Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, kaltinamajam A. B., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis 2 grupės invalidumą, dekl. gyv. vietą: (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 1998-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 232 str.- 4 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 2. 2001-03-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 232 str. 1 d.- 3 mėn. laisvės atėmimo; 3. 2002-12-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 232¹ str. 2d.- 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint LR Konstitucijos 10 metų sukaktį“ 5 str., bausmė sumažinta 1/6 t.y. 1 mėn.; 2003-06-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, veika perkvalifikuota iš LR BK 232¹ str. 2d. į LR BK 259 str. 2 d., ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pakeista 45 parų areštu; 4. 2004-05-11 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d.- 45 MGL ( 5625 Lt) bauda; 5. 2005-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d.- 2 metams laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2004-05-11 Palangos miesto apylinkės teismo paskirta bausme, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. ir 20 MGL bauda. 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint LR Konstitucijos 10 metų sukaktį“ 5 str. bausmė sumažinta 1/6, t.y. 1 mėn.; 2003-06-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, veika perkvalifikuota iš LR BK 232¹ str. 2 d. į LR BK 259 str. 2 d., ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pakeista 45 parų areštu; 2007-08-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., lygtinai paleistas neatlikus 9 mėn. 10 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2013-08-16 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio kilusio asmeninio konflikto metu, nukentėjusiojo A. I. pavadintas „gyvenimo auka“, tyčia ne mažiau kaip tris kartus smogė peiliu nukentėjusiajam į kairę krūtinės pusę, tuo šiam padarė aklą durtinį pjautinį krūtinės kairės pusės sužalojimą palei pažasties užpakalinį kraštą bei kiaurinį durtinį - pjautinį krūtinės kairės pusės nugarinės dalies sužalojimą palei mentės apatinį kampą ketvirtame tarpšonkauliniame tarpe su apžeidžiant tarpšonkaulinės arterijos, krūtinplėvės ir plaučio ketvirtojo segmento pažeidimais, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1d.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-08-16 vakare savo namuose gėrė alkoholinius gėrimus su grįžusia iš Vokietijos savo žmona J. B.. Į svečius atėjo kaimynė R. I., su kuria taip pat gėrė alkoholį. Kiek vėliau atėjo, kaip jam pasirodė, neblaivus kaimynas A. I., kuris prisėdo prie stalo ir pradėjo jį įžeidinėti, vadindamas jį „gyvenimo auka“. Dėl šių žodžių jis labai supyko, nes ilgą laiką praleido įkalinimo įstaigose, pagal kalinių taisykles labai įsižeidęs, griebė ant stalo gulėjusį peilį ir dūrė A. I. į krūtinės sritį, kiek kartų - nepamena. Sužalojęs A. I., apsirengė ir laukė atvykstant policijos pareigūnų. Peilį, kuriuo sužalojo A. I., padėjo ant stalo. Įvykio metu jo žmona ir kaimynė R. buvo kambaryje ir turėjo visą įvykį matyti. Be išvardintų asmenų bute daugiau jokių žmonių nebuvo. Kaip tiksliai susižalojęs savo kairę ranką nepamena dėl girtumo. Labai tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau po įvykusio su A. I. konflikto, kai šis sužalotas iš jo namų išėjo, ėjo pas šį į namus pažiūrėti kaip šis laikosi, tuo metu buvęs labai piktas ir gali būti, kad eidamas pas kaimyną garsiai šaukęs „gaidį užmušiu“. Kai kaimynas jį pradėjo įžeidinėti vadindamas „gyvenimo auka“ jis labai dėl to įsižeidęs, nes jo niekas tokiais žodžiais neturi teisės vadinti. Po smūgių peiliu sakęs, jog kaimynas geriau neišgyventų, tuo metu jis ant savo kaimyno buvo labai piktas ir įsižeidęs, tačiau neigia norėjęs jį nužudyti. Kaltinamasis parodė, kad jis yra emocingas žmogus. Būdamas susijaudinęs, gali visko prikalbėti. Jei būtų norėjęs nužudyti, tai jam niekas nebūtų sutrukdęs. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Nukentėjusysis A. I. parodė, kad 2013-08-16 grįždamas į namus lauke išgirdo kaimynės B. ir savo žmonos balsus, todėl nutarė užeiti pas kaimynę ir pažiūrėti į akis žmonai ir kaimynei, nes jo žmona buvo užmezgusi artimus santykius su B. vyru. Paskambino į duris, jas atidarė J. B.. Kai įėjo pas kaimynę į namus, ten buvo jo žmona ir B. su vyru A., kuris tuo metu gulėjo kambaryje ant sofos. Ar jie gėrė alkoholį, neatkreipė dėmesio. Jis pats tuo metu buvo išgėręs apie 100- 150 gr. degtinės. Įėjęs pas kaimynę, jis žmonos paklausė, „ kaip ji jaučiasi“. Žmona jam liepė išeiti, sakydama kad išsiaiškins patys. Tada jis to paties paklausė kaimyno A. B. ir pavadino jį „gyvenimo auka“. Ar šis jam ką atsakė nepamena, tačiau atsikėlė nuo lovos, jie lyg ir susigrūmė, jis pamena, kad puolė bėgti iš kambario, sudužo durų stiklas ir jis staiga kūne pajuto šilumą, užsiėmė už kairio šono ir parbėgo į namus. Labai išsigando ir net nesuprato kas jam nutiko, tik pamena, kad namuose dukra pradėjo šaukti, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ar kai jis jau buvo parėjęs į namus, dar buvo atėjęs kaimynas A. B., nepamena. Kur tuo metu buvo jo žmona ir J. B. nepamena. Smulkiau visų įvykio detalių papasakoti negali, nes neprisimena. Ar kaimynas B. grasino jį nužudyti nepamena. Dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, gydėsi ligoninėje, patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, pablogėjo sveikata, todėl prašo priteisti už neturtinę žalą 5000Lt.

Liudytoja R. I. parodė, kad 2013-08-16 15.50 val. grįžo iš darbo į namus. Grįžusi iš užsienio kaimynė J. B. pakvietė ją į svečius ir ji nuėjo. Ji, kaimynė J. ir jos vyras A. susėdo prie stalo, papietavo, jos gėrė vyrą, A. gėrė degtinę. Apie 21.20 val. pas juos atėjo jos vyras A. I., duris atidarė J.. A. atsisėdo ant kėdės prie stalo priešais juos, nes jie sėdėjo ant sofos, o A. buvo jau nemažai išgėręs alkoholio ir gulėjo kambaryje ant lovos, ir pradėjo ją užgaulioti, sakydamas, kad ji parsidavė už butelį, kaip ji jaučiasi. A. su A. persimetė žodžiais, kilo konfliktas. A. atsistojo nuo lovos ir A. sudavė per galvą ranka. Iš jo kalbos, manieros suprato, kad A. ketino viešai pranešti A. B. žmonai J. apie jos ir A. B. santykius. Jis buvo supykęs, piktdžiugiškas. Jis pradėjo užkabinėti ir A.. Ji dar bandė siųsti vyrą namo, tačiau vyras neklausė. Pradėjo vadinti A. auka, dėl ko A. supyko ir atsistojęs nuo lovos priėjo prie A.. Paklausė šio, ar jis jau viską pasakė, jei pasakė, tai siūlė jam eiti namo, jį vesdamas link durų. A. su ranka atstūmė A. ir tada jau A. puolė A.. Jie susikibo ir pradėjo stumdytis. Pamačiusi besistumdančius vyrus, išėjo į šone esantį kambariuką, kuriame būdama šaukė, kad jie baigtų muštis. J. tuo metu išbėgo į buto prieškambarį. Ji nematė, kaip viskas vyko toliau, tik girdėjo dūžtant durų stiklus. Išgirdo savo vyrą šaukiantį „ kvieskit mentus", po to išgirdo klykiančią „tėti, tėti" savo dukrą U.. Išbėgo iš kambario ir nubėgo į savo butą. A. stovėjo prie buto durų staktos, beveik įėjęs į butą ir atsirėmęs į sieną, vyro visas kairys šonas buvo kruvinas ir jis laikėsi susiėmęs šoną rankomis. Išgirdo sūnų kviečiantį GMP, U. virtuvėje klykė. Tada pamatė ateinantį A. B., kuris priėjo prie suklupusio jos vyro ir kumščiu trenkė vyrui į pakaušį. Abi su U. išstūmė A. iš buto ir jis nuėjo, kažką pasakęs jos vyrui, tačiau neatsimena ką, buvo šoke. Ar A. grasino užmušti jos vyrą, neatkreipė dėmesio, atsipeikėjo, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Kol sėdėjo prie stalo, jokių peilių ant stalo tikrai nebuvo. Su kokiu peiliu A. sužalojo jos vyrą, nežino, peilio nematė. Pačio momento, kaip A. dūrė A. peiliu nematė, tačiau niekas kitas be A. jos vyro sužaloti tikrai negalėjo. Jokie pašaliniai žmonės į butą atėję nebuvo.

Liudytoja U. I. parodė, kad 2013-08-16 apie 21 val. buvo namuose, namuose dar buvo jos brolis E. I. ir jo draugas R. O.. Tėvų namuose nebuvo. Mama buvo pas kaimynę J. B.. Tėtis buvo pas R. O. mamą namuose. Tėvas ramaus būdo, alkoholį vartoja retai, pavartojęs alkoholio neagresyvus, nesikabinėja prie žmonių, nepuola muštis. Mama dažnai praleisdavo laiką pas kaimyną A., būdavo naktų, kai mama pas jį nakvodavo. Tėvas pergyvendavo, kai mama išeidavo pas kaimyną, bet pas A. aiškintis santykių niekada nėjo. 2013-08-16 apie 21.30 val. buvo virtuvėje, brolis su Rimantu buvo kambaryje, prie kompiuterio. Išgirdo riksmą ir stiklų dūžius, kurie sklido iš kaimyno A. B. buto. Atidarė buto duris, tuo metu kaip tik atsidarė kaimyno A. B. buto durys, pro jas kaip tik išeidinėjo visas kruvinas tėvas, jam iš paskos norėjo eiti ir A., bet ji išėjo į laiptinę pas tėtį ir užvėrė A. B. buto duris, apsikabino tėtį, kad parvesti jį į jų butą. Iš karto atbėgo ir brolis su draugu. Tėtis susmuko bute, prie buto durų. Tada atbėgo mama ir gaivino tėtį, nes jis praradinėjo sąmonę. Ji bandė skambinti telefonu 112 ir kviesti greitąją med. pagalbą. Girdėjo, kad ir Rimantas skambina GMP. Tuo metu prie buto durų priėjo A. B. ir kažką pasakė tėčiui, tačiau neatsimena ką būtent. Matė kaip A. B. kažką tėčiui pasakęs, prie jo priėjo ir kumščiu sudavė vieną smūgį tėčiui į pakaušį. Matė, kad pas A. B. buvo kažkas balto užvyniota ant rankos, lyg kairės. Puolė A. B., bandė jį nustumti, rėkė, tada pribėgo mama, kuri taip pat bandė jį nustumti, šaukė ant jo. Bendrom jėgom su mama jį išstūmė ir užsirakino buto duris. Pamatė per langą, kad brolis jau yra kieme ir laukia policijos. Nematė, kad A. B. būtų turėjęs rankoje ką nors panašų į grandinę, bet galimai todėl, kad buvo virtuvėje ir klykė. Kaip buvo sužalotas tėtis nematė, bet iš viso įvykio konteksto suprato, kad tėtį sužalojo būtent A. B.. Brolis sakė, kad medikai rado pas tėtį tris durtines žaizdas.

Liudytojas E. I. parodė, kad kaimynus A. B. ir J. B. pažįsta apie 2 metus. J. važinėja dirbti į Vokietiją, iš ko gyvena A., nežino. Matęs A. pavartojusį alkoholio, tačiau kiek jį matęs girtą, piktybiškas ar agresyvus jis nebūdavo. Maždaug prieš savaitę laiko tarp jo mamos ir tėvo buvo kilęs konfliktas, konkrečiai priežasčių nežino. Kadangi A. žmona buvo išvykusi dirbti į Vokietiją, mama kartais nueidavo pabūti pas kaimyną A. į butą. Kartais prabūdavo jo bute apie porą valandų, kartais likdavo nakvoti. Tėvas prieš motiną rankos niekada nekilnojo, jos fiziškai neskriaudė. Kodėl mama nakvodavo kaimynų bute nežino, mama nekomentuodavo savo elgesio. Tėvas norėjo taikytis su mama, tačiau mama nesutiko ir išeidavo pabūti pas kaimyną A.. 2013-08-16 apie 20.00 val. grįžo namo su draugu R. O. pažiūrėti filmo per kompiuterį. Namuose buvo jo sesuo U.. Mama buvo išėjusi pas J. B.. Mamą sutiko grįždamas į namus, ji buvo blaivi, neseniai grįžusi iš darbo, pasakė, kad iš Vokietijos grįžo kaimynė J. B. ir ji eina į svečius. Namuose tėvo nebuvo, jis pas R. mamą padėjo tvarkyti sulūžusią spintą. Tėvas buvo blaivus. Namuose, be jo, R. ir U.s daugiau nieko nebuvo. Apie 21.30 val. išgirdo virtuvėje triukšmą U. šaukė „tėti, kas tau yra ?“. Su Rimantu nubėgo į koridorių pasižiūrėti kas vyksta. Tuo metu pamatė savo tėtį, kuris buvo koridoriuje, laikėsi susiėmęs ranka už šono. Tėvas buvo visas kruvinas. U. pripuolė prie tėvo, norėjo jį vesti pasodinti. Mama kaip tik ateidinėjo iš kaimynų Blažių buto į namus. U. pasodino tėvą koridoriuje, prie buto durų. Mama atnešė rankšluostį užspausti žaizdai. Rimantas tuo metu kalbėjo telefonu ir kvietė GMP. Jis tuo pačiu metu skambino policijai. Buto durys buvo praviros. Matėsi A. butas, kurio koridoriuje pamatė stovinį A. B., kuris ėjo link jų buto durų. A. B. buto durys taip pat buvo praviros. Jis rankose laikė kažkokį daiktą, panašų į grandinę, kurią suko rankoje ir šaukė „ gaidy, užmušiu“. Jis puolė užtrenkti A. B. buto durų, kadangi tuo metu tėvas vis dar buvo laiptinės koridoriuje, dar nebuvo pilnai įvestas į butą. Bijojo, kad jis dar ko nors nepadarytų tėvui. Viskas vyko labai greitai. Mama tuo metu buvo prie tėvo, jį prilaikė, kadangi jis jau praradinėjo sąmonę. Užtrenkęs A.i buto duris, išbėgo pasitikti policijos į kiemą. Stovėdamas kieme nematė, kad iš namo iki atvyko policijos pareigūnai būtų išėjęs koks nors asmuo. A. buto langai ir balkonas išeina į gatvės pusę, jei būtų išmetę kokį daiktą, būtų matęs. Sulaukęs policijos pareigūnu, kurie atvyko greičiau už GMP, jiems parodęs, kur reikia eiti pas A.. Policijos pareigūnai, užlipę į antrą aukštą, bandė atidaryti A. buto duris, tačiau jos buvo užrakintos, todėl jie pasibaladojo ir pareikalavo duris atidaryti. Duris atidarė A. žmona J. ir policijos pareigūnai įėjo į A. butą. Motina pasiliko laukti GMP bute prie tėvo. Jis su Rimantu pėsčiomis nuėjo į KMUK priėmimo skyrių, kur buvo nuvežtas jo tėvas. Rimantas jam sakė, kad girdėjo medikus kalbant, kad jo tėvui konstatuoti trys durtiniai sužalojimai krūtinės srityje, iš šono.

Liudytojas R. O. parodė, kad 2013-08-16 apie 21.20 val. su E. I. žiūrėjo per kompiuterį filmą pas šį namuose. Be judviejų namuose dar buvo E. sesuo U.. E. tėvai išėję į svečius pas kaimyną A. į 3 butą, kadangi iš užsienio buvo grįžusi A. žmona. Apie 21.30 val., bežiūrint filmą iš virtuvės išgirdo U. garsiai šaukiant „tėti, tėti, kas tau yra“. Abu su E. nubėgo į virtuvę. Atbėgęs į virtuvę, pamatė A. I. sėdintį ant žemės koridoriuje. Jis buvo atsirėmęs į sieną ir dešine ranka laikėsi susiėmęs už kairio šono. Jo dešinė ranka buvo kruvina. U. buvo virtuvėje ir verkė. Koridoriuje jau buvo ir R. I., stovėjo prie A. I. ir šaukė kviesti greitąją pagalbą, nes miršta žmogus. Nuo A. I. jautėsi sklindantis nežymus alkoholio kvapas. R. atrodė blaivi. E. pribėgo prie tėvo. Tada pamatė, kaip atsidarė koridoriuje esančios durys į laiptinę, už kurių stovėjo A., kuris mosikavo kairėje rankoje laikydamas kažkokį blizgų daiktą, bet ar tai galėjo būti grandinė, pasakyti negali ir šaukė „gaidį, ateik čia, užmušiu“. Tokius žodžius galėjo sakyti ir iš pykčio. Tada E. puolė uždarinėti duris, kad A. neįsibrautų į butą ir tėvo nesužalotų. E. taip pat jam šaukė kviesti GMP ir policiją. R. tuo metu prilaikė A., kuris praradinėjo sąmonę. Jis iškvietė GMP ir policiją. Pasakė sužalotam užspausti rankšluosčiu žaizdą. Po to triukšmas laiptinėje aprimo. Kaip supratęs, A. nuėjo pas save į butą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir GMP. GMP suteikė pirmąją med. Pagalbą ir išvežė A. į KMUK. Jis su E. I. pėsčiomis nuvyko į KMUK priėmimo skyrių. Nuo to momento, kai A. stovėjo prie Ivanovų buto, iki to laiko, kol atvykę policijos pareigūnai sulaikė A., praėjo maždaug 15 minučių. Per tą laiką iš Ivanovų buto į laiptinę niekas daugiau išėjęs nebuvo. Kad A. I. sužalojo būtent A. suprato, kadangi matė supykusį A., kuris mosikavo grandine. Apie tai, kad A. buvo sužalotas būtent peiliu, sužinojo iš GMP medikų, kurie pasakė, kad širdies srityje yra trys durtinės žaizdos.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2013-08-16 apie 22 val. dirbant su vyr. patruliu E. R. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta pjautynės. Nuvyko nurodytu adresu , prie nurodyto namo kiemo vartelių pasitiko vaikinas ir pasakė, kad kaimynas padūrė jo tėtį. Paklausė įvykio aplinkybių, vaikinas paaiškino, kad pačio įvykio nematė, o jo tėvas yra namuose, koridoriuje iškart už durų ir kraujuoja. Su kolega užlipo į antrą aukštą. Belipant laiptais ant aikštelės esančios tarp pirmo ir antro aukšto, ant laiptų pastebėjo dėmes, panašias į kraują. Taip pat dėmės panašios į kraują buvo ir ant turėklo. Šias dėmes matė dar prieš sulaikant įtariamąjį. Užlipus į antrą aukštą, buto duris atidarė moteris. Duris pravėrus buvo matyti, kad ant žemės, galva į laiptinę guli vyriškis, kuris kraujavo iš kairės pusės, žemiau širdies ploto. Sužalotas vyriškis nieko nekalbėjo, beveik nekvėpavo. Iš kairės pusės šono tryško pulsuojanti kraujo srovė. Sužinojęs kur gyvena įtariamasis, jis pabeldė į duris ir pasakė „policija, atidarykite duris“. Atidarius duris, koridoriuje ant grindų matėsi stiklų šukės, dėmės, panašios į kraują. E. R. užsitaisė tarnybinį ginklą ir liepė įtariamajam išeiti į koridorių pakėlus rankas į viršų. Vyriškis iš karto iškišo rankas į priekį ir išėjo iš virtuvės, rankas laikė pakėlęs, rankose nieko nebuvo. Dešinė jo ranka buvo aprišta šviesios spalvos skuduru. Per skudurą, delno išorinėje dalyje, matėsi persisunkusios dėmės, panašios į kraują. Kol kolega E. R. laikė atstatęs į įtariamąjį ginklą, jis uždėjo vyriškiui antrankius ir nuvedė jį į tarnybinį automobilį. Nuvedus į tarnybinį automobilį, dar laukė iki atvyks GMP ir opergrupė. GMP medikai gaivino nukentėjusįjį. Kol laukė opergrupės, buvo tarnybiniame automobilyje, saugojo įtariamąjį ir su juo bendravo. Paklausė, kas nutiko, kaip viskas įvyko. Įtariamasis paaiškino, kad jis sėdėjo namuose ir gėrė alkoholį, kadangi jo žmona grįžo iš Vokietijos. Į svečius atėjo neblaivus kaimynas iš 4 buto, kuris išvadino jį „auka“. Paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl „bobos“. Taip pat sakė, kad yra sėdėjęs įkalinimo įstaigoje 4 kartus, kiekvienas „pederastas“ jo „ žertva“ nevadins. Paklaustas, kodėl jis dūrė kaimynui. A. B. pasakė „ aš jam „ sukai“ blogai užtaikiau, jei jis dar gyvas, aš jį būtinai dar pasigausiu ir pribaigsiu“. Paklausė, ar tikrai jis dūrė kaimynui. A. B. pasakė, kad dūrė ir ne vieną kartą. Klausė jo, kur padėjo peilį. A. B. atsakė, kad peilis turi būti kažkur virtuvėje, kad peilis yra virtuvinis. A. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo labai priešiškai nusiteikęs prieš savo kaimyną, nors su pareigūnais elgėsi ramiai, nesipriešino. Tik užklausus apie sužalotą kaimyną, akivaizdžiai susijaudindavo, pasikeisdavo nuotaika, tapdavo agresyvus. Taip pat klausė, kur šis susižalojo ranką. A. B. paaiškino, kad galimai susižalojo į stiklo šukes, nes besigrumiant su kaimynu dužo durų lango stiklas.

Liudytojas E. R. parodė, kad 2013-08-16 dirbo kartu su vyr. patruliu R. G. ir apie 22 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)vyksta pjautynės. Nuvykę nurodytu adresu, kieme prie namo, ant gatvės pasitiko vaikinas, kuris pasakė, kad kažką pripjovė. Tada su R. G. užlipo į namo antrą aukštą ir bute, esančiame koridoriaus kairėje ant žemės pamatė gulintį vyriškį, kurio visa kairė kūno pusė buvo kruvina. Kiek pamena, jis nieko nekalbėjo, jo būklė atrodė labai prasta. Šalia šio vyriškio buvo dar dvi moteriškės. Kažkuri iš moteriškių paaiškino, kad gretimame bute vyko išgertuvės ir nukentėjusysis kažką pasakė įtariamajam, šis supyko ir peiliu subadė nukentėjusįjį, konfliktas įvyko dėl kažkokių meilės reikalų. Kadangi įtariamojo pati žmona pasakė, kad tas asmuo gali pulti ir juos, į vidų ėjo tam pasiruošę. Davus komandą išeiti, tas vyriškis atėjo į koridorių, liepė jam parodyti rankas, paklausė, ar nedarys nesąmonių. Tada vyriškį apieškojo, uždėjo antrankius ir išsivedė į tarnybinį automobilį. Kiek pamena, vyriškio viršutinė kūno dalis buvo be drabužių, namuose matė išdužusi durų stiklą, matėsi išstumdyti baldai, koridoriuje ant grindų matėsi kraujo dėmės. Tarnybiniame automobilyje kartu su įtariamuoju laukė operatyvinės grupės ir greitosios med. pagalbos. Automobilyje kalbėjo su įtariamuoju, kuris sakė „ jei būčiau norėjęs, būčiau jį užmušęs“. Jis klausė kodėl pripjovė. Tai kaltinamasis atsakė, „jei ant tavęs taip pasakytų ir tu taip padarytum“.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2013-08-16 budėjo operatyvinėje grupėje Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK KPS. Budėtojas vakare davė nurodymą vykti į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Atvykus įvykio vietą prie namo pasitiko patrulis R., kuris paaiškino, kad įtariamąjį sulaikė ir veža į Žaliakalnio PK. Taip pat paaiškino, kad įvyko buitinis konfliktas, meilės trikampis ir daugiau jokios informacijos nesuteikė. Šalia dar buvo moteris, kaip suprato tai įtariamojo žmona, kuri pasakė, kad jos vyras padūrė kaimyną ir jį tamsiu namo koridoriumi užvedė į antrą aukštą į butą, kuris randasi koridoriaus dešinėje. Įėjęs į butą pamatė, kad koridoriaus gale virtuvės durų stiklas buvo išdaužtas, koridoriuje ant žemės matė ir virtuvėje ant stalo bei šalia stalo matėsi keli kraujo lašai. Apie tai, kad namuose vyko išgertuvės buvo galima spręsti iš to, jog ant stalo matėsi likusi užkanda, tačiau alkoholinių gėrimų nesimatė, įvykio vietoje nuo virtuvės stalo buvo paimta kraujo nuoplova. Taip pat virtuvėje ant šaldytuvo stovėjo du mediniai dėklai su peiliais, kuriuose bendrai buvo sudėti 7 peiliai, o šalia šaldytuvo ant sienos prie gartraukio buvo užkišti dar du peiliai. Visi šie daiktai buvo išimti ir supakuoti. Įvykio vietoje dar apklausė nukentėjusiojo žmoną ir grįžo į Žaliakalnio PK, kur buvo pristatytas įtariamasis, jam buvo surašyti sulaikymo dokumentai. Įtariamajam buvo atlikta asmens krata, jis prie savęs jokių daiktų neturėjo, ar kokius nors daiktus ( dokumentus) iš įtariamojo buvo paėmęs budėtojas nežino ir neklausė. Duodant įtariamajam A. B. pasirašyti surašytus procesinius dokumentus, įtariamojo paklausęs „ar jis žino, kas jam bus, jeigu nukentėjusysis užsilenks?", į ką įtariamasis A. B. atsakė, kad geriau jau jis neišgyventų. Jis suprato, kad norėjo jį nužudyti. Tada įtariamojo paklausė, kodėl jis taip padarė, o jis neatsakė nieko. Tada jo dar kartą paklausė, ar tai dėl kalėjimo „paniatkių", o pastarasis į šį jo klausimą linktelėjo galva, ir dar atsakė, kad jeigu nukentėjusysis išgyvens, tai jis ar tai jį susiras, ar padės į vietą vis tiek.

Liudytoja J. B. parodė, kad 2013-08-16 d. budėjo GMP brigadoje kartu su gydytoja O. B. ir slaugytoja Z. S.. Apie 22.00 val. iš dispečerinės buvo gautas pranešimas, kad skubos tvarka turi vykti į Z. gatvę, pranešimas buvo toks, kad yra peiliu subadytas pacientas, kuris yra sąmoningas, kvėpuoja, taip pat informavo, kad policija jau yra įvykio vietoje. Atvykus į įvykio vietą, lauke pasitiko nukentėjusiojo žmona, kuri isteriškai kvietė eiti į vidų apžiūrėti ligonį. Pakilo į namo antrą aukštą, kambaryje prie įėjimo į butą durų ant žemės gulėjo kruvinas vyriškis, jo kairė kūno pusė ties pažastimi buvo persisunkus krauju, kai prakirpo marškinėlius, ties pažastimi matėsi trys durtinės žaizdos. Nukentėjęs buvo sąmoningas, bandė stotis, buvo neramus. Apie patį konfliktą nukentėjęs nepasakojo, tik šalia stovėjusi jo žmona sakė, kad ji susipyko su savo vyru ir tada kitas vyriškis jos vyrą subadė.

Liudytoja O. B. parodė, kad kaip greitosios medicinos pagalbos gydytoja dalyvavo apžiūrint nukentėjusįjį įvykio vietoje. Kiek pamena, nukentėjusiajam kairiajame šone buvo padarytos trys durtinės žaizdos. Kadangi praėję ilgas laiko tarpas, turi daug iškvietimų, todėl detaliai negali papasakoti visų aplinkybių, tačiau pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t.1, b. l. 67 - 68, juos patvirtino.

Akistatos protokolu tarp įtariamojo A. B. ir liudytojo R. G. nustatyta, kad A. B. sutinka su liudytojo R. G. parodymais, kad jis pasakė R. G., jog geriau nukentėjusysis neišgyventų ir, kad visa tai padarė dėl kalėjimo „ paniatkių“ ( t. 1, b. l. 56- 57).

Akistatos protokolu tarp įtariamojo A. B. ir liudytojo E. I. nustatyta, kad A. B. sutinka su liudytojo E. I. parodymais, kad sužalojęs kaimyną jis norėjo nueiti pažiūrėti kaip kaimynas jaučiasi ir eidamas galėjo šaukti tokius žodžius „ gaidy, užmušiu“, nes buvo labai piktas, o ant rankos jis galėjo būti užsivyniojęs rankšluostį, nes kraujavo ranka ( t. 1, b. l. 45- 46).

Akistatos protokolu tarp įtariamojo A. B. ir liudytojo R. O. nustatyta, kad A. B. sutinka su liudytojo R. O. parodymais, kad sužalojęs kaimyną jis norėjo nueiti pažiūrėti kaip kaimynas jaučiasi ir eidamas galėjo šaukti tokius žodžius „ gaidy užmušiu“, nes buvo labai piktas ( t. 1, b. l. 49- 50).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu rastu kraujo lašai ant grindų įvairiose buto vietose, paimti 9 vnt. peilių, vatos tamponas su kraujo pavyzdžiu ( nuoplova) nuo stalo ( t. 1, b. l. 9- 11, 12, 13- 17).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad dėmės ir sutepimai, primenantys kraują, rasti Zanavykų g. 38 namo Kaune laiptinėje ir išimti ( t. 1, b. l. 18- 20, 21- 23, 24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad A. I. 2013-08-16 padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, pjautiniai paviršiniai kairės rankos trečio ir penkto pirštų nugarinių paviršių sužalojimai, vienas aklas durtinis pjautinis krūtinės kairės pusės sužalojimas palei pažasties užpakalinį kraštą bei vienas kiaurinis durtinis- pjautinis krūtinės kairės pusės nugarinės dalies sužalojimas palei mentės apatinį kampą ketvirtame tarpšonkauliniame tarpe pažeidžiant tarpšonkaulinę arteriją, krūtinplėvę ir plaučio ketvirtąjį segmentą. Nuo pastarojo sužalojimo kairėje krūtinplėvės ertmėje rasta susikaupę iki 1500 ml. kraujo. Krūtinės kairės pusės nugarinio paviršiaus durtiniai- pjautiniai sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, smūgiuojant A. I. iš už nugaros. Pjautiniai kairės plaštakos III ir IV pirštų sužalojimai padaryti aštriais pjaunančiais daiktais, labiausiai tikėtina stiklo šukėmis. Odos nubrozdinimas ( įdrėskimas) galėjo būti padarytas stiklo šuke. Kiauryminis durtinis- pjautinis sužalojimas krūtinės kairės pusės nugariniame paviršiuje su plaučio pažeidimu kėlė realiai grėsmę gyvybei ir atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Aklas durtinis- pjautinis sužalojimas krūtinės kairėje pusėje pažasties užpakalinio krašto lygyje ir pjautinis kairės plaštakos V- o piršto sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, nes pilnai sugiję per daugiau nei 10 dienų laikotarpį. Pjautinis kairės plaštakos III- o piršto sužalojimas ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( t. 1, b. l. 35- 36).

Teismo medicinos specialistas J. V. dėl sužalojimų kiekio paaiškino, kad tikėtina, kad tarp šių aplinkybių esminės prieštaros nėra, nes operavusi gydytoja atžymėjo žaizdą ties pažasties užpakaline dalimi esant neįprastai didelę - apie 10 cm. ilgio, lenktos linijos pavidalo, kas leidžia daryti prielaidą, jog pastarasis defektas susidarė susijungiant dviejų žaizdų į artimą lokalizaciją kanalams. Tokiais ginčytinais atvejais, kai pagalbą teikusieji medikai absoliučiai nesureikšmina tikslaus sužalojimų skaičiaus, esminių kategorinių patikslinimų gali duoti sužalotą kūno vietą dengusių rūbų audinio pažeidimų analizė ( t. 1, b. l. 37- 38).

Teisiamajame posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas J. V. savo išvadą ir duotus paaiškinimus patvirtino.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad A. B. konstatuota paviršinės durtinės- pjautinės žaizdelės kairėje plaštakoje, dešinio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu- pjaunančiu daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu lauku ( 2013-08-16). Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( t. 1, b. l. 134).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad įtariamasis A. B. atpažino, kad jam pateikti visi 9 peiliai yra iš jo namų, jis kaimyną A. sužalojo galimai peiliu „Fiskars“, nes peilis, kuriuo sužalojo kaimyną buvo tokio dydžio kaip peilis „Fiskars“ ( t. 1, b. l. 98- 99 ).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu nustatyta, kad 2013 08 13, 23:36:05 A. B. nustatytas 2, 15 %o neblaivumas ( t. 2, b. l. 78).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įtariamasis vietoje parodė, kur ir kokiais veiksmais sužalojo A. I. ( t. 2, b. l. 89 - 91).

Motyvuojamoji dalis

Motyvai

Ištyrus surinktus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad A. B. tyčia, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. I..

Pagal baudžiamosios teisės teoriją, nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suvokė, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nori ją atimti. Nužudymas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo.

Pasikėsinimas nužudyti padaromas tik tiesiogine apibrėžta tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis A. I. įtarė žmoną neištikimybe, tai yra, kad ji artimai bendrauja su kaltinamuoju A. B., nes kurį laiką pas jį gyveno. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu neginčijo ir A. B., nes į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams sakė, kad viskas įvyko dėl moters. Įvykio dieną pas A. B. buvo girtaujama. Būdamas girtas, A. B. snudūriavo. Tuo metu pas kaltinamąjį užėjo nuketėjusysis A. I., kuris taip pat buvo išgėręs. A. I. A. B. žmonos akivaizdoje norėjo pasakyti, kad jo žmona R. artimai bendrauja su A. B., kai ši būna išvykusi į užsienį. Tarp jų kilo konfliktas, susistumdymas. Liudytojos R. I. parodymais nustatyta, kad A. B. sudavė A. I. ranka per galvą, kai šis piktdžiugiškai nusiteikęs norėjo pranešti J. B. apie jos ir A. B. santykius. Ji nukentėjusiajam siūlė išeiti ir namie viską išsiaiškinti, tačiau šis nepakluso ir toliau užkabinėjo A. B., vadino jį „auka“. Tuomet A. B. užpyko ir atsistojęs, vedė A. I. prie durų, tai A. ranka atstūmė A. B. ir tik tada A. B. puolė A., jie susikibo ir pradėjo stumdytis. Šių aplinkybių neginčija nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis. A. B. neneigia peiliu kelis kartus smogęs nukentėjusiajam, tačiau neigia, kad norėjo jį nužudyti. A. B. aiškino, kad jis įsižeidęs dėl jo atžvilgiu pasakyto žodžio „gyvenimo auka“, nes ne kartą kalėjęs ir pagal kalinių žargoną, tai labai įžeidžiantis žodis. Jei būtų norėjęs, tai niekas jam nesutrukdytų A. I. nužudyti. Liudytojų R. O., U. I. ir E. I. parodymais nustatyta, kad po to, kai A. I. buvo sužalotas, tai A. B. bandė įeiti į jų butą, bet buvo išstumtas ir daugiau neatėjo. Nors liudytojai aiškino matę ant A. B. rankos kažkokį blizgų daiktą, bet nei vienas nepatvirtino, kad tai buvo grandinė ar kitas daiktas, kuriuo galima buvo sužaloti A. I.. Nors kaltinamasis šaukė, kad užmuš nukentėjusįjį, tačiau šiuos žodžius teismas vertina kaip emocijų protrūkį. Nors nuteistieji sudaro nedidelį visuomenės sluoksnį, tačiau jie gana jautriai reaguoja į jų atžvilgiu pasakytus nuteistųjų tarpe vartojamą žargoną. Būdamas susijaudinęs dėl jo atžvilgiu pasakytų žodžių „gyvenimo auka“, A. B. sakydamas žodžius „užmušiu“ galėjo nesuvokti jų prasmės, nes buvo valdomas emocijų. Byloje nustatyta, kad A. B. šaukdamas, kad užmuš, tuo metu realiai jokių veiksmų neatliko, nei peiliu, nei kitu gyvybei pavojingu daiktu nukentėjusiajam sužalojimų nepadarė.

Teismas įvertino ir policijos pareigūnų parodymus. Liudytojas R. G. parodė, kad kaltinamasis būdamas jų tarnybiniame automobilyje sakė, kad nukentėjusiajam blogai užtaikė ir pažadėjo pribaigti. Liudytojas R. G. parodė, kad kaltinamasis jam sakė, kad geriau jau nukentėjęs neišgyventų. Tačiau šie liudytojai parodė, kad automobilyje kaltinamasis elgėsi ramiai. Pažymima, kad šie liudytojai, duodami parodymus itin akcentavo šiuos kaltinamojo pasakytus žodžius, kas teismui sukėlė tam tikrų abejonių, todėl juos vertina tiek, kiek jie atitinka kitus objektyvius bylos duomenis. Teismas pažymi, kad kaip paprastai, liudytojai, kurie kasdien susiduria su nusikaltimais, dažnai įvykio aplinkybių detalių nelabai prisimena. Tuo tarpu liudytojas E. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamasis jam sakęs, kad „jei būtų norėjęs, tai būtų užmušęs“.

Taip pat teismas vertindamas šių liudytojų parodymus, atsižvelgė į tai, kad A. B. po įvykio buvo ką tik sulaikytas, norėjo save priešpastatyti prieš nukentėjusįjį ir policijos pareigūnus kaip fiziškai stipresnį ir viršesnį, turintį patirties iš nuteistųjų gyvenimo ir žinantį nuteistųjų subkultūrą, nes subkultūros sąlygotos gyvensenos bei elgesio normos gali būti būdingos ne tik kalėjimo erdvei, bet ir už jos ribų. Pataisos namuose išmokti elgesio modeliai tampa taisykle, kuria asmenys, atlikę bausmę, vadovaujasi sugrįžę į visuomenę.

Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu, patvirtino ir specialisto išvada, kurioje teigiama, jog A. I. sužalojimai padaryti aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu. Kiauryminis durtinis – pjautinis sužalojimas krūtinės kairės pusės nugariniame paviršiuje su plaučio pažeidimu kėlė realiai grėsmę gyvybei ir atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Kiti durtiniai – pjautiniai sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą nužudyti nukentėjusįjį. Teismas įvertino ir nusikaltimo padarymo įrankį ( jis pavojingas gyvybės atėmimui ar žmogaus sužalojimui), peiliu nukentėjęs buvo sunkiai sužalotas. Smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti spontaniškai, vienas po kito. Po suduotų smūgių peiliu, nukentėjusysis daugiau sužalotas nebuvo. Sužalojimų galvoje ar kitose kūno vietose kitais įrankiais nenustatyta. Teismo nuomone, jei kaltinamasis A. B. būtų turėjęs tikslą nužudyti A. I., tai atsižvelgus į įvykio aplinkybes ir situaciją, jam didelių kliūčių nesudarytų, jis savo tikslą pasiektų. Išanalizavus visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad A. B. tyčia sužalojo A. I. tarpusavio asmeninio konflikto metu, neturėdamas tiesioginės tyčios jo nužudyti. Kaltinamasis A. B. buvo abejingas pavojingos veikos padariniams, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą ar net jo mirtį numatė bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tokiom aplinkybėm kaltinamojo A. B. nusikalstama veika iš LR BK 22 str. 1d. 129 str. 2d. 8p. turi būti perkvalifikuota į LR BK 135 str. 1d., nes kilusio asmeninio pobūdžio konflikto pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje pareikšti nukentėjusiojo A. I. 5000 Lt civilinis ieškinys už neturtinę žalą ir Kauno teritorinės ligonių kasos 5148,63Lt civilinis ieškinys už nukentėjusiojo A. I. gydymo išlaidas. Civiliniai ieškiniai pagrįsti ir teisėti, todėl tenkinami visiškai. Nukentėjusysis A. I. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas, pablogėjo sveikata. Jis buvo sunkiai sužalotas, todėl 5000 Lt suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priteisdamas už neturtinę žalą, atsižvelgė ir į kaltinamojo neigiamą asmenybę: nedirba, reguliariai daro tyčinius nusikaltimus, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas bylos aplinkybes, todėl daro išvadą, kad ieškinys pagrįstas.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl turi būti priteistas iš kalto asmens.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. B. padarė sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas. Nusikalstamos veikos motyvai žemos asmeninės paskatos. Teistas eilę kartų už tyčinius nusikaltimus. Administracine tvarka baustas 10 kartų. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas. Nedirbo. Turtinės žalos neatlygino. Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti laikoma tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės kaip atsakomybe lengvinančios teismas nelaiko, kadangi nenustatyta, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis nuoširdžiai gailėtųsi. Nors kaltės neneigė, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nebuvo nuoširdus, atvirkščiai, buvo viskam abejingas, grubus.

Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė artima jos vidurkiui.

Daiktiniai įrodymai turi būti sunaikinti kaip menkaverčiai daiktai, o be to, jų nepageidauja atsiimti proceso dalyviai ( LR BPK 94 str. 1d. 4p.). Prie bylos prijungti kaip daiktiniai įrodymai – 9 peiliai. Vienu iš jų buvo sužalotas nukentėjusysis, tačiau kokiu tiksliai - nenustatyta. Kadangi nenustatyta kokiu konkrečiai peiliu buvo sužalotas nukentėjusysis, tai visi peiliai turi būti sunaikinti ( LR BPK 94 str. 1d. 2p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 308 str. str.

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti tą pačią.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2014m. balandžio 25 d.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013- 08 - 16 iki 2014 - 04 - 25.

Priteisti iš nuteistojo A. B. 5000Lt už neturtinę žalą nukentėjusiajam A. I. ir 5148,63Lt už turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus: 2013-08-16 įvykio vietos apžiūros metu paimtus: 9 vnt. peilių iš virtuvės; 1 vatos tamponą su kraujo pavyzdžiu ( nuoplova) nuo stalo; 2013-08-21 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) paimtus daiktus: 2 mėginius ( nuoplovas) su kraujo pėdsakais iš namo koridoriaus; 2013-08-17 daiktų pateikimo protokolu paimtus nukentėjusiojo A. I. drabužius: kelnes „Adidas“; apatines kelnaites; marškinėlius trumpomis rankovėmis; kojines; sportinius batelius „Nike; 2013-08-19 daiktų pateikimo protokolu paimtus įtariamojo A. B. drabužius: šortus; kelnes; maikutę; sportinį megztinį; šlepetes; pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais paimtus įtariamojo A. B. ir nukentėjusiojo A. I. seilių lyginamuosius pavyzdžius ( 2 vokus) sunaikinti kaip menkaverčius, o 9 peilius - kaip nusikaltimo įrankį.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas per Kauno apygardos teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.