Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui G. A. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 7 d. tarnyba atliko A. A. situacijos vertinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad nepilnamečio motina mirė, nepilnametis paaiškino, kad turi tėvą G. A., kurio neprisimena, jo nepažintų, ryšių su juo nepalaiko. Nežino, kur jis gyvena, su juo gyventi nenorėtų, nes jis jam svetimas. Situacijos vertinimo metu vaiko tėvas G. A. paaiškino, kad dešimt metų su sūnumi A. ryšių nepalaiko, jo gyvenimu nesidomėjo, nieko nežino apie vaiko sveikatą, apie jo turimus specialiuosius poreikius. Mano, kad sutikęs pažintų, bet kaip atrodo, nežino, turi jo popierinę nuotrauką, kai dar buvo visai mažytis. Sūnaus nelankė, nes neturi automobilio, susisiekimas yra nepatogus. Nurodė, kad iš darbo užmokesčio yra atskaitomas išlaikymas sūnui po 200 EUR kas mėnesį. Taip pat nurodė, kad jei vaikui reikia kokios nors specialistų pagalbos, jis neturėtų sąlygų ir galimybių jį parsivežti pas save, neprieštarauja, kad jo sūnus gyventų pas savo seserį R., ji geriau pasirūpintų A., nei jis. Taigi buvo nustatytas rizikos veiksnys, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, ir aukštos rizikos veiksnys, kad vaiko atstovas pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, jo teisių ir geriausių interesų, vaikas likęs be atstovo pagal įstatymą, bet nebuvo nustatyta apsaugos veiksnių, taip pat nebuvo galimybės taikyti laikinosios priežiūros, todėl buvo priimtas sprendimas nepilnametį A. A. paimti iš jo atstovo pagal įstatymą. 2021 m. gegužės 17 d. Utenos apylinkės teismas nutartimi Nr. eS2-2217-266/2021 leido paimti nepilnametį A. A. iš jo tėvo G. A..

2021 m. gegužės 20 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-428 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ A. A. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2021 m. gegužės 18 d. ir laikinąja globėja paskirta R. J., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją jos gyvenamojoje vietoje. Pas globėją vaikui yra sudarytos geros, saugios gyvenimo ir buities sąlygos, globėja tinkamai vykdo globėjos pareigas, todėl iki teismo nutarties dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, tikslinga A. A. gyvenamąją vietą palikti pas globėją R. J. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustačius A. A. laikinąją globą, buvo inicijuotas mobiliosios komandos darbas su atsakovu G. A., buvo vykdytas konsultavimas socialiniais ir pozityvios tėvystės klausimais. Vyras buvo konsultuotas vaiko fizinių ir emocinių poreikių atpažinimo ir tenkinimo klausimais, buvo motyvuojamas keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio vartojimo, buvo pateikta informacija apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai, socialiniam gyvenimui, G. A. buvo supažindintas su galimybe kreiptis dėl priklausomybių konsultanto konsultacijų siekiant keisti gyvenimo būdą bei stiprinant motyvaciją atsisakyti alkoholio vartojimo. Mobiliosios komandos specialistai identifikavo šias atsakovo problemas: tėvo ir sūnaus ryšiai yra nutrūkę, jie vienas kito nepažįsta, vyras su sūnumi nebuvo susitikęs ilgiau kaip dešimt metų, pradėjęs bendrauti neatsižvelgia į vaiko fizinius ir emocinius poreikius, skambina vaikui netinkamu metu, žada dalykus, kurių neįvykdo, sukeldamas sūnui nusivylimą ir nepasitikėjimą juo. Specialistai įvertino, kad G. A. negali tinkamai pasirūpinti vaiku, užtikrinti jo saugumo, neturi motyvacijos keisti savo gyvenimo būdo bei sudėlioti prioritetus, atitinkančius vaiko poreikius ir sveiką jam aplinką.

Taip pat 2021 m. gegužės 12 d. atsakovui buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, buvo teikiamos bendrosios ir socialinės įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. Buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame numatytos pagalbos priemonės, kurias įgyvendinus būtų išspręstos šeimoje kilusios problemos. Atvejo vadybos posėdžiai G. A. buvo organizuojami 3 kartus, paskutinio posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 11 d., metu buvo konstatuota, kad nuo socialinių paslaugų teikimo pradžios teigiamų pokyčių nepastebėta, atsakovas pagalbos plane numatytų įpareigojimų nevykdė bei visiškai nedėjo pastangų, kad situacija pasikeistų, nepriėmė jokios siūlomos specialistų pagalbos, nebandė keisti gyvenimo būdo, neieškojo galimybių atstatyti emocinio ryšio su sūnumi. G. A. galimai yra priklausomas nuo alkoholio, nors pats to nepripažįsta, jam trūksta žinių ir suvokimo apie vaiko auklėjimą, raidą, emocinius ir fiziologinius poreikius, stokoja socialinių įgūdžių, apie gyvenimą su sūnumi ar artimą bendravimą su juo nesvarsto. Laikinosios globos laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 18 d. atsakovas nei karto nesikreipė į vaikų teisių apsaugos specialistus, nesidomėjo dėl nepilnamečio sūnaus galimybės gyventi atsakovo šeimoje, nei karto nebuvo atvykęs aplankyti sūnaus, tik keletą kartų skambino. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vadoklių seniūnijos 2022 m. kovo 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad G. A. dėl alkoholio vartojimo ir socialinių įgūdžių stokos savarankiškai negebėtų užtikrinti tinkamų vaiko gyvenimo sąlygų, kurios būtinos vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniams, doroviniam vystymuisi. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų ir jo vengimas atlikti savo, kaip tėvo, pareigas vaiko atžvilgiu daro vaikui žalą, kadangi vaikas, augdamas be tėvo dėmesio ir rūpesčio, nesulaukdamas deramo atsako į savo meilę, patiria neigiamus išgyvenimus. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad situacija gali pasikeisti.

A. A. šiais metais sukako (duomenys neskelbtini) metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, diagnozės kodas (duomenys neskelbtini). A. A. pagal savo galimybes bendravo su mobiliosios komandos specialistėmis ir išsakė savo nuomonę dėl gyvenimo kartu su seserimi, teigė, kad gyvendamas sesers namuose jis jaučiasi gerai ir saugiai, papasakojo, kad su tėčiu pradėjo kalbėtis 2021 metų gegužės mėnesį, surado bendrų pomėgių, nes abiem patinka žvejyba, tačiau vėliau vaikas išreiškė nusivylimą, nes tėtis jam prižadėjo, bet nieko netesėjo. 2022 m. sausio 24 d. globojamo vaiko aplankymo metu nepilnametis A. A. sakė, kad jam patinka gyventi pas seserį R., jis čia jaučiasi saugus ir prižiūrėtas, susirado naujų draugų, tėtis jo neaplanko, mama mirusi, jis bendrauja su savo pusbroliais ir pussesere.

Utenos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimu, priimti civilinėje byloje Nr. e2-154-913/2021, buvo pakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu iš G. A. priteisto A. A. išlaikymo dydis ir iš G. A. nepilnamečiam A. A. priteista po 200 EUR kad mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 5 d.) iki vaiko pilnametystės. Esant šioms aplinkybėms ieškovas neprašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

Atsakovas G. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Poreikio pasinaudoti advokato teisine pagalba atsakovas nenurodė. Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo manyti, jog be advokato pagalbos jis negali tinkamai ginti savo teisių, nes procesiniai dokumentai jam buvo įteikti, atsiliepimai ar kitokie prašymai neteikti, jis nenurodė poreikio naudotis teisine pagalba ar prieštaravimų pareikštiems reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaiko motina O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-154-913/2021 nepilnamečio vaiko A. A. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina O. J., taip pat pakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-1301-266/2010 iš G. A. priteisto A. A. išlaikymo dydis, priteisiant iš atsakovo G. A. nepilnamečiui A. A. išlaikymą po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. spalio 5 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

(duomenys neskelbtini) žuvus vaiko motinai O. J., vaiko tėvas sūnų auginti atsisakė, nes neturi tam sąlygų ir galimybių, todėl vaikas liko be atstovo pagal įstatymą. 2021 m. gegužės 17 d. Utenos apylinkės teismas nutartimi leido paimti nepilnametį A. A. iš jo tėvo G. A..

2021 m. gegužės 20 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo“ A. A. buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta jo sesuo R. J., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją jos gyvenamojoje vietoje.

Laikinosios globos laikotarpiu buvo organizuotas mobiliosios komandos darbas su atsakovu, taip pat 2021 m. gegužės 12 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos šeimai planas. Mobiliosios komandos specialistai įvertino, kad G. A. negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku, užtikrinti jo saugumo, neturi motyvacijos keisti savo gyvenimo būdo bei susidėlioti prioritetus, atitinkančius vaiko poreikius ir sveiką jam aplinką. Atvejo vadybos posėdžiai G. A. buvo organizuoti 3 kartus ir paskutinio posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 11 d., metu konstatuota, kad nuo socialinių paslaugų teikimo pradžios teigiamų pokyčių nepastebėta, atsakovas pagalbos plane numatytų įpareigojimų nevykdė bei visiškai nedėjo pastangų, kad situacija pasikeistų, nepriėmė jokios siūlomos specialistų pagalbos, nebandė keisti gyvenimo būdo, neieškojo galimybių atstatyti emocinio ryšio su sūnumi. G. A. galimai yra priklausomas nuo alkoholio, nors pats to nepripažįsta, jam trūksta žinių ir suvokimo apie vaiko auklėjimą, raidą, emocinius ir fiziologinius poreikius, stokoja socialinių įgūdžių, apie gyvenimą su sūnumi ar artimą bendravimą su juo nesvarsto. Laikinosios globos laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 18 d. atsakovas nei karto nesikreipė į vaikų teisių apsaugos specialistus, nesidomėjo dėl nepilnamečio sūnaus galimybes gyventi atsakovo šeimoje, nei karto nebuvo atvykęs aplankyti sūnaus, tik keletą kartų skambino. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vadoklių seniūnijos 2022 m. kovo 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad G. A. dėl alkoholio vartojimo ir socialinių įgūdžių stokos savarankiškai negebėtų užtikrinti tinkamų vaiko gyvenimo sąlygų, kurios būtinos vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo atstovę, trečiąjį asmenį, darytina išvada, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi, nors teikia jam teismo sprendimu priteistą išlaikymą, tačiau nerodo noro ir nededa jokių pastangų, kad augintų savo vaiką pats ir nėra duomenų, jog situacija gali keistis. Atsakovas po A. A. motinos mirties neišreiškė jokio susirūpinimo dėl tolimesnio sūnaus likimo, socialinis darbas su atsakovu nevyko dėl jo kaltės ir abejingumo. Atsakovas nerodė iniciatyvos padėti savo sūnui, rūpintis jo mokslais bei sveikata, su juo beveik visiškai nebendrauja, susitikti iniciatyvos nerodo, sūnaus pas globėją nelanko, nesidomi sūnaus pasiekimais, kasdieniais užsiėmimais, pomėgiais, jo savijauta ir sveikata, nesudaro sąlygų sūnui gyventi kartu su juo, neaprūpina sūnaus tinkamu gyvenamuoju būstu, nemoka atpažinti sūnaus emocinius ir fiziologinius poreikius. Teismas daro išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką, visiškai juo nesirūpina. Atsakovo požiūris į vaiką, visiškas abejingumas sūnaus atžvilgiu, kelia grėsmę jo sūnaus saugumui, sveikatai, raidai ir orumui. Atsakovas po sūnaus motinos mirties (duomenys neskelbtini) neatliko jokių konkrečių veiksmų, kurie leistų daryti prielaidą, kad situacija artimiausiu metu pasikeis, ir vaikas galės su juo gyventi, o jis juo tinkamai rūpinsis, todėl pripažįstama, kad nėra jokių duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti. Priešingai, kaip nurodė trečiasis asmuo R. J., kuri yra A. A. sesuo, atsakovas sūnumi nesirūpina ir juo nesidomi jau virš 10 metų, iki vaiko motinos mirties niekada su sūnumi nebendravo, išlaikymą nors ir teikia, bet priverstinai išieškant, su vaiku bendrauti iniciatyvos nerodo, apie gyvenimą su juo nesvarsto. Tai yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalis).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovas turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnis).

A. A. išlaikymo klausimas išspręstas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. sausio 29 d. sprendimu, todėl šis klausimai iš naujo nenagrinėjamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

2021 m. gegužės 20 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ A. A. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2021 m. gegužės 18 d. ir laikinąja globėja paskirta R. J., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją jos gyvenamojoje vietoje.

Ieškovas ieškinyje ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad R. J. yra nepilnamečio A. A. sesuo pagal motiną. Vaikui pas laikiną globėją yra sudarytos geros, saugios gyvenimo ir buities sąlygos. R. J. tinkamai vykdo globėjos pareigas. A. A. mobiliosios komandos specialistams teigė, kad gyvendamas sesers namuose jis jaučiasi gerai ir saugiai. 2022 m. sausio 24 d. globojamo vaiko aplankymo metu nepilnametis A. A. sakė, kad jam patinka gyventi pas seserį R., jis čia jaučiasi saugus ir prižiūrėtas, susirado naujų draugų, tėtis jo neaplanko, mama mirusi, jis bendrauja su savo pusbroliais ir pussesere.

Apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. A. atžvilgiu būtina be tėvų globos likusiam vaikui nustatyti gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo. Kadangi nepilnametis vaikas A. A. gyvena globėjos R. J. šeimoje, berniuko gyvenamoji vieta nustatoma pas globėją, jos gyvenamojoje vietoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 punktas).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo G. A. priteisiama į valstybės biudžetą 75 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo (100 EUR x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 22,50 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 22,50 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su laikina globėja R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Teismo sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75 EUR (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 22,50 EUR (dvidešimt du eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5662) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.

Inicijuoti bylos dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo A. A. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškėlimą.

Per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.