavogęs alkoholio, nutarė pamokyti nukentėjusįjį dėl jo drąsos ir budrumo. Tai, kad alkoholio vagystė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), kurioje J. S. dirba apsaugos darbuotoju, E. B. nebuvo nauja, įrodo ir byloje esantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendis, kuriuo E. B. pripažintas kaltu būtent dėl alkoholio vagystės bendrininkų grupe.
Nuteistojo T. B. pirmosios instancijos teisme teigimas, kad jis nepažįsta E. B. ir M. B., o 2011 m. rugsėjo 20 d. vakarą pats nukentėjusysis prieš jo draugus Tomą ir Negrą elgėsi provokuojančiai, todėl, pasak T. B., jis spyrė nukentėjusiajam ir iš jo atėmė tariamai atsineštą lazdą tik gindamas draugus, vertinamas kaip siekis suklaidinti teismą. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu T. B. išvis neigė smurtavęs prie J. S. ir tik girdėjęs kalbas, kad buvo sumuštas apsaugos darbuotojas. Taip pat teisėjų kolegija netiki ir nuteistojo M. B. parodymais, nes būtent šį nuteistąjį J. S. atpažino kaip asmenį, kuris jam smogė pirmasis.
Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktinius bylos duomenis bei nustatytas bylos aplinkybes konstatuoja, kad netikėti nukentėjusiojo J. S. parodymais nėra teisinio pagrindo. J. S. neturėjo motyvų apkalbėti nuteistųjų, priešingai nei pastarieji, ir būtent nuteistasis E. B.. Savo ruožtu apeliantų T. B. ir M. B. tikslas apkalbėti nukentėjusįjį J. S. dvejopas – išvengti baudžiamosios atsakomybės bei padėti bendravykdžiui E. B.. Todėl teisėjų kolegija atmeta nuteistųjų T. B., E. B. ir M. B. apeliacinių skundų argumentus dėl jų išteisinimo pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1. d., kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
Apeliantas T. B. pateiktame apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtąją bausmę bei sumažinti priteistąjį civilinį ieškinį.
Teisėjų kolegija vertindama paminėtąjį prašymą atkreipia dėmesį, kad apeliantas iš esmės nenurodė jokių motyvų, kodėl mano, kad paskirtoji bausmė ir nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimo dydis yra per didelis, apsiribodamas pareiškimu, kad dėl konflikto lyg būtų kaltas pats nukentėjusysis. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė išsamius motyvus, kodėl mano, kad T. B. turi būti paskirta nustatyto dydžio arešto bausmė ir kodėl J. S. priteistina 834 Lt suma turtinei žalai ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pakartotinai spręsti ir vertinti paminėtųjų klausimų. Tad nuteistojo T. B. prašymus dėl paskirtosios bausmės sušvelninimo ir civilinio ieškinio sumažinimo atmeta kaip nepagrįstus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų T. B., E. B. ir M. B. apeliacinius skundus atmesti.