Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui I. J. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais jam įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes jis įspėtas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-02-28 atsakovas ir UAB „mogo LT“ sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi UAB „mogo LT“ įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovui transporto priemonę „Mercedes Benz C220“ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje buvo nustatytas nuomos įmokų grafikas, pagal kurį laikotarpiu nuo 2017-03-28 iki 2019-02-28 kas mėnesį atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas po 60,38 Eur. Kadangi atsakovas tinkamai nemokėjo nustatytų įmokų, UAB „mogo LT“ nuo 2018-07-18 sutartį nutraukė. Liko neapmokėta 796,31 Eur dydžio skola, kurią sudaro 223,26 Eur nuomos mokestis, 83,64 Eur sutarties sudarymo mokestis, 489,41 Eur nepadengta transporto priemonės vertė.

2017-02-28 UAB „mogo LT“ ir „Risk Management Services“ OU sudarė Periodinę reikalavimo teisių pardavimo–pirkimo ir perleidimo sutartį Nr. 2017/02/28, pagal kurią UAB „mogo LT“ periodiškai, t. y. kartą per mėnesį, perleidžia jai priklausančias reikalavimo teises „Risk Management Services“ OU. 2017-03-01 Periodine reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 „Risk Management Services“ OU periodiškai vieną kartą per mėnesį perleidžia jai priklausančias reikalavimo teises ieškovui. 2018-09-19 priedu Nr. 19.1 prie Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2017/03/01 reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleista ieškovui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2018-10-17 rašytiniu pranešimu. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). CK 6.522 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytus mokėjimus bei įmokas (sutarties bendrųjų nuostatų 13.9 punktas). Sutarties 13.9.3 punkte įtvirtinta, kad jei transporto priemonė buvo sunaikinta, nepataisomai sugadinta ar prarasta, atsakovas turi padengti transporto priemonės vertę bei sumokėti PVM. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs nuomotą transporto priemonę, sumokėjęs sutartimi nustatytas įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 796,31 Eur skolos laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Sutarties 10.3 punkte numatyta, kad atsakovas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių prievolių, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 71,67 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų. Taip pat sutarties 10.8 punkte nustatyta, kad jei sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, jis privalo mokėti 5 proc. dydžio netesybas nuo sutarties pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto vertės konkrečiu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 26,72 Eur dydžio bauda (534,45 Eur x 5 proc.) (CK 6.71-6.73 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (894,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-12-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 80 straipsnio 7 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 20 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 796,31 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 31 ct) skolos, 26,72 Eur (dvidešimt šešis eurus 72 ct) baudos, 71,67 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 67 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (894,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.