Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2018 m. spalio 1 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei įsipareigojimų padalijimo, trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kartu su atsakovu pragyveno apie 34 metus. Atsakovas dažnai vartojo alkoholį, ieškovė tai toleravo. Prieš 10 metų mirus jos motinai, atsakovas pradėjo gąsdinti, kad išvarys ieškovę iš buto. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė prašo pakeisti nei ieškinyje buvo nurodžiusi naudojimosi butu tvarką, ir atsakovui nustatyti naudotis didesne patalpa - kambariu, kadangi didesniame kambaryje yra balkonas, ten laikomi atsakovui priklausantys daiktai t.y. žvejybos reikmenys, taip pat atsakovas piknaudžiaudamas alkoholiniais gėrimais, balkone rūko ir juo naudojasi dažniau.

Atsakovas A. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą atsakovui pranešta tinkamai (asmeniškai), prašymų iki teismo posėdžio pradžios atsakovas nepateikė (el. bylos priedo, b. l. 6-7).

Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini), nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nors ieškinį, teismo pranešimą apie posėdį gavo (per EPP sistemą).

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, trečiasis asmuo apie teismo posėdį informuoti tinkamai, taip pat į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 384 str. 2 d., 247 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės G. T. ir atsakovo A. T. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b.l. 7-10). Šalys nepilnamečių vaikų neturi (el. b. l. 11).

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla nesidomėjo. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu.

Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.)

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Nutraukus santuoką ieškovei, jai pageidaujant, paliekama santuokos metu turėta pavardė T. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, šalims išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto padalinimo, kompensacijos priteisimo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Teismas konstatuoja, jog šalys santuokos metu įgijo: 1) garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 883 Eur; 2) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 31 700 Eur; 3) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 1500 Eur (el.b.l. 15-16).

Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą padalinti taip: garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn G. T. nuosavybėn; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti natūra kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį šio turto, t.y. kiekvienam turto už 15 850 EUR.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; ir kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; ir kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju santuokoje įgytas yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra. Ieškovė prašė padalinti turtą natūra, atsakovas atsiliepimo nepateikė, byla nesidomėjo, prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlyto turto padalijimo būdo nuomonės nereiškė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, į tai, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį bei vadovaudamasis CK 3.127 str. 3 d. numatytu prioritetu turto padalijimui natūra, kaip labiausiai atitinkančiu ir saugančiu savininko teises, nekilnojamąjį turtą padalina taip: garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 883 Eur, priteisia ieškovės G. T. asmeninėn nuosavybėn, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 31 700 Eur, priteisia ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ dalį. Teismo vertinimu toks turto padalinimas atitiktų šalių interesus.

Minėta, kad atsakovas yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (el. b. l. 28). Automobilis yra įgytas šalių santuokoje, todėl sutuoktinių valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nutraukiant šalių santuoką, jis turi būti padalintas. Automobilio vertei nustatyti ieškovė vadovavosi autoplius.lt duomenimis (el.b.l. 29). Ieškovė prašo šį turtą natūra priteisti atsakovui. Atsakovas ieškinį gavo, tačiau atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlyto automobilio padalijimo būdo nuomonės nereiškė. Tokiu būdu, teismas priteisia atsakovui natūra transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 1500 Eur.

Ieškovė nurodė, kad ieškovei po santuokos nutraukimo atitenka 1 383 Eur turto daugiau, nei atsakovui, ir prašė nepriteisti iš jos atsakovui kompensacijos už jai atitenkantį didesnės vertės turtą, nes ieškovės indelis į bendrą turtą buvo didesnis. Įvertinęs tai, kad atsakovas ieškinį gavo (el. bylos priedo, b.l. 6), tačiau dėl ieškovės pasiūlyto turto padalijimo būdo neprieštaravo, taip pat neprieštaravo dėl kompensacijos jam neišmokėjimo už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu prašė jai leisti naudotis mažesniu kambariu, o atsakovui didesniu ir teismas žemiau nustatė tokią ieškovės pasiūlytą naudojimosi butu tvarką, teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir atsakovui kompensacijos iš ieškovės už jai atitenkantį didesnės vertės turtą nepriteisia.

Dėl naudojimosi butu tvarkos.

Siekiant išlaikyti nuosavybės socialinį ir ekonominį vertingumą bei užkirsti kelią naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams, esant sutuoktinių reikalavimui, teismas nustato ir padalyto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką (CK 4.81 str.). Ieškovė teismo posėdžio metu galutinai sutikslinusi reikalavimus dėl naudojimosi turtu tvarkos prašė nustatyti tokią naudojimosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė naudojasi 14,24 kv.m. kambariu, plane pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas - 17,36 kv.m. kambariu, plane pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini); Po santuokos nutraukimo G. T. ir A. T. bendrai naudosis 6,57 kv.m. patalpa, plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini); 9,13 kv.m. patalpa, plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini); 2,14 kv.m. patalpa, plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini); 0,95 kv.m. patalpa, plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 32-33).

Ieškovė nurodė, kad atsakovui bus geriau naudotis 17,36 kv.m. kambariu, plane pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis kambarys turi balkoną, jame stovi atsakovo žvejybos reikmenys, be to, atsakovas balkone rūko, todėl prašo atsakovui palikti naudotis didesniu balkoną turinčiu kambariu, ieškovei paliekant mažesnį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, nuomonės, pasiūlymo dėl naudojimosi butu tvarkos neteikė, taigi atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė naudotųsi mažesniu kambariu bute, o jis – didesniu. Dėl nurodyto ieškovės ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas ir nustatytina ieškovės siūloma daiktu naudojimosi tvarka.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 20 d. su AB (duomenys neskelbtini) G. T. ir A. T. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 39-55). Ieškovė nurodė, ir atsakovas neprieštaravo, kad minėta paskola šalių buvo paimta bendrai tam, kad šalių pilnametis sūnus turėtų pinigų pradiniam įnašui butui nusipirkti. Kadangi paskola imta bendrai pasitarus su atsakovu, ji yra suteikta bendroms šeimos reikmėms, todėl po santuokos nutraukimo ši prievolė paliktina solidaria. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesu nesidomėjo, taigi neprieštaravo, kad minėta prievolė po santuokos nutraukimo liktų solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Trečiajam asmeniui, kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) apie bylą teisme, ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai (el. b. l. 56-57), tačiau atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo nepateikė.

Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių-solidariųjų skolininkų pagal sutartį pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 str. turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidarios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8, straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Atsižvelgiant į tai, kad kreditas buvo paimtas šeimos poreikių tenkinimui, todėl prievolė AB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paliekama solidaria sutuoktinių prievole iki visiško jos įvykdymo (CK 3.109 str. 1d. 5 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur žyminio mokesčio (el. b. l. 6), 430 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (el. b. l. 36-38), iš viso 505 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi atidėjo ieškovei likusios dalies – 496 Eur – žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo (el b. l. 63-64). Kadangi ieškinys yra patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 505 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 75 Eur jos sumokėtas žyminis mokestis. Viso atsakovas ieškovės naudai turi sumokėti 580 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį. Priteisus ieškovei turto už 18 733 Eur ji į valstybės biudžetą turi sumokėti 421 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1punktas, 7 dalis).

Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi daiktu nustatymo tvarkos iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Priteisus atsakovui turto už 17 350 Eur, jis į valstybės biudžetą turi sumokėti 390 Eur. Viso atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 465 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienam, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. T. palikti santuokinę pavardę ,,T.“, A. T. – turimą pavardę „T.“.

Priteisti ieškovei G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

- garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu V(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 2 883 Eur;

Priteisti ieškovei G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį šio nekilnojamojo turto:

- buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 31 700 Eur;

Nustatyti naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką:

- po santuokos nutraukimo ieškovė G. T. naudojasi šia patalpa – plane pažymėta (duomenys neskelbtini);

- po santuokos nutraukimo atsakovas A. T. naudojasi šia patalpa – plane pažymėta (duomenys neskelbtini);

- Likusiomis buto patalpomis, t.y. (duomenys neskelbtini) šalys naudojasi bendrai.

Priteisti atsakovui A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinko vertė yra 1500 Eur..

Pripažinti ieškovės G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę AB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria G. T. ir A. T. prievole iki visiško įvykdymo.

Priteisti iš A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 421 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieno euro) žyminio mokesčio, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 465 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sekančią darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti santuoką išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sekančią darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centrui, VĮ „Regitra“ kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.