Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-05-22 · Byla Nr. ATP-234-511/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-04-16Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-22Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
ATP-234-511/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00401-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.teisės pažeidimo byla Nr.ATP-234-511/2014
Proceso Nr. 4-08-3-00401-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 48.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2014 m. gegužės 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. T. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nutarimo, kuriuo A. T. už Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nutarimu A. T. už ATPK 181 str. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad A. T. sistemingai pažeidinėja vaikų grupinio gyvenimo namų vidaus tvarkos taisykles, įsakymą dėl laikinosios globos B. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. T., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo, laiku negrąžina jų į vaikų grupinio gyvenimo namus. 2014-01-29 21.00 val. vaikus B. ir N. T. iš A. T. namų adresu (duomenys neskelbtini), sodų bendrija „x“, Panevėžio r., į grupinio gyvenimo namus, esančius (duomenys neskelbtini), grąžino policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais A. T. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams.

Šalies argumentai

Pažeidėjas A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą prieš jį nutraukti. Mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad neginčijamai nustatyta, jog jis atliko administraciniame kaltinime nurodytą pažeidimą. Teigia, kad administracinė nuobauda negali būti skiriama už bendro pobūdžio kaltinimus. Nurodo, kad jam surašytame protokole dėl pažeidimo esmės, nurodyta, jog jis sistemingai pažeidinėja vaikų grupinio gyvenimo namų vidaus tvarkos taisykles, įsakymą dėl laikinosios globos B. ir N. T. nustatymo, laiku jų negrąžina į grupinio gyvenimo namus; 2014-01-29 21 val. vaikus B. ir N. T. į grupinio gyvenimo namus grąžino policijos pareigūnai. Iš esmės šie teiginiai perkelti į skundžiamą nutarimą, o protokole dar ir užfiksuota, kad ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą jis padarė 2014-01-29 19.09 val. Panevėžio m. savivaldybėje. Apeliantas pažymi, kad nei protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodytas nei vienas minimų Taisyklių punktas, kurį jis yra pažeidęs ir konkrečiai dar ir pažeidęs 2014-01-29 19 val. 9 min. Panevėžio m. savivaldybėje. Apelianto manymu, toks pažeidimo esmės aprašymas akivaizdžiai neatitinka ATPK 260 str. 1 d. bei 286 str. 2 d. reikalavimų, kurie keliami teismo nutarimo turiniui. Minėtuose protokole ir nutarime nurodytuose teiginiuose nenurodytas nei vienas konkretus padaryto pažeidimo faktas (vieta, laikas ir esmė), bei iš šių teiginių neįmanoma nustatyti būtinus ATPK 181 str. l d. požymius. A. T. teigia, kad ATP protokole bei nutarime privaloma konkrečiai nurodyti konkrečią vietą, laiką ir aplinkybes, kurios apibūdintų pažeidimo esmę. Apelianto įsitikinimu, jam pareikštas kaltinimas savo struktūra yra ydingas, kadangi nekonkretus ir tai akivaizdžiai apriboja jo teisę į gynybą. Teigia, kad galimybė gintis pagal ankščiau nurodytą jam pateiktą kaltinimą iš esmės neįmanoma, kai jis yra kaltinamas už neapibrėžtą laikotarpį, nenurodant kokius konkrečiai teisės aktus ir tų teisės aktų straipsnius yra pažeidęs ir kaip pažeidęs. Pažymi, jog nei surašytame protokole, nei skundžiamame nutarime nekonkretizuota, kaip ir kokiu būdu jis pažeidė administraciniame kaltinime nurodytus teisės aktus ir kada konkrečiai laiku negrąžino vaikų į grupinio gyvenimo namus ir koks konkretus teisės aktas jį įpareigoja vaikus grąžinti į grupinio gyvenimo namus.

Skunde teigiama, kad teismo nutarimas grindžiamas iš esmės abstrakčiais teiginiais - liudytojų A. Ž., M. P., atstovės I. T. parodymais kas rodo, jog teismo nutarimas paremtas tik prielaidomis.

Administracinės teisės protokole ir teismo nutarime nurodyta, jog 2014-01-29 vaikai į grupinio gyvenimo namus buvo grąžinti policijos pareigūnų pagalba ir tokiu būdu jis panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams ir padarė ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Su tokiomis teismo išvadomis negalima sutikti, nes jos nesuprantamos, nekonkrečios ir neaiškios, nes neatskleidžia ATPK 181 str. 1 d. numatytų šio pažeidimo sudėties požymių.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teisiškai už vaikus yra atsakingi Vaikų grupinio gyvenimo namai ir jie privalo rūpintis savo globotiniais. Minimų Taisyklių (b.l. 12) 11 punkte nustatyta, jog pasirūpinti vaikų grįžimu privalo tos įstaigos darbuotojas. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja I. T.. Todėl apelianto manymu, nėra ir negali būti jokios teisinės (kas turi esminę reikšmę šioje byloje) pareigos rūpintis vaikų grąžinimu į šią įstaigą. Tai yra įstatyminė globėjo pareiga. Atkreiptinas dėmesys, jog vaikai į mokyklą ir iš jos turėdavo ir turi grįžti savarankiškai. Tai teisme patvirtino ir liudininkė I. T.. apeliantas nurodo, kad jo vaikai po pamokų dažnai patys savarankiškai atvažiuodavo su autobusu pas jį, t.y. jie grįždavo į savo namus taip, kaip jiems buvo įprasta iki 2013-11-13. Taip buvo ir 2014-01-29, po pamokų jie atvyko pas jį, o grįžti į grupinio gyvenimo namus atsisakė. Jam nesant jokios teisinės pareigos grąžinti vaikus į šią įstaigą, jis prievartos prieš vaikus nenaudoja ir tuo pačiu neprieštarauja, kad vaikai išvyktų pas savo globėją, kuris už juos yra atsakingas. Jeigu jis būtų per prievartą liepęs vaikams grįžti ar per prievartą juos gabenęs globėjui, tai tokie jo veiksmai galėtų būti traktuojami kaip emocinis smurtas prieš savo nepilnamečius vaikus ir tada jis tikrai pažeistų savo kaip tėvo pareigas vaikams.

Liudytoja I. T. savo parodymuose nurodė, kad jų įstaiga turi ribotą žmonių skaičių ir tik vieną automobilį. Todėl neturi fizinių galimybių susirinkti išvykusius ir negrįžtančius į šią įstaigą vaikus. Kai įstaigos darbuotojai negalėdavo nuvažiuoti iki vaikų buvimo vietos, tai jie prašydavo pareigūnų, kurie geranoriškai sutikdavo padėti, tačiau tik po 21 val., nes ankščiau negalėdavo. Taip buvo ir 2014-01-29, įstaiga paprašė pareigūnų parvežti jo vaikus, jie juos ir parvežė. Dėl nurodytų aplinkybių A. T. teigia nesuprantantis, už kokius savo veiksmus yra nubaustas administracine tvarka. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismo prašė apklausti vaikus dėl aplinkybės, ar yra buvęs nors vienas kartas, kad jis pasiėmęs savo vaikus tiesiogiai iš mokyklos, jų laiku negrąžino globėjui. Tačiau teismas atsisakė tenkinti jo prašymą, tuo pažeisdamas jo teisę į gynybą ir rungimosi principą.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyrius atsiliepimu į A. T. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skunde teigia, kad jam pareikštas kaltinimas savo struktūra yra ydingas, kadangi nekonkretus ir tai akivaizdžiai apriboja jo teisę į gynybą. Su šiais teiginiais nesutiktina. Administracinio teisės pažeidimo esminės faktinės aplinkybės protokole nurodytos tinkamai. Be to, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teisme A. T. abejonių dėl pareikšto administracinio kaltinimo aiškumo nekilo ir jis laisvai bei nevaržomai įgyvendino savo teisę į gynybą. Vien apeliantui nepalankaus sprendimo priėmimas neleidžia teigti apie administracinio kaltinimo netinkamumą, teisės į gynybą ir rungimosi principo pažeidimus.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės neneigia, kad nesirūpino savalaikiu vaikų B. ir N. T. grąžinimu į vaikų grupinio gyvenimo namus, tačiau apeliantas šių veiksmų nelaiko priešingais teisei ir mano, kad jis už tai nėra atsakingas. Aukštesnysis teismas sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, patikrinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino A. T. padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytą nusižengimą ir paskyrė tinkamą nuobaudą už jį.

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Tėvai privalo rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, bei laiku išaiškinti vaikui tinkamo elgesio taisykles. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. T. nepilnamečių vaikų B. ir N. T. interesais Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-20 įsakymu Nr. A-1031 „Dėl laikinosios globos B. ir N. T. nustatymo“ (toliau vadinama Įsakymu) jiems nustatyta laikinoji globa, jų globėju paskirti Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namai, kuriuose vaikai ir apgyvendinti (11 b.l.). Bendravimo su vaikais, gyvenančiais Vaikų grupinio gyvenimo namuose, jų lankymo tvarką reglamentuoja Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus 2012-06-08 įsakymu Nr. V-80 patvirtintos Globojamo (rūpinamo) vaiko lankymo taisyklės (12-14 b.l.) (toliau vadinama Taisyklėmis). Tiek su 2013-11-20 Įsakymu, tiek su minėtomis Taisyklėmis A. T. supažindintas (15 b.l.), ko jis ir neneigia. Taisyklių 7 punktas skelbia, kad bendrauti su vaiku leidžiama kiekvieną dieną nuo 10-12 val. ir nuo 16-18 val. Vaikų B. ir N. T. interesais, tarpininkaujant Panevėžio socialinių paslaugų centrui, A. T. ir E. T. pasirašius 2014-01-22 susitarimą, A. T. nustatytas bendravimo su vaikais laikas nuo pirmadienio iki penktadienio kitu nei E. T. nuo 17 val. iki 19 val. laiku (43 b.l.). Taisyklių 8 punktas numato, kad asmuo bendrauja su vaiku bendravimo kambaryje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. su savo vaikais B. ir N. T. dažniausiai bendraudavo ne Vaikų grupinio gyvenimo namuose. A. T. neneigia, kad po mokyklos su vaikais bendraudavo kitose vietose – nusivesdavo juos į kavinę, parduotuvę, bendraudavo savo namuose, į kuriuos, pasak apelianto, vaikai patys grįždavo. Teismui pateiktoje medžiagoje esantys policijos pareigūnių tarnybiniai pranešimai (7, 8 b.l.), Panevėžio socialinių paslaugų centro, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, taip pat Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Panevėžio seniūnijos raštai (10, 16, 44 b.l.), paties A. T. ir liudytojų A. Ž., M. P., I. T. parodymai patvirtina administraciniame kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. T. sistemingai nustatytu laiku negrąžindavo vaikų į grupinio gyvenimo namus, taigi, pažeidinėjo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.

Nors apeliantas skunde teigia, kad nenorėjo elgtis priešingai vaikų norams, tačiau tokie jo teiginiai bylos kontekste pripažintini prieštaraujančiais vaikų B. ir N. T. interesams. Elgdamasis ne pagal Taisykles ir Įsakymą – nesirūpindamas vaikų grąžinimu į grupinio gyvenimo namus, leisdamas vaikams laiku negrįžti į juos bei pasilikti namuose, A. T. rodo netinkamą pavyzdį, kuomet vaikai skatinami pažeidinėti nustatytą tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą. Veika padaryta tyčia, suprantant pasekmes bei atsakomybę už tokius veiksmus.

Nagrinėjamu atveju skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad vaikai patys parvažiuodavo namo ir jis, A. T., jų namo pats nesiveždavęs, juridinės reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui neturi ir administracinės atsakomybės nešalina. Pažymėtina ir tai, jog A. T. buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Tokia nuobauda atitinka bylos aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį ir nėra neteisinga bei neproporcinga konkrečioje situacijoje poveikio pažeidėjui priemonė.

Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eligijus Gladutis