Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečiui kaltinamajam G. M., jo gynėjui advokatui A.Švedui, įstatyminiam atstovui G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., teistas 2015-03-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 180 str. 1 d. 24 parų arešto bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamieji, nepilnametis G. M. ir V. S., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-11-22 apie 19 val., daugiabučio namo Savanorių pr. 45, Vilniuje, laiptinėje, panaudojo nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu smurtą: kaltinamasis V. S. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam ranka per galvą, o kaltinamasis G. M. spyrė koja nukentėjusiajam per kojas, o šiam nugriuvus bei praradus sąmonę V. S. iš nukentėjusiojo A. B. kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA (duomenys neskelbtini) 63,72 Eur vertės, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o iš dešinės kelnių kišenės pagrobė 280 Lt (81,09 Eur), po ko abu kaltinamieji su pagrobtu turtu pasišalino. Tokiais veiksmais kaltinamieji, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo turtą, kurio bendra vertė 144,81 Eur.

Nepilnametis kaltinamasis G. M. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su V. S. yra pažįstami. Nusikaltimo dieną, o tai galėjo būti 2014-11-22, apie 19 val., su V. buvo pas vaikinus bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur vartojo alkoholinius gėrimus - sidrą. Apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Vienas iš vaikinų, t.y. anksčiau nepažįstamas nukentėjusysis A. B., susiruošė namo, prašė iškviesti jam taksi. Jis skambino, tačiau prisiskambinti nepavyko, nors to nukentėjusiajam nesakė. Kartu su V. ir nukentėjusiuoju liftu nusileido į pirmą aukštą, kur V. pasakė, kad reikėtų kažką daryti su nukentėjusiuoju, suprato šiuos žodžius, kad jie užpuls nukentėjusįjį, ką jie abu ir padarė: V. trenkė jam per galvą, o jis koja spyrė per kojas ir nukentėjusysis nugriuvo, prarado sąmonę. Tuomet V. iš gulinčio nukentėjusiojo kišenių ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir 200 Lt vienoje kupiūroje.

Kaltinamasis V. S. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad G. M. - jo pažįstamas, tačiau jis nežinojo, kad G. dar nepilnametis. Nukentėjusiojo (atpažįsta jį salėje) anksčiau nepažinojo, nusikaltimo vakarą kartu buvo bute, kur buvo 2014-11-22 vakare vartojamas alkoholis, jis vartojo sidrą, tačiau apsvaigimo nejautė. Po to kartu su nukentėjusiuoju bei G. M. išėjo iš buto, kur jis susikalbėjo su G. M., kad puls nukentėjusįjį. Tai buvo jo pasiūlymas. Jam reikėjo pinigų pirkti vaistų motinai. Laiptinėje jis sudavė nukentėjusiajam į galvą, G. koja spyrė per kojas ir nukentėjusysis nugriuvo, prarado sąmonę. Tuomet iš jo kišenių jis ištraukė telefoną Nokia ir 200 Lt vienoje kupiūroje. Įsitikino, kad nukentėjusysis yra gyvas, ir pasišalino. 150 Lt atidavė G., sau pasiliko 50 Lt, o telefoną vėliau padovanojo tetos sūnui. Gailisi dėl savo veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, žada atlyginti jam padarytą žalą. Nesutinka, kad iš nukentėjusiojo, kaip aiškina pastarasis, pagrobė 280 litų. Tačiau su pareikštu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2014-11-22 jis buvo svečiuose pas pažįstamą O. T., Savanorių pr. 45, Vilniuje. Padeda pastarajam, aprūpina jį produktais, nes O. serga. Tame bute buvo dar O. S.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, viskį, alų. Vakare atvažiavo anksčiau jam nepažįstami kaltinamieji, jie prisijungė prie kompanijos, kiek atsimena - gėrė sidrą. Po to jis norėjo išvažiuoti taksi automobiliu. Kaltinamieji žadėjo iškviesti taksi ir netgi sakė jam, kad iškvietė. Buvo dar merginos, tačiau jos pasišalino. Trise (jis bei kaltinamieji) išėjo į laiptinę, kur jis ir buvo užpultas. Negali tiksliai pasakyti, kuris iš jų ir kokį smurtą vartojo, tačiau jam buvo suduotas smūgis į galvą, po to jam spyrė per kojas ir jis nugriuvo, atsitrenkė galva, prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, kaltinamųjų jau nebuvo, iš kišenės dingo 280 Lt bei mobiliojo ryšio telefonas Nokia Asha 311, kurio vertė 200 Lt bei 20 Lt vertės 2 GB Kingston SIM kortelė. Į gydytojus nesikreipė, jam padaryta 500 Lt turtinė žala. Prieš teismo posėdį kaltinamieji žadėjo atlyginti jam žalą - sumokėti 100 Eur ir atpirkti analogišką pagrobtajam mobiliojo ryšio telefoną.

Policijos pareigūno Š. Ž. 2014-11-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vyko pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš A. B. aiškinimų paaiškėjo, kad laiptinėje jis buvo užpultas dviejų vyriškių, kurie atėmė telefoną bei 280 Lt. Buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba, nukentėjusysis apžiūrėtas, tačiau pasiūlymo vykti į gydymo įstaigą jis atsisakė (b.l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Plėšimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis) visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą ir grobė turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (tik naudojo smurtą arba tik grobė turtą). Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji G. M. bei V. S. veikė kartu, abu pavartojo smurtą nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu, V. S. ranka sudavė nukentėjusiajam per galvą, o nepilnametis G. M. koja spyrė nukentėjusiajam per kojas, nuo ko nukentėjusysis nukrito, trumpam neteko sąmonės. V. S. iš gulinčio asmens kišenės užvaldė mobiliojo ryšio telefoną Nokia Asha 311 bei 280 litų. Tokiu būdu, smurtą kaltininkai panaudojo kaip priemonę užvaldyti svetimą turtą. Kaltinamasis V. S. aiškina, kad jis pagrobė telefoną ir tik 200 Lt, iš kurių 150 Lt atidavė G. M., o 50 Lt paėmė sau. Nukentėjusysis nurodo, kad plėšimo metu iš jo buvo pagrobti ne 200 Lt, tačiau 280 Lt. Jis tikrai iki užpuolimo laikė kišenėje šią pinigų sumą, atsimena, kokios tai buvo pinigų kupiūros: 200 Lt, 50 Lt, 20 Lt ir 10 Lt. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl pagrobtų pinigų sumos, kadangi jis nuo pat pareiškimo policijai nuosekliai aiškino, kad iš jo buvo pagrobti 280 Lt (b.l. 8, 10-11, 13-14). Nukentėjusysis detalizavo, kiek pinigų jis tą dieną turėjo, kiek išleido ir turėjo kelnių kišenėje. Tuo tarpu kaltinamieji, teigdami, kad paėmė tik 200 Lt, skirtingai aiškina aplinkybes: kaltinamasis G. M. tyrimo metu nurodė, kad iš V. S. gavo 100 Lt vienoje kupiūroje, kai tuo tarpu V. S. teigia, kad iš užvaldytų 200 Lt sau pasiliko 50 Lt, o 150 Lt atidavė G. M.. Pažymėtina, kad 2015-05-27 apklausos metu kaltinamasis V. S. nurodė, kad ..<iš A. kelnių kišenės ištraukiau pinigus apie 200 Lt, dabar tiksliai neprisimenu“ (b.l.72). Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobti 280 litų.

Kaltinamųjų veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

V. S. ir G. M. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jie buvo išgėrę, tačiau aiškina, kad nedaug, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad neblaivumas būtų turėjęs įtakos jų nusikaltimo padarymui. Kaltinamieji teigia, kad pripažįsta padarę nusikalstamą veiką, gailisi, žada atlyginti padarytą žalą, tačiau teismas nepripažįsta to, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 str. 1 d. 2p. 3p., kadangi jie neigia, kad iš nukentėjusiojo pagrobė 280 Lt, aiškina, kad pasisavino tik 200 Lt, žada atlyginti padarytą turinę žalą, tačiau to iki šiol nepadarė.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Nepilnametis kaltinamasis G. M. teisiamas yra 2 kartą, šią nusikalstamą veiką padarė iki pirmojo nuosprendžio. Baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus (b.l.132-133). Legaliai nedirba. Padarė savanaudišką apysunkį nusikaltimą, pavartojo smurtą kaip turto užvaldymo priemonę. Atsižvelgiant į tai kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia straipsnyje už įvykdytą veiką numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. G. M. yra dar nepilnametis, šiuo metu mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75, 92 str. straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nepilnamečiui G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam BK 82 str. 1 d. 5 p. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą.

V. S. teisiamas yra pirmą kartą. Baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam (b.l. 119-123), šiuo metu legaliai nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Įvykdė savanaudišką apysunkį nusikaltimą. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia įstatyme numatyto šios bausmės vidurkio. Kadangi nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą ir būdamas 18-mečiu, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo. Taikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo, kaltinamajam skirtini įpareigojimai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Nukentėjusysis A. B. byloje pareiškė 144,81 Eur dydžio civilinį ieškinį už pagrobtą telefoną ir atimtus 280 Lt.

Civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas. Jo dydžio neginčija ir kaltinamieji. Dėl jų kaltės nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, jie privalo ją atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Įskaityti nuteistajam į bausmės laiką sulaikymo laiką nuo 2015-08-27 20.05 val. iki 2015-08-28 12.00 val. (vieną parą).

Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams.

per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti;per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo;neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Taikyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 str. 2 d. 4 p.) - įpareigoti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str.1d., ir nuteisti 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 92 str. pagrindu bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 1 metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikyti nuteistojo atžvilgiu auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 82 str., 87 str.):

įpareigoti nuteistąjį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;tęsti mokslą arba dirbti.

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš V. S. ir G. M. nukentėjusiojo naudai 144,81 Eur, o nesant pas nepilnametį G. M. iki 18 metų lėšų ar turto, priteisti iš tėvo G. M. nukentėjusiojo naudai 72,40 Eur.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.