Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Viešųjų pirkimų tarnybai ir Valstybės tarnybos departamentui dėl administracinių aktų panaikinimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Pareiškėjas A. J. 2018 m. lapkričio 21 d. (pagal gavimo spaudą) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo ir prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Prašyme nurodoma, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant bylos nagrinėjime ir teismo sprendimo paskelbime, o pareiškėjas ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paštu gavo tik 2018 m. spalio 28 d. Be to, dėl iš anksto numatytų ir neatšaukiamų kvalifikacijos kėlimo mokymų pareiškėjas 7 dienas praleido komandiruotėse. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo terminą praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių, kurios apribojo jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo A. J. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti ir apeliacinio skundo priėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje (byloje taikoma 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad jis praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą, kadangi apeliacinis skundas dėl šio sprendimo turėjo būti paduotas iki 2018 m. lapkričio 19 d. įskaitytinai (2018 m. lapkričio 18 d. buvo ne darbo diena, o pagal ABTĮ 65 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena), tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė tik 2018 m. lapkričio 21 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Nors pareiškėjas nurodo, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant bylos nagrinėjime ir teismo sprendimo paskelbime, o ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paštu jis gavo tik 2018 m. spalio 28 d., tačiau tai nepaneigia pareiškėjo pareigos domėtis proceso eiga. ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta proceso dalyvių pareiga sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

Šiuo atveju pareiškėjas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui išreiškė poziciją, kad palieka tai spręsti teismo nuožiūra (b. l. 7), t. y. pats pareiškėjas neišreiškė pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o apie 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdį jis buvo informuotas asmeniškai teismo šaukimu ir tai patvirtino savo parašu (b. l. 43). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimas pareiškėjui registruota siunta buvo išsiųstas tą pačią dieną (b. l. 52), o siunta pristatyti buvo perduota jau 2018 m. spalio 20 d., tačiau jos įteikti pareiškėjui nepavyko, pareiškėjas siuntą atsiėmė tik 2018 m. spalio 28 d., t. y. praėjus net 10 dienų nuo teismo posėdžio datos ir sprendimo paskelbimo bei net 8 dienoms nuo siuntos gavimo paskirties pašto įstaigoje. Taigi, nors pareiškėjas žinojo apie paskirtą teismo posėdžio datą, jis gana ilgą laikotarpį nesidomėjo proceso eiga ir priimtu sprendimu bei nenurodė jokių tokio pasyvaus elgesio priežasčių, sukliudžiusių jam anksčiau atsiimti teismo sprendimą. Byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs teisės aktus, reglamentuojančius sprendimo paskelbimą ir jo kopijos pateikimą pareiškėjui, o tai reiškia, jog pareiškėjas turėjo pakankamą laiko tarpą susipažinti su sprendimu ir parengti apeliacinį skundą. Be to, nuo teismo sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos dar buvo likusios 22 dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, jog jis dėl iš anksto numatytų kvalifikacijos kėlimo mokymų 7 dienas praleido komandiruotėse, taip pat savaime negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, sukliudžiusi jam laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog jis iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos mokymuose iš viso dalyvavo tik 6 dienas. Teismui pateiktas apeliacinis skundas nėra didelės apimties, skunde iš esmės pakartojami pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai ar cituojamas teismo priimtas sprendimas, pareiškėjas pretendavo į Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės skyriaus vedėjo pareigas, kurioms yra būtinas teisinis išsilavinimas, todėl darytina išvada, kad jo parengimas teisiniu požiūriu nereikalavo didelių laiko sąnaudų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas, negalėdamas pats tinkamai įgyvendinti procesinių savo teisių, galėjo pasirūpinti, kad tai būtų padaryta per atstovą. Jokių kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjas nenurodė.

Taigi šiuo atveju pareiškėjo elgesys leidžia daryti išvadą, jog jis nebuvo pakankamai rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012). Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjui apeliacinį skundą paduoti ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu sutrukdė nuo jo valios nepriklausančios ir / ar atsitiktinės aplinkybės, įvykusios klaidos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl subjektyvios priežasties, kuri nepripažintina svarbia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo padavimo terminą, todėl terminas paduoti apeliacinį skundą neatnaujinamas, o apeliacinį skundą atsisakoma priimti ir jis kartu su priedais grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi ir 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo A. J. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo padavimo terminą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.