- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-607-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“
- Trečiasis asmuo
- M. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsakovė akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, trečiasis asmuo M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė teismui prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. e2YT-466-889/2019, nurodydama, kad bylą išnagrinėjo nušalintas teismas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus. Nutartyje dėl trūkumų šalinimo be kitų trūkumų nurodyta: iš prašymo teksto turinio nėra aiškūs proceso atnaujinimo pagrindai; pareiškėja iš esmės nenurodo motyvų, kodėl teismas turėtų tenkinti jos prašymą atnaujinti procesą; pareiškimo teksto turinys nėra rišlus ir aiškus; pareiškėja nenurodo, koks teismo sprendimas turėtų būti priimtas tuo atveju, jeigu teismas tenkintų jos prašymą atnaujinti procesą; pareiškėja prie prašymo neprideda visiškai jokių įrodymų; pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, apie tai, kad ji būtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar apie tai, kad žyminio mokesčio mokėjimas būtų atidėtas.
3. 2020 m. vasario 27 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą paliko nenagrintą ir jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui.
5. Teismas konstatavo, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėja neištaisė nutartyje nurodytų prašymo trūkumų. Nurodė, kad iš prašymo teksto turinio galima manyti, kad pareiškėja nurodo, jog buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, tačiau nenurodo, kaip jos manymu byla, kurioje atnaujinti procesą prašo pareiškėja, susijusi su administracinės teisės reglamentuojamomis teisės normomis ir administracinio teismo kompetencijai priskirtomis bylomis. Be to, pareiškėja nurodo, kad „2011 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas pagal I. G. (Ž.) prašymą nutartimi dėl procesinių teisės normų pažeidimo nušalina visą Klaipėdos apylinkės teismą nuo civilinės skyrybų bylos bei su ja susijusių pasekmių nagrinėjimo ir bylą perduoda Palangos apylinkės teismui“. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-30/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo nušalintas tik nuo civilinės bylos Nr. N2-11-563/2011 pagal ieškovo R. Ž. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, atsakovei I. Ž., tretieji asmenys AB SEB bankas, AB DnB NORD bankas, AB bankas Snoras, ir atsakovės I. Ž. priešieškinį atsakovams A. Ž., UAB „Jūringė“, AB SEB bankui, AB DnB NORD bankui, AB bankui Snoras, A. B. Ž., E. Ž., tretieji asmenys UAB „Gardinta“, UAB „Finasta“ dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, savivaldybės institucija išvadai duoti Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius nagrinėjimo, ir tik civilinė byla Nr. N2-11-563/2011 buvo perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui, taigi teismo, nagrinėjusio bylą, nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas tik šiuo konkrečiu atveju ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, jog prašomą atnaujinti bylą Nr.e2YT-466-889/2019 išnagrinėjo nušalintas teismas.
6. Taip pat teismas nurodė, kad prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio turi būti motyvuotas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais sunkią pareiškėjos turtinę padėtį (duomenys apie turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, gaunamas visų rūšių pajamas, sąskaitas bankuose, turimas akcijas obligacijas ir pan.), tačiau šiuo atveju pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio yra visiškai nemotyvuotas. Pažymėjo, kad pareiškėjai nepašalinus nurodytų prašymo trūkumų spręsti klausimą dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio netikslinga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį. Apeliantės teigimu, minimalūs trūkumai yra ištaisyti, o žyminis mokestis šioje byloje nėra mokamas dėl padarytų grubių teisės normų pažeidimų. Taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai pasisakė dėl prašymo esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
12. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus. 2020 m. vasario 27 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas, konstatavęs, jog pareiškėjo teismo nustatytų trūkumų nepašalino, 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtą ir jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui. Pareiškėja teigia, jog minimalūs trūkumai yra ištaisyti, todėl skundžiam nutartis naikintina.
13. Taigi, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pareiškėja įvykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus, t. y. ar pašalino nustatytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus.
14. CPK 370 straipsnio 1 dalis numato, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
15. Civilinio proceso kodekso 369 straipsnis numato, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
16. Iš bylos duomenų nustatya, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus. Minėtoje nutartyje nurodyti šie esminiai trūkumai: iš prašymo teksto turinio nėra aiškūs proceso atnaujinimo pagrindai; pareiškėja iš esmės nenurodo motyvų, kodėl teismas turėtų tenkinti jos prašymą atnaujinti procesą; pareiškimo teksto turinys nėra rišlus ir aiškus; pareiškėja nenurodo, koks teismo sprendimas turėtų būti priimtas tuo atveju, jeigu teismas tenkintų jos prašymą atnaujinti procesą; pareiškėja prie prašymo neprideda visiškai jokių įrodymų; pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, apie tai, kad ji būtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar apie tai, kad žyminio mokesčio mokėjimas būtų atidėtas.
17. Apeliacinės instancijos sutinka su pareiškėjos argumentais, jog sprendžiant prašymo priėmimo klausimą prašymas nėra nagrinėjamas iš esmės, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėja teismo nustatytu terminu nepašalino nustatytų prašymo trūkumų.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pareiškėjos pateikto patikslinto prašymo atnaujinti procesą turinio, kaip ir pradinio prašymo, nėra aišku, kokiu pagrindu (proceso atnaujinimo pagrindai nurodyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje) pareiškėja prašo atnaujinti procesą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nėra nurodyta, koks teismo sprendimas turėtų būti priimtas tuo atveju, jeigu teismas tenkintų jos prašymą atnaujinti procesą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėja taip pat neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus(CPK 369 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliantės teiginys, jog žyminis mokestis šioje byloje nemokamas dėl padarytų grubių teisės normų pažeidimo, nelaikytinas teismo nustatytų trūkumų pašalinimu. Tai yra pareiškėja nepateikė įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį arba kad ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
20. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartyje išaiškino pareiškėjai, kad nustatytu terminu nepašalinus prašymo trūkumų prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, bei įvertinus, kad pareiškėja iš esmės nepašalino nei vieno teismo nustatyto trūkumo, darytina išvada, jog teismas teisėtai ir pagrįstai prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.