Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-401-818/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-31
Bylos Nr.
II-401-818/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00292-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
V. A.
Advokatai
Dovydas Raišutis
Kategorijos
Skundas Nr. II-401-818/2024(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00292-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.3; 16.9.8.2; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. A., jo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

vertėjai Olgai Gumuliauskienei,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3280-2024 (ROIK: 24230053126).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. A. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjos S. M. 2024 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3280-2024 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) nubaustas už tai, kad 2024 m. sausio 23 d., 20:20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW 730“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. Tokiais veiksmais V. A. nesilaikė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LRV 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Už administracinį nusižengimą V. A. paskirta – 300 eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas V. A. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas pakeisti jo atžvilgiu priimtą Nutarimą ir nustatyti, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti 100 Eur bauda be administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad pareiškėjas sutinka su administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis, neginčija jų ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, tačiau mano, kad jai paskirta nuobauda yra formali ir neteisinga. Administracinio nusižengimo padarymo metu jis buvo įsitikinęs, kad vairuoja transporto priemonę turėdamas teisę ją vairuoti. Pirmą kartą teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta nuo 2021 m. gegužės 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 8 d., tačiau pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui, pareiškėjas sąžiningai siekė susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. pagal teisinį reglamentavimą pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygos yra: 1) teisės vairuoti transporto priemones laikotarpio pabaiga; 2) papildomų vairuotojų mokymo sėkmingas užbaigimas. Todėl 2021 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas mokėsi ir baigė prasižengusiųjų vairuotojų mokymo kursus, kuriems pasibaigus, mokymo centro administracija informavo, kad pareiškėjo Papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma perduota VĮ „Regitra“. Apie tai, kad pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones vis dar negrąžinta, jis sužinojo tik administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2024 m. sausio 23 d. Todėl, pareiškėjo manymu, ANK 424 straipsnio 3 dalis jam pritaikyta nepagrįstai.

Skunde pareiškėjas prašo teismo įvertinti šias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: 1) prisipažino padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi; 2) linkęs sumokėti Nutarimu jam paskirtą 300 Eur baudą. Taip pat pareiškėjas prašo įvertinti tai, kad teisė vairuoti transporto priemonės jam reikalingos vykdant (duomenys neskelbtini). Jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, nevengia administracinės atsakomybės, tiek policijos pareigūnams, tiek teismui paaiškina visas įvykio aplinkybes, dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, t. y. nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Apibendrinant, pareiškėjo nuomone, išdėstytos aplinkybės sudaro prielaidą taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Pareiškėjos teigimu, net ir tenkinus jo skundą, jis neliks nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir visai jo šeimai, taip pat jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktame atsiliepime nurodyta, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą.

Atsiliepime nurodoma, kad ANK 686 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir Saugaus eismo keliais įstatymas) nustatyta tvarka. Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pagal kurio 9 straipsnio nuostatas asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai prašymą grąžinti teisę vairuoti ir nurodytus dokumentus. Pagal 13 punktą, įvertinęs gautus 9 punkte nurodytus dokumentus ir 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. sausio 23 d. VĮ „Regitra“ įgalioti darbuotojai nebuvo priėmę sprendimo grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti, kaip tai nustatyta minėtame Vidaus reikalų ministro įsakymo 13 punkte, pareiškėjas 2024 m. sausio 23 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl pagrįstai buvo pripažintas kaltu, padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą žinoti, kokia bausme yra nubaustas, taip pat žinoti ir apie poreikį užbaigti papildomus kursus ir įstatymo reglamentuota tvarka atgauti teisę vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, todėl, institucijos manymu, paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Teismo posėdžio metu V. A. palaikė savo skundą ir prašė skundžiamą nutarimą pakeisti dalyje dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemonės) termino sutrumpinimo. Šiuo metu jis tekia pagalba (duomenys neskelbtini), dažnai važinėja į užsienį gabena (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba.

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjo atstovas nurodė, kad pilnai palaiko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą bei papildomai pabrėžė, jog V. A. padarytas administracinis nusižengimas buvo labiau dėl Lietuvoje galiojančių norminių aktų nežinojimo, nei tyčinis veiksmas. Pareiškėjas dar 2021 m. birželio 29 d. gavo Lietuvos Respublikos pilietybę, jis važinėjo valstybėje legaliai, V. A. nespėjo pasidomėti įstatymais dėl užsienio valstybės vairuotojo pažymėjimo keitimo, be to, dar ne visai gerai supranta lietuvių kalbą. Atstovo manymu, pareigūnai priimdami sprendimą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo pareiškėjui nesilaikė proporcingumo principo, šį poveikio priemonė pritaikyta per griežtą, neatitinka taip pat ir sąžiningumo principo. Kadangi teismo posėdyje jo atstovaujamas V. A. neprieštaravo dėl jam paskirtos baudos dydžio (300 Eur), todėl skundas dalyje dėl paskirtos piniginės baudos sumažinimo, yra nepalaikomas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu V. A. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2024 m. sausio 23 d. apie 20:20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Už tai jam paskirta 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

ANK 424 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 1 d.) 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

KET 14 punkte, be kita ko, numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Pareiškėjas neginčija, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau prašo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones.

Teismui taip pat nekyla abejonių, kad buvo padarytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas. Iš Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjos S. M. 2024 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3280-2024 matyti, kad V. A. nubaustas už tai, kad 2024 m. sausio 23 d., 20:20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW 730“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. Nustatyta, kad jis, gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nevykdė SEAKĮ 13 straipsnio 9 punkto reikalavimų pasikeisti Ukrainos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos pažymėjimą (b. l. 68).

Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 punktą Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Tiek pagal šias įstatymo nuostatas, tiek ir pagal Taisyklių 2.4 punkte apibrėžtą nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką užsienio šalių išduoti vairuotojo pažymėjimai, kurie atitinka SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas, galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti motorines transporto priemones tik tokiu atveju, jei pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir/ar darbo ryšių Lietuvos Respublikoje kiekvienas kalendoriniais metais gyvena mažiau nei 185 dienas. Skundo medžiagos duomenimis V. A. leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje gavo nuo 2021 m. balandžio 23 d., t. y. kaip numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, jis privalėjo ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 23 d. pasikeisti Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Taigi akivaizdu, kad 2021 m. balandžio 23 d. V. A. asmeniniai ir darbo ryšiai su Lietuvos Respublika truko ilgiau nei 185 kalendorines dienas, todėl jo turėtas Ukrainos Respublikos išduotas vairuotojo pažymėjimas neatitiko SEAKĮ 13 straipsnio 9 punkto reikalavimų, ir Institucija padarė pagrįstą išvadą, jog V. A. 2024 m. sausio 23 d. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, ir jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos skundžiamame nutarime nėra pasisakyta apie jos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, tačiau iš nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjai skirta sankcijos minimumą atitinkanti bauda bei minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog jai nepagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė už ankstesnį administracinį nusižengimą, kurio ji nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad ANK 424 straipsnio 7 dalis imperatyviai numato, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažiausiai šešiems mėnesiams. Todėl darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014). Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Visų pirma, atsižvelgus į faktines byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nesant tyčios pareiškėjo veiksmuose. V. A. leidimas nuolat gyventi Lietuvoje suteiktas 2021 m. balandžio 23 d., nusižengimo padarymo metu jis turėjo galiojantį kilmės valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl, įvertinus trumpą nuo leidimo gavimo praėjusi laiką, ji galėjo sąžiningai klysti dėl savo turimų teisių apimties. Jis pradėjo dirbti netrukus po leidimo gavimo, Lietuvoje dirbo legaliai, šiuo metu ieško naujo darbo.

Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas V. A. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad V. A. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, suvokia ir visiškai prisiima atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kas rodo, jog pareiškėjas atsakingai žiūri į savo prievoles valstybei. Tai laikytina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamas pažeidimas, už kurį paskirta administracinio poveikio priemonė, padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Jokių pasekmių nekilo, šiuo metu pažeidimas ištaisytas. Pažymėtina, kad atsiliepime Institucijos atstovas neprieštaravo dėl nutarimo pakeitimo dėl poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Apibendrinant, nors administracinio poveikio priemonė taikyta pagrįstai, tačiau teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos V. A. asmenybę, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma atskleidžia mažesnį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, o administracinio poveikio priemonės taikymu 6 mėnesių terminui V. A. kiltų neproporcingai didelės pasekmės.

Teismo manymu, už administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skirtinas 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, t. y. neabejotina, kad jis patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Todėl ši Institucijos vyriausiosios tyrėjos S. M. 2024 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3280-2024 dalis keičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

V. A. atstovo advokato padėjėjo Dovydo Raišučio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. M. 2024 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3280-2024 tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. M. 2024 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3280-2024 dalį, kuria V. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 6 mėnesių:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti V. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 1 (vienam) mėnesiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius