- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- I-8902-257/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01974-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 6.1.4Neįgaliųjų sveikatos priežiūra
- 51.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko, Virginijaus Stankevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritoriniam skyriui dėl 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. STS-1255 „Dėl J. J. darbingumo lygio“ panaikinimo ir kitų reikalavimų. Tretieji suinteresuoti asmenys Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius, Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. J. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir patikslintu skundu, kuriais prašo panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus (toliau – ir Tarnybos Šiaulių skyrius) 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. STS-1255, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SS-1347 bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. S-90 ir įpareigoti spręsti darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo.
Pareiškėja J. J. skunde nurodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. LSMUL Kauno klinikose buvo operuota, atlikta osteopastinė kraniotomija ACA sin aneurizmos klipsavimas. Nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. sausio 26 d. buvo gydoma Neurologijos klinikos Neurologijos skyriuje dėl vestibulinio neuronito. Buvo nustatytos diagnozės: subarachnoidinis kraujavimas iš kitų intrakranijinių arterijų (160.6), vestibulinis neuronitas (H81.2) ir subarachnoidinio kraujavimo pasekmės (169.0). Nurodo, kad priimant sprendimą, nepagrįstai pareiškėjai nustatyta diagnozė vestibulinės funkcijos sutrikimai, nepatikslinti (H81.9), kai tuo tarpu Kauno klinikose nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. sausio 26 d. buvo gydoma dėl vestibulinio neuronito (H81.2). 2019 m. balandžio 2 d. medicinos dokumentų išraše gydytoja neurologė V. B. dar kartą tai patvirtino (H81.2). Nurodo, kad nesupranta, kokiu medicininiu dokumentu remiantis Tarnyba sprendimuose nurodė diagnozę – H81.9, kai pareiškėjai buvo nustatyta diagnozė H81.2. Pareiškėjai buvo nustatytos tik dvi diagnozės, kai tuo tarpu gydytoja neurologė V. B. medicinos dokumentų išraše jas nurodo tris, t. y. 169.0, H81.2 ir 160.6. Pareiškėja nurodo, kad jos būklės įvertinimas, jog ji yra patenkinama – eina laisvai, tiesia linija, Rombergo p. stabili, nistagmo nestebima, PNM atlieka tiksliai, rankų jėga 5 balai visiškai prieštarauja gydytojos neurologės išvadai, kuri nurodė, kad Rombergo pozoje pareiškėja nesaugi, eisena sutrikusi, koordinaciniai mėginiai su dismetrija, ryškesni dešinėje. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad negali paeiti tiesia linija. Nurodo, kad per apžiūrą jai niekas neliepė ir neprašė eiti tiesia linija, dedant koją už kojos. Pažymėjo, kad sunku eiti nelygiais paviršiais ir stengiasi jų išvengti; eidama visada vertina kelio dangą ir būklę. Nurodo, kad apžiūros metu buvo užduoti tik keturi klausimai. Vienas jų buvo, ar paeina tiesia linija. Pareiškėja nurodo, kad nepaeina, tačiau specialistas darbingumo lygio vertinimo akte nurodė priešingą pareiškėjos atsakymą. Klausimų apie bendrą sveikatos būklę nebuvo užduota. Klausė, ar pareiškėja pasigamina valgyti, apsirengia, ar einant reikia kito asmens pagalbos. Pareiškėja nurodė, kad valgyti gamina, tačiau būna dienų, kad nieko negali daryti, tuo metu valgį gaminti pabaigia sutuoktinis. Apsirengia pati, tačiau tai užtrunka ilgesnį laiką. Sunkiai sekasi susitvarkyti smulkias aprangos detales. Nurodė, kad paprastai eina pati, tačiau nuėjus apie 600 m. būtina pailsėti, daryti pertrauką, nes priešingu atveju pradeda svaigti galva, jaučia viso kūno nuovargį. Pabrėžė, kad šiuo metu atmintis yra pablogėjusi, turi daug ką užsirašinėti, įsivesti priminimus. Sunku sutelkti dėmesį, jeigu ilgiau padirba protinį darbą, pradeda skaudėti galvą, jaučia nuovargį, krenta kraujospūdis, šąla galūnės, ūžia galva. Pareiškėja mano, kad tai, jog ji nurodė, kad jos koordinacija ir pusiausvyra sutrikusi, kad vengia nelygių paviršių ir jai svarbu, kokiu keliu vaikšto (visa tai patvirtina medicininiai dokumentai), yra pagrindas manyti, kad pareiškėja neišsigalvoja šių aplinkybių. Pabrėžia, kad po operacijos nejaučia pusės galvos, gyvena su gręžtine skyle kaukolėje ir mano, kad nustatytas 90 procentų darbingumo lygis yra nelogiškas. Nurodo, kad specialisto kabinete užtruko keletą minučių, o gavusi klausimyno kopiją suprato, kad tiek klausimų, kiek nurodyta klausimyne, jai nebuvo užduota, todėl mano, kad darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas atmestinai, pažeidžiant vertinimo taisykles. Pažymėjo, kad A. Č. neatsižvelgė į pareiškėjos tą dieną išsakytą poziciją, kad ji jaučiasi blogai ir toliau vykdė pareiškėjos apklausą. Atsižvelgiant į tai, kad vyriausiasis specialistas A. Č. atmestinai įrašė į Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1218 neatitinkančius tikrovės duomenis, dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas. Nurodo, kad su asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynu nebuvo supažindinta, pareiškėjai buvo pateikti du lapai ir liepta pasirašyti, nepaaiškinus, nei už ką turi pasirašyti, nei ant ko. Pareikalavusi klausimyno kopijos pamatė neatitikimus, t. y. pamatė, kiek daug klausimų pareiškėjai nebuvo net užduota, o atsakymai buvo pažymėti.
Atsiliepimas
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikdami bendrą atsiliepimą pareiškėjos J. J. skundą ir patikslintą skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Pažymėjo, kad J. J. darbingumo lygiui esminę įtaką daro būklė po galvos smegenų arterijos aneurizmos plyšimo. Darbingumo lygio pasikeitimą iš 50 proc. į 90 proc., lyginant su 2018 metais atliktu vertinimu, iš esmės įtakojo sveikatos funkcijos sutrikdymo sunkumo pasikeitimas. Vertinant pareiškėjos darbingumo lygį 2018 m periodu, buvo taikyta tuo metu galiojusi Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 3.2 papunkčio redakcija, kuri vertinama 50 proc. bazinio darbingumo verte ir kuris taikomas dėl galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimų, kai yra vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimų (hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse 3-4 balai). Priskiriami embriono vystymosi stadijoje atsiradę ir vėlesni galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, kraujo apytakos sutrikimai, centrinės nervų sistemos ligos ir kt.). Pastarasis kriterijus buvo pritaikytas dėl būklės po 2017 m. lapkričio mėnesį taikyto operacinio gydymo. Vertinant pareiškėjos darbingumo lygį paskutinį kartą 2019 m. periodu, buvo pritaikytas šiuo metu galiojančio Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 7.2 papunktis, kuris yra vertinamas 80 proc. bazinio darbingumo verte ir kuris taikomas dėl smegenų pažeidimų, kai yra sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra (stovint ir vaikštant), kai nustatomi lengvi sveikatos funkciniai sutrikdymai: kai reikia minimalios pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, asmuo nepastovi suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses, piršto ir nosies, kelio ir kulno testus atlieka su intensija ir ataksija. Pastarasis kriterijus buvo pritaikytas dėl tos priežasties, kad gydymas ir atlikta reabilitacija davė teigiamą efektą. Darbingumo lygis šiuo metu negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes nustatytas sveikatos funkcinis sutrikdymas neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 7.3 papunkčio, kuris yra vertinamas 55 proc. bazinio darbingumo verte ir kuris taikomas dėl vidutinio sunkumo sveikatos funkcinio sutrikdymo: kai asmeniui reikia pagalbos, gali vaikščioti tik lygiu keliu, vengia nelygaus kelio ir (ar) kalnelių, reikia pagalbinių priemonių, tačiau nepriklausomas, suglaustomis kojomis nepastovi, tačiau gali stovėti išskėstomis kojomis, lėtai pats apsisuka į abi puses, Rombergo padėtis – 5-10 sek., 360 laipsnių kampu į vieną pusę apsisuka per >4 sek. be priežiūros ir kontrolės. Šiuo atveju pastarasis kriterijus nėra taikytas, nes, vadovaujantis 2019 m. balandžio 2 d. neurologo konsultacijos duomenimis, pareiškėjos galūnių refleksai nėra sutrikę, yra šiek tiek sutrikusi koordinacija ir eisena, reikia minimalios pagalbos, pagalbinės priemonės nėra reikalingos. Tarnyba nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Taip pat teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą atsižvelgiant į jo sveikatos būklę atitinkamam laikotarpiui. Todėl tai, kad pareiškėjai ankstesniu laikotarpiu buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nereiškia, kad jis yra nekintamas ir praėjus nustatytam laikotarpiui negali mažėti ar didėti. Paaiškino, kad diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tarnyba, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustato ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kurį iš esmės įtakoja ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir, jei reikia, papildomai gautais dokumentais, patvirtinančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Gydanti gydytojas atsakingas už siuntimo į Tarnybą informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijas – jas surašę gydytojai specialistai. Esant tokiam darbingumo lygio vertinimo reglamentavimui konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai vertino tik tas diagnozes pagal TLK-10-AM kodus I69.0 (Subarachnoidinio kraujavimo pasekmės) ir H81.9 (Kiti vestibulinės funkcijos sutrikimai), kurios yra nurodytos uždarosios akcinės bendrovės Gegužių sveikatos centro 2019 m. balandžio 16 d. išduotame siuntime į Tarnybą. Pareiškėjos skunde nurodyta ir gydančių specialistų konsultacijose minima diagnozė pagal TLK-10-AM kodą H81.2 (Vestibulinis neuronitas) šiuo atveju nevertintina, nes ji yra apibūdinama kaip ūminis stiprus užsitęsęs galvos svaigimas, pasireiškiantis vienoje pusėje išnykusia ar susilpnėjusia vestibuline funkcija, be klausos sutrikimo bei neurologinių simptomų. Dėl smegenų kamieno kompensacinių mechanizmų per vieną dvi paras savaime nurimsta net ir sunkus ūmus vestibulinio svaigimo priepolis. Simptomams palengvinti ūmios fazės metu gali būti skiriamos pagalbinės priemonės, ramybė, antiemetikai ir vestibulinį aparatą blokuojantys vaistai. Pažymėjo, kad subarachnoidinio kraujavimo pasekmės dėl kraujo išsiliejimo dėl aneurizmos plyšimo gali būti įvairios: vienos kūno pusės ar jo dalies nusilpimas, paralyžius ar jutimo sutrikimas joje, neaiški kalba, neaiškus matymas, dvejinimasis, galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, staiga prasidėjęs stiprus galvos skausmas, pykinimas, suvokimo sutrikimas ir kt. Pareiškėja skunde teisingai pažymėjo, kad ji buvo gydoma dėl vestibulinio neuronito (H81.2), tačiau ši diagnozė nepasitvirtino ir, atsižvelgiant į po gydymo išlikusias sveikatos funkcijos sutrikdymo pasekmes, siuntime buvo nurodyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą H81.9 (kiti vestibulinės funkcijos sutrikimai), nes likusias pasekmes (kas nebūdinga vestibuliniam neuronitui) lydi ir kiti neurologiniai simptomai – koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad 2019 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. S-90 „Dėl J. J. darbingumo lygio“ buvo priimtas vadovaujantis medicininiais dokumentais, esančiais Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr. 59266, kuri 2019 m. liepos 26 d. grąžinta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informuoja, kad laikosi nuomonės, išdėstytos 2019 m. liepos 24 d. sprendime Nr. S-90 „Dėl J. J. darbingumo lygio“, ir atsiliepimo į pareikštą J. J. skundą teismui neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. STS-1255 „Dėl J. J. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. SS-1347 „Dėl J. J. darbingumo lygio“ bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. S-90 „Dėl J. J. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ).
Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė Gegužių sveikatos centras 2019 m. balandžio 16 d. siuntime Nr. 19-123 į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodytos pagrindinės diagnozės: TLK-10-AM kodas 169.0 būklė po priekinės galvos smegenų arterijos aneurizmos plyšimo su subarachnoidine hemoragija; TLK-10-AM kodas H81.9 vestibulinis sindromas. 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėja J. J. pateikė prašymą nustatyti darbingumo lygį. 2019 m. balandžio 25 d. užpildytas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. J. J. parašu patvirtino, kad su darbingumo lygio vertinimo tvarka yra supažindinta, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno reikšmė, vertinant darbingumo lygį, pareiškėjai žinoma. Taip pat pareiškėja J. J. nurodė, kad susipažino su vertinimu, pastabų klausimyne nenurodė. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius 2019 m. balandžio 29 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1218. Minėto akto 29.1.2. papunktyje nurodyta, kad netektas darbingumas – dešimt procentų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius 2019 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. STS-1255 „Dėl J. J. darbingumo lygio“, kuriuo įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, nustatytas 90 proc. darbingumo lygis. 2019 m. gegužės 14 d. J. J. pateikė skundą dėl aukščiau nurodyto sprendimo. 2019 m. birželio 19 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė sprendimą Nr. SS-1347 „Dėl J. J. darbingumo lygio“, kuriuo paliko galioti Neįgalumo ir darbingumo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. priimtą sprendimą Nr. STS-1255, kuriuo J. J. nustatytas 90 proc. darbingumo lygis. 2019 m. liepos 24 d. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė sprendimą Nr. S-90 „Dėl J. J. darbingumo lygio“, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino ir 2019 m. birželio 19 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-1347 „Dėl J. J. darbingumo lygio“ paliko nepakeistą.
Asmens darbingumo lygį nustato Tarnyba (NSIĮ 18 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-756/2013, 2019 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-236-502/2019). Teisėjų kolegija neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjos sveikatos būklės, todėl dėl pareiškėjos argumentų šiuo aspektu nepasisakys.
NSIĮ 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reglamentavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
NSIĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.
NSIĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (NSIĮ 20 straipsnio 6 dalis).
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji iš esmės nesutinka su Tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu, Tarnybos 2019 m. birželio 19 d. bei Ginčų komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimu, nes sprendimai priimti netinkamai ištyrus pareiškėjos sveikatos būklę.
Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: 1) medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; 2) asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100.
Byloje nustatyta, kad Tarnybos Šiaulių skyrius pareiškėjos darbingumo lygio nustatymui atlikti vertino gydymo įstaigos siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nurodytus duomenis bei medicininiuose dokumentuose pateiktą informaciją apie pareiškėjos būklę. Siuntime nurodyta – išlieka galvos svaigimas, lygsvaros sutrikimas, silpnesnė atmintis, dėmesys, yra bendras nuovargis. 2019 m. lapkričio 12 d. įvyko priekinės galvos smegenų kraujagyslės aneurizmos plyšimas su subarachnoidine hemoragija. Tą pačią dieną perkelta iš Šiaulių ligoninės į Kauno klinikas, 2017 m. balandžio 13 d. (teismas pastebi, kas tai gydymo įstaigos rašymo apsirikimo klaida) operuota – atlikta osteopastinė kraniotomija, kairės priekinės smegenų arterijos klipsavimas. Pooperacinis periodas be komplikacijų. Neurochirurgijos klinikoje gydyta 2017 m. lapkričio 12 d.–lapkričio 29 d. 2017 m. gruodžio 4 d.–2017 m. gruodžio 23 d. pravestas reabilitacinis gydymas Palangos reabilitacijos ligoninėje. 2018 m. sausio 18 d.–2018 m. sausio 26 d. gydyta Šiaulių ligoninėje ir Kauno klinikose dėl vestibulinio neuronito. Prie siuntimo pridėtos konsultacijos: 2019 m. balandžio 2 d. neurologo, 2019 m. kovo 25 d. neurochirurgo, 2019 m. sausio 30 d. otolaringologo, alergologo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad darbingumo lygio vertinimo akte pareiškėjai nustatytos tik dvi diagnozės, o medicininiuose dokumentuose jos nurodytos trys, t. y. I69.0, H81.2 ir I60.6), taip pat nurodo, kad nepagrįstai buvo nustatyta diagnozė H81.9 vestibulinės funkcijos sutrikimai, kai tuo tarpu pareiškėja buvo gydoma dėl vestibulinio neuronito (H81.2). Taip pat nurodyta, kad eina laisvai, tiesia linija, Rombergo p. stabili, nistagmo nestebima, PNM atlieka tiksliai, rankų jėga 5 balai, kas visiškai prieštarauja gydytojos neurologės išvadai.
Pažymėtina, kad Tarnyba vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Darbingumo lygio vertinimo akte 18 punkte nustatyta pagrindinė diagnozė TLK-10-AM kodas I69.0 Subarachnoidinio kraujavimo pasekmės (būklė po kairės priekinės galvos smegenų arterijos aneurizmos plyšimo ir operac. 2017-04-13 kraniotomijos ir arterijos klipsavimo). Gretutinė diagnozė – TLK-10-AM kodas H81.9 Vestibulinės funkcijos sutrikimai, nepatikslinti bei diagnozė, kuri atitinka darbingumo lygio kriterijus nuo 0 iki 80 procentų – I69.0 Subarachnoidinio kraujavimo pasekmės (būklė po kairės priekinės galvos smegenų arterijos aneurizmos plyšimo ir operac. 2017-04-13 kraniotomijos ir arterijos klipsavimo), H81.9 Vestibulinės funkcijos sutrikimai, nepatikslinti.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad nepagrįstai nėra vertinta pareiškėjos būklė dėl diagnozės H81.2 (Vestibulinis neuronitas). Atsakovė nurodė, kad minėta diagnozė šiuo atveju nevertinta, nes ji yra apibūdinama kaip ūminis stiprus užsitęsęs galvos svaigimas, pasireiškiantis vienoje pusėje išnykusia ar susilpnėjusia vestibuline funkcija, be klausos sutrikimo bei neurologinių simptomų. Dėl smegenų kamieno kompensacinių mechanizmų per vieną dvi paras savaime nurimsta net ir sunkus ūmus vestibulinio svaigimo priepuolis. Pareiškėja buvo gydoma dėl vestubilinio neuronito, tačiau ši diagnozė nepasitvirtino ir, atsižvelgiant į po gydymo išlikusias sveikatos funkcijos sutrikdymo pasekmes, siuntime buvo nurodyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą H81.9 (Kiti vestibulinės funkcijos sutrikimai), nes likusias pasekmes (kas nebūdinga vestibuliniam neuronitui) lydi ir kiti neurologiniai simptomai – koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2016 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).
Teisėjų kolegija nurodo, kad Tarnyba bei Ginčų komisija turėjo pareigą pagrįsti priimto sprendimo motyvus, nurodant pareiškėjai priežastis, kodėl darbingumo lygis nebuvo vertintas ir pagal diagnozę TLK-10-AM kodas H81.2, tačiau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad minėti viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad Tarnyba nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja eina laisvai, tiesia linija Rombergo pozoje stabili. Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendime nurodyta, kad 80 procentų bazinio darbingumo patvirtina bendrai vertinti medicininiai dokumentai, t. y. 2019 m. vasario 27 d. VšĮ Šiaulių reabilitacijos centro reabilitologo konsultacijų išvados, 2019 m. kovo 25 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės neurochirurgo konsultacijos išvada, 2019 m. balandžio 2 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologo konsultacija. Mažesnė procentinė vertė nenustatyta, nes nėra duomenų apie vidutinius koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimus: reikia pagalbos, gali vaikščioti tik lygiu keliu, vengia nelygaus kelio ir (ar) kalnelių, reikia pagalbinių priemonių, tačiau nepriklausomas, suglaustomis kojomis nepastovi, tačiau gali stovėti išskėstomis kojomis, lėtai pats apsisuka į abi puses, Rombergo padėtis – 5-10 sek., 360⁰ kampu į vieną pusę apsisuka per >4 sek. be priežiūros ir kontrolės.
Atsakovė sprendime nurodė, kad vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 7.2 punktu nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis. Minėto Kriterijų aprašo 7.2 punkte numatyta, kad lengviems smegenų pažeidimams, kai sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra (stovint ir vaikštant) nustatoma, kai reikia minimalios pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, asmuo nepastovi suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses, piršto ir nosies, kelio ir kulno testus atlieka su intensija ir ataksija, priskiriamas 80 procentų darbingumas. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad Tarnybos Šiaulių skyrius, Tarnyba ar Ginčų komisija neteisingai įvertino pareiškėjos bazinį darbingumą.
Vadovaujantis Kriterijų aprašu asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankišku. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams: 93–101 balas – koeficientas 0,7; 84–92 balai – koeficientas 0,8; 6 –83 balai – koeficientas 0,9; 23–67 balai – koeficientas 1; 10–22 balai – koeficientas 1,1; 0–9 balai – koeficientas 1,2.
2019 m. balandžio 25 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užpildytas Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. Pareiškėja J. J. patvirtino, kad su darbingumo lygio vertinimo tvarka yra supažindinta, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno reikšmė, vertinant darbingumo lygį, yra žinoma. Užpildžius klausimyną bendra balų suma – 9. Pareiškėja parašu patvirtino, kad susipažino su vertinimu. Minėtame klausimyne profesinė, darbo veikla bei aplinkos prieinamumas įvertintas 4 balais, todėl teisingai nurodyta, kad užpildžius asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, nustatyti 13 balų, kurie vadovaujantis minėto Kriterijų aprašo 10 punktu prilyginti koeficientui 1.1.
Kaip minėta, Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno tikslas yra kiekvieno vertinamo asmens individualios būklės objektyvus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama medicininė diagnozė (sveikatos būklė) gali sukelti skirtingą poveikį vykdomai kasdienei veiklai, savarankiškumui ir asmens socialiniams gebėjimams. Todėl pareiškėjos argumentas, kad jai nebuvo paaiškinta klausimyno pildymo reikšmė galutiniam rezultatui, yra vertinamas kritiškai. Teismo nuomone, pildant tokio pobūdžio klausimyną vertinamas asmuo turi teikti objektyvius atsakymus, iš kurių būtų galima objektyviai įvertinti tikrąją tokio asmens sveikatos būklę, ir nesistengti teikti atsakymus, kurie sudarytų prielaidas koreguoti konkrečią darbingumo procentinę išraišką ir už jį skiriamos išmokos dydį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad aplinkybė, jog pareiškėja nežinojo klausimyno reikšmės galutiniam rezultatui, savaime negali būti vertinama kaip pagrindas naikinti ginčijamus sprendimus. Priešingai, tai kaip tik lėmė pareiškėjos atsakymų objektyvumą.
Teismas pareiškėjos teiginius, kad ji nebuvo supažindinta su klausimynu, kad į klausimyną specialistas atmestinai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, vertina kritiškai. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad dėl savo sveikatos būklės ar kitų priežasčių pareiškėja būtų negalėjusi susipažinti su klausimyno turiniu ar jo suprasti, o specialistas įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis.
Kriterijų aprašo 11 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atsakovas pagrįstai nustatė pareiškėjos 90 proc. darbingumo lygį, t. y. 80 proc. bazinį darbingumą padaugino iš 1,1 koeficiento.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Tarnybos Šiaulių skyriaus, Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba atlikdama pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teismui netenkinus pareiškėjos skundo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybos Šiaulių I teritorinį skyrių spręsti darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo.
Teismas pažymi, jog pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), ji gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir kartu su prašymu pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9, 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į Tarnybos teritorinį skyrių, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. J. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.