- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- 1-34-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25643-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- V. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, kaltinamajam V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2019 m. birželio 18 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), tyčia nustūmė savo motiną H. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo laiptų, dėl ko pastaroji nukritusi patyrė kairio blauzdikaulio proksimalinio galo skeveldrinį lūžį, t. y. sužalojimą vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis su draugais vartojo alkoholį apleistame name. Atėjo jo mama ir pradėjo rėkti, varyti iš apleisto namo. Jis mamai liepė eiti namo. Mama jį pradėjo stumti. Tada jis pastūmė mamą nuo laiptų. Mamą nustūmė nuo aukščiausios laiptų pakopos. Nuo pastūmimo mama nugriuvo ant kairės kojos. Aukštis nuo laiptų buvo nemažas suprato, kad mama gali patirti sužalojimus. Motinai nugriuvus, jis ją nunešė į namus, o vėliau ji buvo nuvežta į ligoninę. Įvykio metu buvo neblaivus. Blaivus būtų taip nepasielgęs. Gailisi dėl savo veiksmų. Civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau neturi galimybių jo atlyginti. Mano, kad pirmus penkis šimtus eurų galėtų sumokėti per pirmą pusmetį.
Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusioji
H. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus. Ji pastebėjo, kad namuose nėra jos sūnaus V. B., todėl nusprendė nueiti pažiūrėti, kur jis yra. Kiek žino, V. dažnai būna apleistame močiutės name. Ten nuėjusi pamatė savo sūnų V. Ji ir V. susiginčijo, tačiau nepamena dėl ko. Prisimena, kad sūnus ją švelniai pastūmė ir ji nukrito nuo laiptų. Kas toliau buvo, neatsimena, nes buvo neblaivi. Taip pat nežino, ar jos sūnus vartojo alkoholį. Sūnui pretenzijų neturi ir nori susitaikyti. (b. l. 29).
Liudytojas D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-18 apie 20.50 val. į jo mobilaus ryšio telefoną, tel. nr. (duomenys neskelbtini), paskambino D. S., tel. nr. (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad 2010-06-18 apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) jo brolis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), pastūmė nuo laiptų jo motiną H. B., gim. (duomenys neskelbtini). Paskambo draugui ir paprašė, kad nuvežtų jį pas mamą. Atvažiavęs iškvietė GMP. Pabendravęs su mama sužinojo, kad tarp mamos H. B. ir brolio V. B. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad mama norėjo iš negyvenamojo namo (kur anksčiau gyveno jų močiutė) išvaryti susirinkusius V. B. draugus. Brolis V. B. supyko dėl to ir būdamas neblaivus pastūmė mamą nuo negyvenamojo namo laiptų. Nukritusi mama susilaužė kairę koją. Taip įvyko pirmą kartą. Iki šio įvykio brolis mamos atžvilgiu nesmurtavo. Šio įvykio nematė. Vėliau mama buvo nuvežta į Vilniaus universitetinę ligoninę Santaros klinikas, kur jai suteikta pirmoji medicinos pagalba ir paguldyta stebėjimui į ligoninę. (b. l. 24).
2019-09-05 objektų apžiūros protokole užfiksuota, teismo medicinos ekspertas V. K., apžiūrėjęs gydymo stacionare istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) padarė išvadą, jog H. B. VUL Santariškių ligoninėje nustatyti kairio blauzdikaulio proksimalinio galo skeveldrinis lūžis bei kairio raktikaulio petinio galo skeveldrinis lūžis. Tikėtina, kad kairio blauzdikaulio lūžis galėjo susidaryti nagrinėjimo įvykio metu, t. y 2019-06-18 griūnant nuo laiptų po pastūmimo. Kairio raktikaulio lūžio senumo nustatymui reikalinga papildomų medicininių duomenų ( rentgenogramų iš VUL Santariškių ligoninės, med. kortelės ir poliklinikos), kadangi ligos istorijoje yra duomenų, kad kairio peties trauma įvyko prieš tris savaitės iki nagrinėjamo įvykio, o raktikaulio lūžio vietoje aprašyta sena poodinė kraujosruva. Minėti abiejų kaulų lūžiai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 16).
2019-06-18 23.06 val. kaltinamajam V. B. buvo nustatytas 0,60 promilių girtumas (b. l. 66).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis nustūmė savo motiną H. B., nuo laiptų, dėl ko pastaroji nukritusi patyrė kairio blauzdikaulio proksimalinio galo skeveldrinį lūžį, t. y. sužalojimą vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios H. B. parodymai, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusios sužalojimų pobūdis ir mastas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo medicinos eksperto pateiktais paaiškinimais, kurių patikimumas ir objektyvumas teismui abejonių nekelia. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad iki konflikto su V. B., nukentėjusioji inkriminuotų sužalojimų nebuvo patyrusi. Teismo vertinimu tarp V. B. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas V. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 3 punktą..
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad jis iš karto po nusikalstamos veikos padarymo suteikė nukentėjusiajai pagalbą, rūpinosi, kad jai laiku būtų suteikta medicininė pagalba (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto apysunkio (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – netiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis V. B. šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, praeityje nėra teistas, duomenų apie taikytą administracinę atsakomybę taip pat byloje nėra. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesimoko, kas jį charakterizuoja neigimai. Kartu teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir pati nukentėjusioji buvo neblaivi, ji inicijavo konfliktą su kaltinamuoju, kas taip pat turi reikšmės individualizuojant bausmę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinam sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d. vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. B. yra jauno amžiaus, nors oficialiai nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau, jo teigimu, pragyvena iš atsitiktinių darbų, praeityje neteistas, duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, nėra. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo V. B. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir jam taikytinas bausmės vykdymas atidėtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo teisei priešingų veiksmų civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė turtinę žalą. Siekiant užtikrinti padarytos turtinės žalos atlyginimą, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes dirbti ir gauti pajamas tikslinga kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 69 straipsnyje – įpareigojimą per 6 mėnesiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį – 300 eurų nusikaltimu padarytos žalos.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 2392,84 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (b. l. 39-41). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios H. B. gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Kaip jau buvo minėta tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo V. B. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2392,84 eurus turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
V. B. (V. B.) pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti V. B. (V. B.) laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, V. B. (V. B.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant:
- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, darbą, mokymąsi ar registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d. vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 69 straipsniu paskirti V. B. (V. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti V. B. (V. B.) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei kasai dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 300 eurų.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. B. (V. B.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2 392,84 eurus (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt du eurus ir 84 centus) Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos V. B. (V. B.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.