Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė išnagrinėjo prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs,vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2025 m. kovo 10 d. apie 22:00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, konflikto su žmona V. K. metu, sugriebė ją už gerklės ir du kartus pastūmė ją į automobilį, dėl ko ji atstrenkė į automobilį, taip padarė nukentėjusiajai V. K. poodines kraujosruvas dešinėje pažandėje bei dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kad 2025 m. kovo 10 dieną jis kartu su žmona V. K. ir dukra S., kuriai 2 metukai, automobiliu vyko į vaistinę nupirkti dukrai vitaminų. Nupirkus vitaminų, jie susėdo atgal į automobilį ir pradėjo važiuoti. Dukra S. sėdėjo ant galinės sėdynės jam už nugaros ir visą kelią verkė, norėjo dar vitaminų - guminukų. V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje šalia jo, visą kelią žiūrėjo į telefoną. Jis pasakė žmonai V., kad ji apramintų vaiką, nes ji tiesiogine ta žodžio prasme klykė dėl to, kad nedavė jai daugiau vitaminų. Tai jį labai blaškė, trukdė susikaupti vairuoti. V. nesureagavo į jo prašymą. Tada paprašė dar kartą, kad ji nuramintų S., V. atsakė, kad pats nuramintų. Toliau jos prašė, kad nuramintų S., o V. toliau žiūrėjo į telefoną ir nekreipė dėmesio nei į verkiantį vaiką, nei į jo prašymą. Galiausiai, V. jam pasakė: „aš noriu, kad tu pasijaustum taip, kaip aš jaučuosi, kai viena su vaiku vairuoju. Tu esi tėvas, irgi turi atsakomybių“. Nuo to ir prasidėjo jų žodinis konfliktas. Vaikas verkė už nugaros, žmona visą kelia jam priekaištavo. Tada grįžo, adresu (duomenys neskelbtini), į kiemą, jie išlipo iš automobilio, vaiką iškėlė iš vaiko kėdutės. Jo dukra S. vis dar toliau klykė ir verkė, tada jis paėmė jos vitaminus - guminukus ir išmetė juos kieme ant žoles. V. pradėjo verkti, nubėgo paimti guminukus, pradėjo rėkt ant jo, kad dingtų iš jos gyvenimo, išvadino jį visaip, tačiau neprisimena kaip. Jis prarado kantrybę ir nesusivaldė, pagriebė ją už priekinės kaklo dalies, tai yra gerklės, to pasekoje ji atbulomis žengė ir atsirėmė į automobilio bagažinės dangtį. Tada ji pradėjo dar labiau verkti ir isterikuoti. Ar šiuos jo veiksmus matė dukra S. pasakyti negali, nes nežino, tiesiog nematė, ar ji žiūrėjo. Neturėjo tikslo sužaloti V., norėjo tik, kad ji nurimtų, prarado kantrybę. Labai gailisi dėl šio savo poelgio ir V. tai puikiai žino. Jis tą pačią akimirką jos atsiprašė. Jie apie viską su V. pakalbėjo, abu grįžo į namus, todėl labai nustebo kitą dieną sužinojęs, kad pastaroji parašė pareiškimą, nes jie viską buvo apkalbėję ir išsiaiškinę. Jie net buvo susitikę penktadienį prie dukros darželio, pasikalbėjo. Jis buvo V. nupirkęs vitaminų ir juos jai atvežė. Po įvykio ne kartą ir telefonu jie bendravo. Tikrai labai gailisi tokio savo poelgio, jeigu V. sutiktų, norėtų su ja šiame ikiteisminiame tyrime susitaikyti (e. b. l. 119 - 122).

Ikiteisminiame tyrime papildomos apklausos metu R. K. paaiškino, kad ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, kuris yra suprantamas, kaltę pripažįsta ( e. b. l. 141 - 143).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji V. K. 2025 m. kovo 13 d. parodė, kad 2025 m. kovo 10 d. apie 22:00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme kilo konfliktas tarp jos ir jos vyro R. K.. Sukonfliktavo dėl jo elgesio su jų bendru vaiku S. K., gim. (duomenys neskelbtini) V. vyras R. K., važiuodamas automobiliu, nenorėjo duoti dukrai S. guminuko, ant jos pradėjo rėkti, sakė, kad išmes ją iš automobilio. R. sustojo (duomenys neskelbtini), kieme ir tuomet išlipęs iš automobilio, priėjo prie S. ir atėmęs iš jos guminukus, juos numetė ant žemės. Tuo momentu ji puolė ginti dukrą S., paėmė nuo žemės guminukus ir R. pasakė, kad elgiasi ne kaip žmogus, o kaip žvėris ir, kad negalima šaukti ant S.. Tuomet R. sugriebė ją už kaklo srities ranka ir pastūmė ją link automobilio, ji trenkėsi nugara į automobilio bagažinę ir užsigavo dešinės kojos blauzdą. Tuo momentu ji šiek tiek atsitraukė nuo automobilio ir paėjo link automobilio šono. R. paklausė jos „ar jis žvėris?“, dešine ranka sugriebęs jai už plaukų patąsė, ir vėl pastūmė ją link automobilio. Tuo momentu ji vėl nugaros sritimi krito ant automobilio, ir tokiu būdu sukeldamas jai nugaros srityje momentinį skausmą. Daugiabučio kieme jų konfliktą išgirdusi kaimynė, kurios duomenų nežino, išėjo pasižiūrėti kas vyksta ir pasikvietė galimai savo vyrą. Apie įvykį policijai tą dieną niekas nepranešė. Konfliktui nurimus kaimynė, mačiusi konfliktą pasiūlė jai pagalbą, pasiūlė apsistoti pas ją, tačiau ji atsisakė. Po konflikto parėjo su dukra S. į savo butą, į kurį taip pat parėjo R.. Jos vyras R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su ja negyvena. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Tokio panašaus pobūdžio įvykių yra buvę ir seniau, tačiau dėl jų į policiją nesikreipė. Mano, kad vyrui R. agresiją iššaukia jo vartojami steroidai, jis dėl jų vartojimo buvo kreipęsis į priklausomybių centrą. Šiuo metu R. kiek žino, taip pat, naudoja steroidinius preparatus. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą ir ant jos kūno atsirado kraujosruvų. Prašė dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (e. b. l. 23 – 32, 33-36).

Ikiteisminieme tyrime papildomai aplausta nukentėjusioji V. K., parodė, kad ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina. Papildomai paaiškino, 2025 m. kovo 10 d. S. visą kelionės automobiliu laiką buvo irzloka, reikalavo guminukų, zyzė, verkė. Išlipus iš automobilio R. supykęs tuos guminukus iš S. atėmė ir išmetė, to pasekoje S. dar labiau pradėjo verkti. Ji pasakė pastarajam, kad jis žvėris, kad taip elgiasi. Visas konfliktas ir kilo dėl to. Tada R. griebė ją už gerklės ir pastūmė į automobilio bagažinę, to pasekoje ji atsitrenkė nugara ir dešinės blauzdos galine dalimi į automobilį, dėl ko jautė fizinį skausmą. Vėliau paleido ją, paklausė jos: „ar jis žvėris?“ ir sugriebęs ją už jos palaidų plaukų, patąsė ją keletą kartų, dėl ko viršugalvio dešinėje pusėje jautė fizinį skausmą. Tada vėl suėmęs už gerklės pastūmė į automobilį, ir ji vėl atsitrenkė į jį nugara ir dešinės blauzdos galine dalimi, dėl ko taip pat jautė fizinį skausmą. Visą įvykį matė jų dukra S., ji stovėjo šiek tiek toliau nuo automobilio. Kai S. pamatė, kad jos tėtis R. griebė ją už kaklo, ji pradėjo dar garsiau verkti, isterikuoti. Įvykio metu, kai jau buvo priremta prie automobilio ir verkė, prie jos ir R. priėjo kaimynė ir paklausė jos ar jai viskas gerai, ar nereikia pagalbos. Ji atsakė, kad pagalbos nereikia ir kaimynė nuėjo. Ji jos nepažįsta, nežino jokių jos duomenų, net kur tiksliai gyvena. Tik žino, kad iš tos pačios laiptinės, tačiau nei kuriame aukšte, nei kuriame bute ji gyvena, pasakyti negali. Maždaug po minutės ta pati kaimynė grįžo jau su savo vyru. Tada R. ją paleido, ji pasiėmė S. ir ėjo į butą. Kaimynė ėjo paskui ją, siūlė jai savo pagalbą, kad gali pažiūrėti dukrytę, kol ji su vyru išsiaiškins. Ji padėkojo, pagalbos atsisakė ir nuėjo į butą. R. liko prie automobilio su kaimynės vyru, lyg ir žodiškai konfliktavo su juo. Kelių minučių bėgyje jis taip pat grįžo į butą ir jos atsiprašė. Į policiją iš kart nesikreipė, nes nenorėjo problemų, nenorėjo kenkti R.. Po keletos dienų jos šeima pamatė žandikaulio srityje, dešinėje pusėje po įvykio likusią mėlynę ir paragino ją netylėti, todėl atvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą, o kovo 14 dieną jau buvo nuvykusi pas med. ekspertą. Smurtą, stumdymąsį iš R. jau yra patyrusi ir anksčiau, tačiau niekada nėra apie tai pranešusi policijai, nes nenorėjo turėti reikalų su policija, ardyti savo šeimos. Tačiau, tokie jo smurto protrūkiai tęstis nebegali, todėl šiame ikiteisminiame tyrime su R. susitaikyti nenori, nes ji jo bijo ir nenori, kad jis prie jos artintųsi (e. b. l. 41 - 44).

VTMT teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 538/2025 (02) nurodyta, kad, V. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinėje pažandėje, dešinėje blauzdoje, padarytos kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (e. b. l. 65 - 66).

Apklausta ikiteisminiame tyrime liudytoja A. K. parodė, jog kovo 13 dieną maždaug 21-23 valandą ji buvo savo namuose. Langas buvo atidarytas, pro jį išgirdo vaiko verksmą, po kurio sekė mušimo garsas. Garsas buvo lyg delnu trenktu į veidą. Tada išgirdo, kaip maža mergaitė pradėjo šaukti: „mama, mama“ ir pradėjo dar garsiau verkti. Tada ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė kaimyno iš 3 buto automobilį, žmonių nesimatė, tačiau toliau girdėjosi konfliktas, verkimas. Ji atpažino iš balsų, kad konfliktas vyksta tarp kaimynų iš 3 buto. Jų vardų nežino, žino tik tiek, kad gyvena 3 bute. Ji greitai apsirengė chalatą ir išbėgo į lauką pasižiūrėti kas vyksta. Bėgdama greitai savo vyrui sušaukė: „jis ją muša“ ir išbėgo. Bėgdama laiptinės laiptais, girdėjo kaip vyras vadino moterį „žiurke“, „kūrva“. Nubėgusi į kiemą, ji pamatė kaimynę iš 3 buto, kuri verkė, kūkčiojo, ji buvo susiėmusi už veido. Jokių sužalojimų ant jos veido nematė, nes lauke buvo tamsu. Prie jos kojos buvo prigludusi maža mergytė, kuri verkė. Žino, kad ji yra minėtos kaimynės iš 3 buto dukra, vardu S.. Prieš minėtą moterį stovėjo jos vyras, kuris atrodė piktas, agresyviai nusiteikęs, nuleido rankas ją pamatęs. Mergaitė toliau verkė. Ji ėjo link savo automobilio, kad girdėtų kas tarp jų vyksta, šiek tiek pabuvusi ėjo atgal link laiptinės. Praeidama kreipėsi į minėtą kaimynę ir pasakė jai: „sakykit, jeigu reikia pagalbos, padėsiu jums, aš jūsų nepaliksiu“. Vyras jai agresyviai ir nemandagiai pasakė: „eikit iš čia, čia mūsų reikalai, mes patys išsiaiškinsim“. Tada ji įėjo į laiptinę ir pradėjo lipt laiptais link savo buto. Lipdama laiptais sutiko žemyn laiptais lipantį savo vyrą. Jie sustojo laiptinėje, atsidarė langą, kad paklausytų, kas toliau vyksta. Ji pasakė savo vyrui, kad tą moterį jos vyras tikrai mušė, nes ji apsiverkusi, susiėmusi už veido. Ten kur jie stovėjo pačio vaizdo nesimatė, tik girdėjosi konfliktas. Tada vėl girdėjosi mušimo garsas. Garsas buvo lyg trenktų kažkur į kūną. Tada vėl girdėjosi, kaip mergaitė pradėjo šaukti: „mama, mama“. Tada ji su vyru išėjo į lauką, ji išbėgo pirmesnė. Kaimynas ją pamatęs, piktai pasakė: „eikit, eikit, nesikiškit, mes einam jau namo, viskas čia gerai“. Tada išlindo jos vyras ir paklausė, kas čia vyksta. Tada kaimynas pakartojo, kad viskas gerai, sakė: „čia mūsų reikalai, mes patys išsiaiškinsim“. Ji tuo metu priėjo prie moters ir jos dukrytės, paėmė mergaitei už rankos ir pasakė: „neverk, nebijok, viskas bus gerai“. O kaimynei pasakė: „sakykit, jeigu jums reikia padėt“. Matėsi, kad ji buvo apsiverkusi, išsigandusi. Tada jos įžengė į laiptinę, paskui jas ėjo ji, tada jos vyras ir paskui vyrą ėjo kaimynės vyras. Įžengus į laiptinę prie apšvietimo pasimatė, kad kaimynės veidas raudonas. Belipant laiptais, ji kaimynei paėmė už peties ir pasakė: „sakykit, jeigu reikės mūsų pagalbos, mes ateisim pas jus“. Po šių žodžių, kaimynė išsigandusiomis akimis pasižiūrėjo į savo vyrą ir pasakė: „viskas gerai, mes einam namo, o jis išvažiuos“. Jie įėjo į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini), ji su vyru ėjo į savo butą. Daugiau tą vakarą nieko nebegirdėjo (e. b. l. 73-74).

Įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (įvykio vietos apžiūros protokolas (e. b. l. 8 – 10, 11-14 fotonuotraukos).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu BK 141 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, įvykio metu gyveno atskirai.

Kaltinamasis R. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir patvirtino, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, kilus žodiniam konfliktui jis smurtavo prieš savo sutuoktinę V. K., t. y. 2025 m. kovo 10 d. apie 22:00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, konflikto su žmona V. K. metu sugriebė ją už gerklės ir du kartus pastūmė ją į automobilį, dėl ko ji atstrenkė į automobilį, taip padarė nukentėjusiajai V. K. poodines kraujosruvas dešinėje pažandėje bei dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiuos kaltinamojo parodymus betarpiškai patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, kurie iš esmės patvirtina tapačias aplinkybes, kurias nurodė kaltinamasis. Minėti kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei padarydamas pastarajai poodines kraujosruvas dešinėje pažandėje bei dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šias aplinkybes patvirtina pareiškimas apie padarytos nusikalstamos veikos proceso veiksmų atlikimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, liudytojos A. K. duoti parodymai tyrime bei byloje pateikta VTMT teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 538/2025 (02), kuria V. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinėje pažandėje, dešinėje blauzdoje, padarytos kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (e. b. l. 65 - 66).

Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. K., pastarajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip realizuodamas nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis R. K. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (e. b. l. 144-147, 148-151, 152-153, 154-155).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, spręstina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narę – sutuoktinę, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, nei psichiatro, nei psichologo įskaitoje neįrašytas, dirba, neiteistas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatomą bausmę – laisvės apribojimą be intesyvios priežiūros.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, įpareigoti R. K. 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 11 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Išaiškinti R. K., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad R. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.