- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- 1A-239-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25643-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Audrius Cininas, Darius Pranka
- Nuteistasis
- V. B.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistas V. B. laisvės atėmimu 4 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, darbą, mokymąsi ar registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 69 straipsniu paskirta V. B. baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigotas V. B. per 6 (šešerius) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 300 eurų.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas. Priteista iš V. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2 392,84 eurai (du tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt du eurai ir 84 centai) Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. B. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis 2019 m. birželio 18 d., apie 17 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), tyčia nustūmė savo motiną H. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo laiptų, dėl ko pastaroji nukritusi patyrė kairio blauzdikaulio proksimalinio galo skeveldrinį lūžį. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Indrė Petkevičiūtė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei kasai – dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 500 eurų. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo dalį (300 Eur) per teismo nustatomą terminą visiškai neatsižvelgė į paties V. B. parodymus, jog jis visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, pripažino pareikštą civilinį ieškinį, tačiau nurodė, kad neturi galimybių jo atlyginti. Kita vertus, V. B. teigė manantis, kad pirmus 500 Eur galėtų sumokėti per pirmąjį pusmetį.
2.2. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, kad nepaisant to, jog V. B. oficialiai nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau, jo teigimu, pragyvena iš atsitiktinių darbų. Taigi akivaizdu, jog V. B. teiginiai apie galimybes per pirmąjį pusmetį atlyginti bent 500 Eur padarytos žalos iš esmės yra pagrįsti. Pačiam nuteistajam išreiškus norą per pirmąjį pusmetį atlyginti 500 Eur žalos, lieka nesuprantami apylinkės teismo motyvai, kodėl šiuo atveju paskirta žalos atlyginimo dalis per teismo nustatytą terminą buvo sumažinta.
2.3. Apeliantės nuomone, aplinkybės, jog V. B. nedirba ar neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, neeliminuoja jo galimybių vertinimo, nukreipto į ateitį. V. B. yra sveikas, jauno amžiaus žmogus, kuris, natūralu, kad gali imtis atitinkamų priemonių bei stengtis padarytą žalą atlyginti kuo greičiau.
2.4. Prokurorė nurodė, kad būtina įvertinti ir tai, jog bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo atveju nuteistojo teisinė padėtis iš esmės visais atvejais yra pagerinama, nes jis lieka laisvėje.
2.5. Apeliaciniame skunde vertinama, kad padarytos žalos dydis (2 392,84 eurų) savaime nėra toks, kad šios sumos objektyviai nebūtų galima atlyginti dirbant ir gaunant pajamas gavus iš banko arba fizinių asmenų paskolą arba kitais teisėtais būdais.
2.6. Apibendrinama, kad šis teismo sprendimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskirties, proporcingumo principo. Prokurorės nuomone, tik proporcingos atlygintinos žalos dydis kaip baudžiamojo poveikio priemonė leis nuteistajam įvertinti padarytos veikos pasekmes, jį paveiks taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo V. B. gynėja – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės Indrės Petkevičiūtės apeliacinis skundas atmetamas
4. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijama V. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
5. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas.
6. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl jas skiriant vertinami ir BK 54 straipsnyje nurodyti bausmės skyrimo pagrindai bei atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės (ir baudžiamųjų poveikio priemonių) paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra tiek bausmė, tiek baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
7. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas šios žalos dydį – 300 Eur, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam V. B. paskyrė tinkamą ir teisingą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatė jos dydį.
8. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. B. parodė, kad jis nedirba, kartais dirba nelegaliai, todėl per 6 mėnesius galėtų atlyginti 500 Eur žalos. Įvertinusi šiuos nuteistojo parodymus, prokurorė skundu prašo padidinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydį iki 500 Eur.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas 300 Eur baudžiamojo poveikio priemonės dydį, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, o tokį dydį nustatė atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Pažymima, kad V. B. oficialiai nedirba, duomenų, kad turėtų turto, byloje nėra, todėl galima abejoti dėl jo galimybės gauti pajamų. Vadovautis vien nuteistojo parodymais apie galimybę atlyginti žalą negalima, nes tokiu atveju V. B. nesusiradus legalaus darbo jis būtų skatinamas gauti neteisėtas pajamas siekdamas atlyginti padarytą turtinę žalą. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje byloje buvo priteista iš V. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2 392,84 eurai Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui, kas reiškia, kad įsiteisėjus nuosprendžiui ir neatlyginus šios žalos savanoriškai ji bus išieškoma iš nuteistojo priverstinai.
10. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nuspręsdamas, jog nuteistasis privalo atlyginti dalį – 300 Eur dydžio – turtinės žalos, įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 200 Eur, sąlyginai nedidele suma, didinti šią atlygintinos turtinės žalos dalį nėra pagrindo, kas, be kita ko, vertinama kaip esminės reikšmės neturintis klausimas.
11. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonės dydis nėra aiškiai per mažas ar nepagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės apeliacinį skundą atmesti.