Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Jurgitai Ražanauskienei, dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei-Valaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. B. prašymą dėl nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-791/2013, peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-21 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2013-09-05 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-21 nuosprendis nepakeistas.

Nuteistasis E. B. 2015-06-03 pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą, vadovaujantis 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 priimtais BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 str. pakeitimais, peržiūrėti jo baudžiamąją bylą Nr. 1-151-791/2013 ir paskirtą bausmę sušvelninti, sumažinti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė siūlė prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 362¹ str. numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 d. numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojo BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179,187 str. pakeitimų įstatymas (2015-03-19 įstatymo Nr. XII 1554 redakcija), kuriuo pakeisti bausmių skyrimo pagrindai. Teismas paskiria bausmę pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nėra. E. B. padarė 3 tyčinius nusikaltimus, iš kurių 2 priskirtini prie apysunkių nusikaltimų, 1 – prie nesunkių. Kaltinamasis yra eilę kartų teistas, nusikalto bausmės atlikimo metu, jis laikytinas recidyvistu BK 27 str. prasme. Iš pataisos namų administracijos pateiktų duomenų matyti, kad sistemingai pažeidinėjo nustatytą vidaus režimą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., sudaro idealią sutaptį, todėl bendrintinos apėmimo būdu, taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., nuostatas, o ši bausmė bendrintina su bausme pagal BK 214 str. 1 d. dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 63 str. 1 d., 4 d.

Nors kaltinamasis atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius - elektroninės mokėjimo priemonės duomenų įsigijimo ir laikymo kvalifikuotini pagal BK 214 str. 1 d., dėl jų neteisėto panaudojimo - kvalifikuotini pagal BK 215 str. 1 d., dėl svetimo turto, kurio vertė didesnė nei 3 MGL, pasisavinimo sukčiaujant – pagal BK 182 str. 1 d., tačiau šie veiksmai vyko vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui sukčiavimo būdu pasisavinti svetimą turtą. Šie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip viena tęstinė veika, susidedanti iš kelių epizodų, nes atlikti keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais veikiant vieninga tyčia.

Taigi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Sprendžiant, ar yra pagrindas sušvelninti bausmę nuteistajam, teismas įvertina tai, kad nesunkų ir apysunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas Alytaus rajono apylinkės 2013-05-21 nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui taip pat už tyčinius nusikaltimus. Nagrinėjant bylą teisme kaltės dėl nusikaltimų kaltinamasis nepripažino, žalos nukentėjusiajai neatlygino, todėl atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 str. pagrindų nėra. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 str. pagrindu taip pat nėra galimas, nes E. B. nuteistas taip pat ir už apysunkį nusikaltimą, nusikalto ne primą kartą, nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Priimant 2013-05-21nuosprendį ir skiriant bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi tuo metu galiojusio BK 56 str. 1 d. nuostatomis, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 yra pakeistas ir BK 56 str., panaikinant nuostatą, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl pripažintina, kad 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554 dėl BK 56 str. pakeitimo lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl teismas turi pareigą pasisakyti dėl šio įstatymo taikymo. Sprendžiant, ar yra pagrindas sušvelninti bausmę E. B., teismas įvertina tai, kad jis, siekdamas neteisėtu būdu pasipelnyti, sistemingai daro nusikaltimus nuosavybei, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nerodo noro gyventi dorai ir pasitaisyti. Todėl siekiant BK 41 str. 2 d. nustatytų bausmės tikslų, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, darytina išvada, kad nuteistajam E. B. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-21 nuosprendžiu pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė ir sąlygų bei pagrindų ją švelninti nėra.

2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) yra pakeista BK 75 str. 1 d., numatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. nuteistas už apysunkių ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, o nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 str. 1 d. redakcija numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, darytina išvada, kad nuo 2015-03-24 įsigaliojusi BK 75 str. 1 d. redakcija nešvelnina nuteistojo padėties, todėl neturi ir grįžtamosios galios.

Įvertinus įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes, teismas neturi įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo E. B. prašymo dėl bausmės sušvelninimo ir jos vykdymo atidėjimo, atsižvelgiant į 2015-03-19 įstatymo Nr. XII 1554 redakciją, todėl nuteistojo E. B. prašymas atmestinas ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšis ir dydis paliktini nepakeisti.

Taip pat teismas turi pareigą pasisakyti ir dėl BK 190 str. 1 d. taikymo, nors nuteistasis tokio prašymo ir nepareiškė.

2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015-01-01) yra pakeista BK 190 str. 1 d., išaiškinant, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL. Taigi, pagal BK 182 str. 1 d. yra baudžiamas tas, kas pagrobė svetimą turtą – nuo 5 MGL (188,30 Eur (650,00 Lt)) iki 250 MGL (9415 Eur). Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-21 nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., padarymą dėl svetimo turto už bendrą 3987,16 Lt (1154,76 Eur) sumą įgijimo sukčiavimo būdu, t. y. jo pagrobto turto vertė viršijo BK 190 str. nurodytą 5 MGL dydį ir tokios vertės turtas negali būti pripažįstamas nedidelės vertės turtu. Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes, teismas neturi įstatyminio pagrindo švelninti nuteistajam skirtą bausmę, atsižvelgiant į naują BK 190 str. 1 d. redakciją.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo, o suimtam nuteistajam – nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.