Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-04-16 · Byla Nr. A2.9.-533-334/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.9.-533-334/2014Nutarimas · 2014-04-16Panevėžio apylinkės teismas
  2. ATP-234-511/2014Nutartis · 2014-05-22Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-04-16
Bylos Nr.
A2.9.-533-334/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00401-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Pažeidėjas
A. T.
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.9.-533-334/2014(Proceso Nr. 4-08-3-00401-2014-7)Procesinio sprendimo kategorija 48.5; 52.3. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. balandžio 16 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė, sekretoriaujant Vaidai Grigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. T., jo atstovui adv. Arvydui Peneliui, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Daivai Simonaitienei, įgaliotai atstovei I. T., išnagrinėjo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. sistemingai pažeidinėja vaikų grupinio gyvenimo namų vidaus tvarkos taisykles, įsakymą dėl laikinosios globos B. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. T., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo, laiku negrąžina jų į vaikų grupinio gyvenimo namus. 2014-01-29 21.00 val. vaikus Beną ir N. T. iš A. T. namų adresu (duomenys neskelbtini), į grupinio gyvenimo namus, esančius Teatro g. 20a, Panevėžyje, grąžino policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais A. T. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo teisme metu A. T. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2014-01-29 savo vaikų (duomenys neskelbtini) iš mokyklos nepaėmė, vaikai patys atvyko į jo namus. Paskambinus laikinųjų globos namų darbuotojai ir paprašius parvežti vaikus, vaikai nesutiko važiuoti, todėl jis jų ir neparvežė. Vaikai į jo namus pareina ne pirmą kartą, jei vaikai sutinka važiuoti į vaikų grupinio gyvenimo namus – jis juos parveža, jei vaikai nenori - neveža. Vaikų lankymo sąlygos ir taisyklės jam išaiškintos. Bendrauti su vaikais gali po pamokų nuo 15 val. iki 17 val.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad ji dirba Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja. Administracinėn atsakomybėn traukiamą A. T. pažįsta, nes 2013 m. lapkričio 13 d. buvo nustatyta vaikų N. T. ir B. T. laikinoji globa. Vaikai buvo atvežti į Panevėžio Socialinio paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namus. Su A. T., nei su vaikais nekontaktuoja. Yra įpareigota administruoti dokumentus, visą informaciją sužino iš Vaikų grupinio gyvenimo namų vadovės I. T. Žino, kad vaikai yra atvežti dėl netinkamo tėvo elgesio su vaikais dėl valdingo būdo. Žino, kad tėtis yra linkęs pažeidinėti vaikų grupinio gyvenimo taisykles, vaikų laiku nepristatydamas, todėl darbuotojams kai kada reikia važiuoti patiems arba kreiptis į policijos pareigūnus. Iš pradžių A. T. ir jo buvusi žmona vaikus lankydavo kartu, tačiau dėl A. T. įžeidinėjimų buvusiai sutuoktiniai vaikų akivaizdoje, bendravimo laikas buvo išskirtas. Dabar stebint socialiniams darbuotojams A. T. su vaikais bendrauja nuo 15 iki 17 val., vaikų motina – nuo 17 val. iki 19 val. Pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas bendrauja prižiūrint socialiniams darbuotojams. A. T. su vaikais bendrauti turi vaikų grupinio gyvenimo namuose, į miestą išsivežti negali. Su Globojamo vaiko lankymo taisyklėmis A. T. supažindintas pasirašytinai. Kai A. T. vaikus pasiima iš mokyklos, A. T. iki 17 val. turi vaikus pristatyti atgal į Vaikų grupinio gyvenimo namus. Kadangi vaikai yra nemaži, jie iš mokyklos į vaikų grupinio gyvenimo namus grįžta savarankiškai. Laikinieji vaikų globėjai - Vaikų grupinio gyvenimo namai yra atsakingi už vaikų saugumą, todėl vaikai turi būti vaikų grupinio gyvenimo namuose. 2014-01-29 po 21 val. vaikai su policijos pagalba iš A. T. namų grąžinti į Vaikų grupinio gyvenimo namus. Toks atvejis buvo ne vienas. Vaikai nori bendrauti ir būti su tėčiu, tačiau A. T. turi laikytis taisyklių. Jei tėtis nesilaiko taisyklių, tai ko galima tikėtis iš vaikų. Vaikai, matydami ypatingai valdingą A. T. būdą, elgiasi piktai, agresyviai. Vaikai į įstaigoje nustatytą tvarką reaguoja kaip ir kiekvienas vaikas – vaikai nori laisvės. Vaikai nori į namus, nori bendrauti su tėčiu, sunkiai taikosi prie įstaigos taisyklių.

Liudytoja M. P. parodė, kad ji dirba Panevėžio socialinių paslaugų centre Vaikų grupinio gyvenimo namų socialine darbuotoja darbui su rizikos grupės vaikais. Nuo 2013-11-13 Vaikų grupinio gyvenimo namuose gyvena B. T. ir N. T.. Pažįsta vaikų tėvą A. T.. Kai vaikai buvo patalpinti į Vaikų grupinio gyvenimo namus, A. T. buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, jo bendravimo laikas buvo paskirtas nuo 15 iki 17 val., motinos bendravimo laikas nuo 17 iki 19 val. A. T. 2013 m. lapkričio, gruodžio, 2014 m. sausio mėnesiais nesilaikė taisyklių. A. T. vaikus savavališkai pasiimdavo iš mokyklos po pamokų ir laiku neparveždavo jų į Vaikų grupinio gyvenimo namus. Skambindavo A. T., perspėdavo, tačiau jis atsakydavo, kad jam tai nerūpi. Reikėdavo skambinti ir įkalbinėti parvežti vaikus. Du kartus – vieną kartą su socialine darbuotoja, kitą – su policija – važiavo parsivežti vaikų iš A. T. namų. Vaikai iš mokyklos po pamokų savarankiškai turi grįžti į Vaikų grupinio gyvenimo namus. Būdavo taip, kad patys važiuodavo pasiimti vaikų iš mokyklos, tačiau jų mokykloje jau nebebūdavo, vaikus jau būdavo pasiėmęs A. T.. A. T. neturėjo teisės vaikų išsivežti į savo namus, galėjo su vaikais bendrauti Vaikų grupinio gyvenimo namuose nuo 15 iki 17 val., stebint socialinei darbuotojai. Jis buvo informuotas, kad bendrauti su vaikais turi ateiti į Vaikų grupinio gyvenimo namus. A. T., savavališkai paėmęs vaikus iš mokyklos, vaikų iki 17 val. nepristatydavo į Vaikų grupinio gyvenimo namus. Tada skambindavo A. T., prašydavo parvežti vaikus. A. T. atsakydavo, kad vaikai nenori važiuoti, o jis vaikų per prievartą neveš. Tada skambindavo tiesiogiai vaikams, įkalbinėdavo, sakydavo, kad jie turi būti Vaikų grupinio gyvenimo namuose. Po ilgų įkalbinėjimų A. T. parveždavo vaikus. Būdavo, kad parveždavo jau po 19 val., nors nuo 17 val. su vaikais ateidavo bendrauti motina ir laukdavo jų. Vaikų mama bendrauti su vaikais atvykdavo į Vaikų grupinio gyvenimo namus. 2014-01-29 A. T. pasiėmė vaikus iš mokyklos ir parsivežė juos į namus, negražino jų nustatytu laiku. Kai ji nuvažiavo vaikų pasiimti, jie buvo namuose. Taisyklėse nurodyta, kad A. T. su vaikais turi bendrauti Vaikų grupinio gyvenimo namuose. Vaikai žinojo taisykles, kad iš mokyklos turi sugrįžti į Vaikų grupinio gyvenimo namus. Jei vaikai negrįždavo, ji skambindavo vaikams, nes jie turi telefonus. Vaikai sakydavo, kad yra namuose. Prašydavau grįžti iki 17 val., nes ateis bendrauti mama. Vaikai sakydavo, kad nevažiuos. Būdavo atvejų, kai A. T. pats vaikus parveždavo. Iš pradžių socialinė darbuotoja vaikus nuveždavo ir parsiveždavo iš mokyklos, tačiau vaikams pasakius, jog jie nenori, kad juos lydėtų socialinė darbuotoja, vaikams buvo leista savarankiškai nuvažiuoti ir grįžti iš mokyklos. A. T. gyvena (duomenys neskelbtini). Miesto maršrutiniai autobusai nuo mokyklos iki A. T. gyvenamosios vietos nevažiuoja. Mano, kad vaikai savarankiškai galėtų nueiti atstumą nuo mokyklos iki A. T. namų. Atstumas nemažas, todėl A. T. argumentuodavo, kad jam geriau atvažiuoti ir vaikus pasiimti iš mokyklos, nei jie eidami žiemos metu sušaltų. Iš mokyklos buvo gauti pranešimai, jog socialiniai darbuotojai ir mokytojai yra pastebėję, kad A. T. savo automobilyje laukia vaikų prie mokyklos kitoje gatvės.

I. T., įgaliota B. T. ir N. T. atstovė paaiškino, kad 2013-11-13 B. T. ir N. T. buvo apgyvendinti Vaikų grupinio gyvenimo namuose. Pirminės vaikų apgyvendinimo priežastys, tai dėl tėčio netinkamo elgesio su vaikais, agresyvaus auklėjimo, valdingumo bei stiprios priežiūros, neleidžiant vaikams tinkamai socializuotis aplinkoje. Pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendaciją, kol bus stebima šeima, siekiant surinkti duomenis, ar tikrai tėvas piktnaudžiauja savo valdžia, vaikų apgyvendinimo Vaikų grupinio gyvenimo namuose pradžioje, leisti tėvams bendrauti su vaikais tik prižiūrint socialiniams darbuotojams. Vaikų grupinio gyvenimo namuose yra vidaus tvarkos taisyklės. A. T. su jomis supažindintas raštu, tai yra, kad vaikai gali bendrauti su tėvais iki 19 val. Tėvai turi teisę pasiimti vaikus 2-3 val. bendrauti už įstaigos ribų, tačiau tokio leidimo A. T. neturi dėl vaiko teisių apsaugos rekomendacijų, kad A. T. turi bendrauti su vaikais tik įstaigos viduje, dėl to pasirašytinos taisyklės A. T. netaikytinos. A. T. taikytina vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacija, kad bendrauti su savo vaikais jis turi stebint socialiniams darbuotojams, kas ir buvo vykdyta. Tėčiui buvo sudėtinga laikytis taisyklių. Įstaiga atsižvelgė į vaikų nuomonę, kad jie nori matytis su tėčiu, nes ilgą laiką gyveno su tėčiu, lanksčiai žiūrėjo į tai, kad tėvas vaikus pasiimdavo iš mokyklos ir bendraudavo su vaikais. Tėčio buvo prašomas vaikus į globos namus grąžinti 16-17 val., kad su vaikais galėtų matytis mama ir, kad globos namams būtų ramiau dėl vaikų, kadangi Vaikų grupinio gyvenimo namams yra paskirta vaikų globa ir globos namai atlieka Civiliniame Kodekse numatytą tėvų pareigą, atsako už vaikus. Tėtis teisiškai nėra įgaliotas rūpintis vaikais. Jis gali dalyvauti auklėjime, jie tam neprieštarauja, tačiau teisiškai už vaikus atsako įstaiga. Tų atvejų, kai A. T. nesilaikė taisyklių yra žymiai daugiau. Byloje paminėti tik keli atvejai, kai buvo kreiptasi į policijos pareigūnus, nes įstaiga turi ribotą žmonių skaičių ir vieną automobilį dviem skyriams. Kai įstaigos darbuotojai negalėdavo nuvažiuoti iki tėčio namų ir paimti vaikų, tada prašydavo pareigūnų pagalbos. Į pareigūnus kreipdavosi anksčiau, prieš 21 val., tačiau policijos patruliai tik 21 val. važiuoja ir geranoriškai surenka negrįžusius įstaigos vaikus. Šiai dienai yra tik du vaikai Tauginai, kurie nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių. Į policijos pareigūnus buvo kreiptasi, kai Vaikų grupinio gyvenimo namų skyriui buvo per sudėtinga valdyti situaciją, suvaldyti tėčio elgesį, nes jis nereaguodavo į globos namų pastabas ir prašymus. A. T. pats pasiimdavo vaikus iš mokyklos ir parsiveždavo į namus. Mokyklos socialinės darbuotojos ir mokytojos yra mačiusios, kad A. T. laukia vaikų automobilyje kitoje gatvės pusėje. Net buvo atvejų, kai vaikas buvo pabėgęs iš paskutinės pamokos, kad globos namų darbuotojai nespėtų jo paimti. Vaikai yra pakankamo amžiaus, kad gebėtų patys savarankiškai nuvažiuoti į mokyklą miesto maršrutiniais autobusais. A. T. gyvena (duomenys neskelbtini). Jai teko du kartus važiuoti parsivežti vaikus. Kelias prastas, atstumas didelis. Savarankiškai vaikai pėstute nenueitų iki tėvo namų. E. T. nėra paėmusi vaikų be globos namų leidimo. Kai tėvai su vaikais 2-3 val. nori bendrauti už įstaigos ribų, jie rašo vienkartinį prašymą, kuriame nurodo savo asmens duomenis, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką, pasirašo. Mama kelis kartus buvo pasiėmusi vaikus, nuėjo su jais iki parduotuvės, tačiau tai užtruko apie 20 minučių. Kitais atvejais mama su vaikais bendrauja tik įstaigoje. Socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad vaikai nejaukiai jaučiasi, kai tėvai bendravimo metu tarpusavyje ginčijasi, pakelia balsą. E. T. kelis kartus išsakė, kad A. T. jai neleidžia visapusiškai bendrauti su vaikais, replikuoja, vaikų akivaizdoje jos atžvilgiu išsako įžeidimus. Byloje yra savanoriškai pasirašytas Tauginų susitarimas dėl vaikų lankymo laiko. Šeima buvo stebima ne vienus metus. Socialinių darbuotojų sprendimas paimti vaikus iš šeimos nebuvo spontaniškas. Tik iš kitų įstaigų gaunamų raštų galiu konstatuoti, kad A. T. visiškai nebendrauja su socialiniais darbuotojais, neleidžia teikti pagalbos vaikams, nors tiek A. T., tiek vaikams buvo siūlyta psichologo pagalba dėl šeimoje įvykusių smurto atvejų. A. T. kategoriškai draudžia vaikams socializuotis, neįleidžia socialinio darbuotojo. Vaikų elgesys mokykloje prastėjo. B. T. ne kartą buvo svarstomas mokykloje dėl agresyvaus elgesio kitų vaikų atžvilgiu. Vaikams paskutiniu metu pasidarė kaip ir pramoga, atrakcija, kad jie nevažiuos į globos namus, važiuos su policija. A. T. tokią vaikų nuomonę palaikydavo. Kai į A. T. namus nuvyko socialinė darbuotoja ir policijos pareigūnai, visą pusvalandį namuose vyko derybos su vaikais. Situacija buvo pašaipiai traktuojama. Vaikų grupinio gyvenimo namai rūpinasi vaikų grįžimu į globos namus. Skambina A. T., tarpininkauja. Ji pati kelis kartus įstaigos automobiliu važiavo į A. T. namus. A. T. pažeidžia taisykles, negrąžindamas vaikų į globos namus numatytu laiku. A. T. užsirakina ir neįsileidžia. A. T. ir E. T. susitarimas dėl vaikų lankymo buvo pasirašytas 2014-01-22. Pagal šį susitarimą E. T. bendrauja su vaikais pirmadieniais-penktadieniais nuo 17 val. iki 19 val. A. T. bendrauja su vaikais likusiu laiku, tai yra nuo 15 val. iki 17 val. Susitarimas dėl vaikų lankymo pasirašytas kaip kraštutinė priemonė, nes situacija buvo nevaldoma, A. T. vaikų mamą įžeidinėdavo, neleisdavo jai bendrauti su vaikais. Tais atvejais, kai A. T. negrąžindavo vaikų ar grąžindavo vėliau, E. T. atėjusi į globos įstaigą, laukdavo vaikų. Buvo pasitarta su socialine darbuotoja J. L.. Tarėmės su A. T., ar jis sutiktų, kad vaikų lankymo laikas būtų padalintas. Jis sutiko. Tada buvo surašytas susitarimas dėl vaikų lankymo laiko. Iki to laiko susitarimas nebuvo sudarytas. A. T. buvo tik pasirašytinai supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis ir Vaiko teisių skyriaus rekomendacijomis. Buvo bendra rekomendacija bendrauti su vaikais iki 19 val. įstaigos ribose, stebint socialiniam darbuotojui. Kai situacija tapo nevaldoma, vaikai negrįždavo, A. T. trukdė motinai bendrauti su vaikais, bendravimo laikas buvo išskirtas. Bendros globojamo vaiko lankymo taisyklės įstaigoje – bendrauti su vaiku leidžiama kiekvieną dieną nuo 10-12 val. ir nuo 16 – 18 val. norint vaikus pasiimti už įstaigos ribų, turi būti rašomas prašymas raštu; vaikų negrąžinus 21 val., globos namai praneša policijos pareigūnams, nes 21 val. keičiasi pamaina, įstaigoje lieka tik vienas socialinis darbuotojas, atsakingas už vaikus. Iki 21 val. vaikų ieško įstaiga, o po 21 val. – teisėsauga.

Motyvuojamoji dalis

A. T. kaltė įrodoma rašytine administracinės bylos medžiaga: 2014-02-10 Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 45P-7325514-14 (b.l. 4-5); policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 7, 8); Panevėžio socialinių paslaugų centro 2014-02-05 raštu Nr. S-186 (b.l. 10), iš kurio matyti, kad A. T. su vaikais (duomenys neskelbtini) gali bendrauti kiekvieną dieną vaikų grupinio gyvenimo namų įstaigos ribose nuo 15.00 iki 17.00 val. stebint socialiniams darbuotojams. Rašte nurodoma, kad A. T. savavališkai pasiima vaikus iš mokyklos ir laiko savo namuose, į pastabas reaguoja pašaipiai. Kelis kartus po ilgų įkalbinėjimų vaikus parvežė tėvas. 2013-12-10 ir 2014-01-29 nepilnamečiai vaikai grąžinti Panevėžio apskrities VPK pagalba; Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1031 dėl laikinosios globos nustatymo (b.l. 11); Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. 40-10.17-3550 (b.l. 16); A. T. paaiškinimu (b.l. 19); pažyma apie galiojančias nuobaudas (b.l. 20-21).

Nors A. T. nepripažino padaręs pažeidimą ir parodė, kad vaikai patys po mokyklos grįždavo pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), o vaikų į globos namus nepristatė laiku tai yra iki 21val. nes vaikai patys nenorėjo važiuoti, šie jo parodymai atmetami kaip prieštaraujantys bylos įrodymams. Iš liudytojų A. Ž., M. P. atstovės I. T. parodymų matyti, kad A. T. pats vaikus N. T. ir B. T. savavališkai pasiimdavo iš mokyklos ir parsiveždavo juos į savo namus ir jų negražindavo nustatytu laiku, atsisakydavo tai daryti. Vaikus parveždavo policijos pareigūnai. Įvertinus nemažą atstumą, vaikai patys savarankiškai nebūtų galėję nueiti iki A. T. namų. Iš liudytojų parodymų ir iš byloje esančių Globojamo (rūpinamo) vaiko lankymo taisyklių matyti, kad A. T. yra susipažinęs su lankymo taisyklėmis pasirašytinai (12-15 b.l.), iš susitarimo matyti, kad E. T. ir A. T. nustatomas bendravimo su vaikais B. ir N. laikas vaikų grupinio gyvenimo namuose: E. T. pirmadieniais –penktadieniais nuo 17 val. iki 19 val. , A. T. – likusiu laiku, nebūnant E. T. (43 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu matyti, kad A. T. šios taisyklės ir susitarimas yra žinomi, tačiau kaip jis pats pripažino, nenorėjo šių taisyklių laikytis. Iš liudytojų A. Ž., M. P., atstovės I. T. parodymų matyti, kad 2014-01-29 A. T. pasiėmė vaikus iš mokyklos ir parsivežęs į savo namus, jų iki 21 val. negražino į vaikų grupinio bendravimo namus, kaip to reikalauja taisyklės ir susitarimas. Vaikai buvo gražinti policijos pareigūnų pagalba. Pagal taisykles ir susitarimą A. T. iš viso nebuvo leidžiama paimti vaikus, bendravimas buvo nustatytas nuo 15 iki 17 val. vaikų grupinio bendravimo namuose, dalyvaujant socialinei darbuotojai. Tačiau kaip matyti iš liudytojų parodymų, grupinio bendravimo namai buvo nusiteikę tolerantiškai, norėjo, kad tėvas bendrautų su vaikais. Tačiau iš bylos įrodymų matyti, kad A. T. elgesys suponavo jo veiką, priešingą vaikų interesams. Iš bylos įrodymų matyti, kad A. T. vaikai buvo patalpinti į vaikų grupinio bendravimo namus dėl netinkamo A. T. elgesio su vaikais, agresyvaus auklėjimo, valdingumo. A. T., pažeisdamas vaikų grupinio bendravimo namų taisykles, pažeidė vaikų tinkamo auklėjimo taisykles, veikė priešingai vaikų interesams, užuot suteikęs jiems ramias gyvenimo, mokymosi sąlygas, nuolat konfliktuodamas su socialinėmis darbuotojomis, nustatinėjo vaikus priešingai, manipuliavo savo kaip tėvo vaidmeniu, jų pasitikėjimu. Toks A. T. elgesys vaikų atžvilgiu juos nuolat traumavo, kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų ( 40 b.l.), Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto, kuriame nurodyta, jog abiem nepilnamečiams vaikams teikiamos psichologo konsultacijos, psichologų ir psichiatrų teigimu nepilnamečiai išgyvena nuolatinį nerimą ir baimę dėl vykstančio proceso ir besikeičiančių gyvenimo sąlygų (36 b.l.). Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad mažamečiai vaikai B. ir N. traumuojami, B. T. diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, skirtas medikamentinis gydymas, išlieka suicido rizika (39 b.l.). Taigi šie A. T. veiksmai vaikų atžvilgiu juos dar labiau trikdė ir traumavo, nesudarė vaikams saugių gyvenimo sąlygų.

Visų šių teisme ištirtų įrodymų visuma: liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga jų visetu neginčytinai nustatyta, jog A. T. nesilaikydamas vaikų grupinio gyvenimo namų vidaus tvarkos taisyklių, jas pažeidinėdamas, laiku negražindamas vaikų į vaikų grupinio bendravimo namus, 2014-01-29 vaikai buvo gražinti policijos pareigūnų pagalba, panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.

A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (LR ATPK 32 str. 1 d. 6 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo motyvus. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas, su pažeidimu nesutinka, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įstatymas alternatyvių nuobaudos rūšių pagal šį straipsnį ir jo dalį nenumato, tik įspėjimą, jam skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK specialistė I. B. tarnybiniu pranešimu prašo A. T. taikyti ATPK 37 ² str. numatytą įpareigojimą išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus (7 b.l.). Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, jog pažeidimas nėra tiesiogiai susijęs su A. T. netinkamu bendravimu su vaikais, todėl, minėtas įpareigojimas neskirtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR ATPK 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teisėja,

nutaria:

A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą pagal LR ATPK 181 str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Švitinienė