- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- 1-616-1011/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59143-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- Ž. S.
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Civilinis ieškovas
- G. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini Vilniuje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini, nevedęs, bedarbis, teistas:
1) 2002-09-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2003-03-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 111 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; 2003-09-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 135 str. 1 d. ir skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 2 d. 1 p., neatliktoji bausmės dalis sumažinta 1/5;
2) 2005-05-10 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
3) 2005-08-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 9 mėnesiams; subendrinus su 2005-05-10 nuosprendžiu skirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams;
4) 2011-06-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 str. 1 d. (8 veikos), 236 str. 1 d., 235 str. 1 d., 253 str. 1 d., 214 str. 1 d., 258 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. (5 veikos) – laisvės atėmimu 6 metams, baumę atliko 2016-07-18;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. S. panaudodamas fizinį smurtą ir peilį pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2016-12-20, apie 22 val., Eigulių g., Vilniuje, prie pastato Nr. 16c, panaudodamas fizinį smurtą, pargriovęs ant žemės nukentėjusįjį M. V. bei laikydamas viena ranka, iš nukentėjusiojo M. V. kelnių kišenės pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą, mobilaus ryšio telefoną „iPhone“, E. E. vertės, po ko nukentėjusiajam atsistojus bei pareikalavus grąžinti jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, sudavė jam ranka į veidą ir, rankoje laikydamas peilį, nurodė nukentėjusiajam leistis laiptais žemyn, ir taip pastarajam pagrasino, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam M. V. priklausantį E. E. vertės turtą.
Ž. S. šiais veiksmais padarė BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis Ž. S. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2016-12-20 važiuodamas autubuse pastebėjo vaikiną, kuriam patarė išlipti iš autobuso, nes jis apsivėmė. Vaikinui išlipus kartu su juo ėjo link namų, priėjus prie laiptų ir nusileidus jais kiek žemyn dėl to, kad norėjo į tualetą, vaikinui nusisukus griebė jį už striukės, pargriovė ant žemės ir iš gulinčiojo kišenės ištraukė telefoną, vieną kartą dar sudavė. Po to, vaikinui bandant prie jo prieti ir prašant atiduoti telefoną, išsitraukė peilį ir pasakė jam eiti laiptais žemyn. Apie tai, kad nukentėjusysis turėjo telefoną suprato autobuse, suskambėjus telefonui. Pažymėjo, kad peiliu nenorėjo nieko sužeisti. Savo veiksmų paaiškinti niekaip negali, nors buvo išgėręs, tačiau savo veiksmus galėjo kontroliuoti. Vėliau telefoną pardavė už 35–E. E.. Su pareikštu ieškiniu sutinka.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis Ž. S. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusioji, gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-22 apklausto nukentėjusysiojo M. V. parodymias, kad 2016-12-20, apie 17 val. prie Lukiškių aikštės, esančios Vilniaus mieste susitiko su savo draugais M. G., E. J. ir E. B. visi keturi nuėjo į piceriją „Can can“. Ten vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Jis išgėrė 3 alaus bokalus po 0,5 l. Po alkoholio vartojimo jautėsi apsvaigęs, bet tikrai orientavosi aplinkoje suprato, kur randasi ir ką veikia. Pasėdėję picerijoje apie 3 val., pradėjo skirstytis. Sulaukęs 22 numerio maršrutinio autobuso ir atsisveikinęs su draugu vienas įlipo į autobusą. Daugiau jokių kitų žmonių šioje stotelėje į autobusą tikrai neįlipo. Šiuo maršrutu važiavo namo į Bijūnų gatvę, Lazdynų mikrorajoną. Autobuse sėdėjo gale esančiose keleivio vietose. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio jam autobuse pasidarė silpna ir bloga. Tiksliai neprisimena, bet G. V. ar tai Savanorių pr. stotelėje įlipo vyras, kuris atsisėdo keleivio vietoje įstrižai jo. Šis vyras galimai matė, kad jis jaučiasi negerai ir pamatė kaip autobuse apsivėmė. Kiek pamena, tuo metu buvo išsitraukęs savo mobilųjį telefoną „i phone 7“, sidabrinės spalvos ir pažiūrėjo kiek valandų. Pažiūrėjęs įsidėjo telefoną į striukės kišenę. Matyt šis minėtas vyras pamatęs, kad jis jaučiasi negerai ir kad yra neblaivus, pasakė jam kad būtų geriau išlipti iš autobuso. Dėl savo tokios savijautos nusprendė išlipti Eigulių stotelėje, o su juo kartu išlipo ir minėtas vyras. Jiems išlipus šis vyras pradėjo eiti šalia. Pastarasis lietuviškai klausė kaip jis jaučiasi, kur gyvena. Tad šis nurodė link kurios vietos eina, t. y. iki sekančios stotelės. Praėjus įmonę „UPS“ link upės esančių laiptelių, tas vyras pasakė, kad palaukti jo, kadangi jis einąs „pamyšti“. Nesupranta, kodėl ir kas jam tuo metu susišvietė, bet jis minėto vyro laukė. Tuo metu nugara buvo nusisukęs ir nepastebėjo, kuriuo momentu vyras pribėgęs ir ranka užėmęs už krūtinės pargriovė jį ant žemės. Vyras tuo momentu buvo prispaudęs ranka ir pasilenkęs iš striukės kišenės ištraukė mobilųjį telefoną. Visą tą laiką vyras ranka buvo prispaudęs jam krutinę. Dar gulint bandė ištraukti piniginę. Atsistojus vyras dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairįjį žandą, dėl ko pradėjo rėkti „baik, ką tu čia darai“. Po šių žodžių vyras atsakė, „kad čia viskas gerai, viskas gerai“, tada jis jam atsakė „kad ne, negerai“. Šiam vyrui kiek atsitraukus išsilaisvino ir pora laiptų nusileido į apačią, tada jam pradėjo sakyti, kad šis grąžintų telefoną. Tačiau vyras jam būdamas už nugaros sakė leistis laiptais žemyn. Tuomet atsisukęs į jį pamatė, kad vyras rankoje laiko peilį. Peilis atrodė juodos rankenos, maždaug 12 cm lygia geležte, sulenkiamo modelio. Rankoje laikydamas peilį vyras pasakė leistis laiptais žemyn. Išsigandęs daugiau į jį neatsisuko, o nulipęs laiptais žemyn išlėkė į gatvę ir pradėjo stabdyti pravažiuojančius automobilius. Stovėdamas ant gatvės ir atsisukęs į tą vietą, kur vyras liepė lipti laiptais žemyn, jo ten nebematė. Sustojus automobiliui, kurio modelio neprisimena, pasakė vairuotojui, kad jį ką tik apiplėšė. Tuomet nuvažiavo dar į tą vietą ieškoti jį apiplėšusio vyro, tačiau neberado. Tuomet minėtas vairuotojas, kurio vardo ir pavardės nežino, parvežė jį namo (b. l. 29).
Papildomai 2017-01-06 apklausto nukentėjusysiojo M. V. parodymais, kad jo pagrobto mobilaus telefono „iPhone“ dėklas yra juodos spalvos, pavadinimas „Poetic“. Ant dangtelio viršelio vizualiai atrodo, kad yra 3 ar tai 4 varžteliai. Dangtelį jis tikrai galės atpažinti. Nori patikslinti savo pirminėje apklausoje nurodytas aplinkybes, kad tuo momentu, kai vyras jį ranka buvo prispaudęs, iš jo kelnių kišenės ištraukė mobilųjį telefoną. Tuo metu jis rankoje peilio nelaikė ir prieš jį nenaudojo. Pagrobęs telefoną jis stovėjo ir žiūrėjo, niekur nebėgo. Jam atsistojus ir pasakius vyrui, kad šis gražintų jo telefoną, pastarasis iš savo striukės kišenės išsitraukė peilį ir pasakė „pizdink nuo laiptų“. Tuomet pamatęs peilį išsigando ir nusileido laiptais į apačią. Daugiau neturi ko pridurti (b. l. 30).
2016-12-22 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodoma, kad nukentėjusysis M. V. atpažino Ž. S. kaip asmenį pagrobusį iš jo telefoną (b. l. 37–39).
2016-12-22 kratos protokolu, kurime nurodoma, kad kratos metu įtariamojo Ž. S. namuose, (duomenys neskelbtini, rastas ir paimtas mobiliojo ryšio dėklas “Poetic” (b. l. 56–59).
2016-12-23 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad buvo apžiūrėtas peilis. (b. l. 64-67)
2016-12-23 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad buvo apžiūrėtas apsauginis telefono dėkliukas “Poetic” (b. l. 68–70).
2017-01-06 daiktų parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodoma, kad nukentėjusysis M. V. atpažino jam priklausantį mobiliojo ryšio dėklą “Poetic” pagal skiriamnuosius požymius (tris varžtelius) (b. l. 34–35).
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo Ž. S. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 2 d., įvertinti kaltinamojo prisipažinimą, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už nusiklatimo padarymą skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ir, vadovaujantis BK 64(1) str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. V. prašė teismo spręsti Ž. S. atsakomybės klausimą.
Teismo posėdžio metu civilinė ieškovė G. V. prašė teismo kaltinamajam paskirti bausmę, kuri atitiktų įstatymus. Taip pat patvirtino, kad civilinį ieškinį palaiko.
Teismo posėdžio metu Ž. S. gynėjas prašė įvertinti tas aplinkybes, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, padėjo atskleisti nusiklastamą veiką, dėl jos padarymo gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta pilnai. Gynėjo teigimu, nusikaltamą veiką išprovokuoti savo elgesiu galėjo ir pats nukentėjusysis.
Ž. S. teismo posėdžio metu prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, nes ką tik išėjęs į laisvę, nori įsidarbinti, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Tardamas paskutinį žodį atsiprašė nukentėjusiosios, patvirtino, kad dėl savo veiksmų gailisi.
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 180 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. S. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.
BK 180 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Ši veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino Ž. S. pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme Ž. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes, patvirtino, kad 2016-12-20 pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis T. V. buvo girtas, panaudojo prieš jį fizinę jėgą, parvertė ant žemės, ištraukė iš nukentėjusiojo striukės kišenės mobilaus ryšio telefoną ir jį pasisavino, vėliau sudavė nukentėjusiajam ranka į veidą, o pareikalavus atiduoti telefoną, išsitraukė peilį, pagrąsino juo, liepė trauktis – lipti laiptais žemyn. Tokiu būdu, plėšimas buvo įvykdytas panaudojant peilį, kuris yra vienas iš BK 180 str. 2 d. numatyto nusiklatimo alternatyvių objektyviosios pusės požymių.
Ž. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiojo M. V. ikiteismiio tyrimo metu duotais parodymais, byloje nėra ginčo dėl nusikaltimu pdarytos žalos dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Ž. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip BK 180 str. 2 d. numatytas nusikaltimas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. S. vadovaujasi BK 54 str. 1 ir 2 d., 58 str. nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis laisvės atėmimas. Teismas parinkdamas kaltinamajam Ž. S. bausmės dydį įvertina visas byloje esančiais įrodymais nustatytas ir atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – kaltinamasis, tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio sunkų nusikaltimą. Nukentėjusiajam pagrobtas turtas (išskyrus mobiliojo ryšio dangtelį) negrąžintas, padaryta žala neatlyginta.
Kaltinamojo Ž. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.).
Nagrinėjamą nusikalstamą veiką Ž. S. padarė neišnykus teistumui ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teisiamas 5 kartą, nedirbantis, duomenų apie jo legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra, anksčiau teistas taip pat už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad ankstensiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Ž. S. atliko 2016-07-18. Taigi, naują sunkų nusikaltimą, už kurį teisiamas šioje byloje, padarė nepraėjus nei pusei metų. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad kaltinamasis nesistengė pakeisti priešingo teisei elgesio, nusikalstamo gyvenimo būdo nekeitė, o tai jį apibūdina neigiamai, kaip nelinkusį laikytis visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, daryti nusiklastamas veikas. Taip pat įvertinama ir tai, kad Ž. S. ne kartą buvo trauktas ir administracinėn atsakomybėn už tyčinius pažeidimus (viešosios tvarkos pažeidimą, važiavimą be bilieto) jam paskirtos administracinės nuobaudos galioja (b. l. 115–118).
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį negu BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Įvertinus tai, kad Ž. S. svo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ str. 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 2 metų laisvės atėmimo.
Ž. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-12-22 11.10, o Vilniaus apylinkės teismo 2016-12-23 jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymas teismo 2017-01-19 nutartimi buvo pratęstas iki 2016-02-22 (b. 1. 93–95, 144–145). Todėl, vadovaujantis BK 65, 66 str., laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką, 1 laikinojo sulaikymo (suėmimo) parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Teismo posėdžio metu Ž. S. prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Todėl, sprendžiant, ar yra materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, nustatytina, ar yra pakankamai duomenų manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuostatų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Baudžiamoji teisė reiklauja, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, jog valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti Ž. S. paskirtos bausmės vykdymą. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog kaltinamasis naują sunkų nusikaltimą padarė nepraėjus nei pusei metų nuo anksteniu nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo, grįžęs iš pataisos namų jokio darbo nedirbo, taigi jo pragyvenimo šaltiniu galimai buvo iš nusikalstamų veikų gautos pajamos. Be to, Ž. S. teisiamas penktą kartą, o anktesnės jo padarytos nusikalstamos veikos taip pat buvo susijusios su turtinio bei smurtinio pobūdžio veikomis. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nesistengė pakeisti priešingo teisei elgesio, nusikalstamo gyvenimo būdo nekeitė, yra linkęs daryti nusiklastamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. atidedant bausmės vykdymą.
Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – taikytina iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Dėl nukentėjusiojo T. V. įstatyminės atstovės G. V. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, G. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo Ž. S. E. E. turtinei ir E. E. E. konmepnsaciją neturtinei žalai atlyginti (b. l. 25).
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo Ž. S. tyčiniais nusikalstamais veiksmais prieš nukentėjusįjį T. V. buvo panaudotas smurtas, jam buvo grąsinta peiliu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusiklastamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, akivaizdu, kad T. V. patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. nuekentėjusiajam padaryta neturtinė žala. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad ši žala nėra mažesnė negu prašoma priteisti.
Be to, iš T. V. buvo pagrobtas telefonas “iPhone“ nebuvo grąžintas, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės įvertintas E. E., o ginčo dėl jo kainos nėra.
Žala padaryta Ž. S. nusikalstama veika, todėl šią žalą patyręs nukentėjusysis turi teisę į jos atlyginimą ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Pažymėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) str., dėl nusikalstamos veikos patirta turtinė ar neturtinė žala atlyginama šią žalą patyrusiam asmeniui. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu civiline ieškove buvo pripažinta nukentėjusiojo įstatyminė atstovė – motina G. V.. Aptartas procesinis netiklsumas šalintinas, priteisiant iš kaltinamojo Ž. S. nukentėjusiojo T. V. naudai jo įstatyminės atstovės civiliniame ieškinyje nurodytą žalą, t. y. E. E. turtinei ir E. E. kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., ir skirti jam už tai 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
V. B. kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti Ž. S. galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti Ž. S. laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtą laiką nuo 2016-12-22 11.10 iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, 1 laikinajame sulaikyme (sumėmime) išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Priteisti iš Ž. S. nukentėjusiojo M. V. naudai 772 (septynis šimtus septyniasdešimt duE. E. nusikaltimu padarytai turtinei bei 100 (vieno šimtoE. E. kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.