Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-25 · Civilinė byla Nr. 2S-562-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
2S-562-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00861-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo
A. Ž., D. J., G. K. Ž.
Pareiškėjas
M. J.
Kategorijos
  • 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-562-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00861-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 75.6.2; 75.8; 121.14; 122.4; 129.17 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1918-797/2015 pagal pareiškėjo M. J. prašymą suinteresuotiems asmenims D. J., G. K. Ž., A. Ž., antstoliui A. B. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkei G. Ž. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio A. Ž. darbo užmokesčio. Nurodė, kad 2015-01-23 gavo antstolio A. B. pasiūlymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-04 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino – nustatė, kad skolininkei G. Ž. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio A. Ž. iš darbo santykių gaunamų pajamų. Teismas remdamasis pateiktais duomenimis nustatė, kad antstolio A. B. kontoroje vykdomas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės G. Ž. 3 eilės išieškotojų D. J. ir M. J. (S. J. teisių perėmėjų) naudai pagal 2006-08-21 vykdomąjį raštą Nr. 2-1696-410. Antstolis nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis A. Ž. dirba (duomenys neskelbtini), išsiuntė pareiškėjui pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog skolininkė nekilnojamojo turto neturi, santuoką su A. Ž. sudarė 2009-03-20. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad santuoka nutraukta ar, kad sutuoktinių turtas būtų padalintas bei nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Atsižvelgęs į tai, kad pagal LR CK nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos bei į įstatyme nustatyta prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkei G. Ž. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio A. Ž. iš darbo santykių gaunamų pajamų. Teismas papildomai pažymėjo, kad dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių suinteresuoti asmenys prašymų, prieštaravimų nepateikė. Taip pat teismas nurodė, kad nors šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai, tačiau įvertinęs tai, kad šioje byloje yra tik nustatoma dalis jungtinėje bendrojoje nuosavybėje, laikė, kad šiuo atveju nepilnamečių vaikų interesai nepažeidžiami.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-04 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepranešęs apeliantui apie jos nagrinėjimą. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad suinteresuotiems asmenims pranešta apie bylos nagrinėjimą, prašymų, prieštaravimų negauta, tačiau nei civilinėje byloje Nr. 2-1918-797/2015, nei prie šios bylos prijungtoje vykdomojoje byloje Nr.41-2246-2006 nėra dokumentų, patvirtinančių, kad apeliantui buvo įteiktas pareiškėjo prašymas, pranešta apie bylos nagrinėjimą. Antstolis suklaidino teismą, nurodydamas, kad apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi iš vykdomojoje byloje esančių duomenų - Gyventojų registro pažymos, matyti, kad apelianto deklaruojama gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau visi dokumentai buvo siųsti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje apeliantas negyvena nuo 2013 metų rudens, kai prasidėjo konfliktai su sutuoktine G. Ž.. Be to antstolis ir teismas žinojo, kad apeliantas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau ir per darbovietę jokių dokumentų neįteikė.

2. Nesutinka su teismo sprendimu, kad G. Ž. priklauso 1/2 dalis apelianto iš darbo santykių gaunamų pajamų, nes sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro namų ūkio nuo 2013 m. spalio mėnesio. 2014 m. lapkritį apeliantas ir G. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu. Pareiškime nurodė, kad nuo 2013 m. spalio gyvena atskirai, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda, netvarko bendro namų ūkio. Šiaulių apylinkės teismas 2015-01-19 nutartimi prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą.

3. Antstolis neišnaudojo visų galimybių išieškoti skolą iš bendraskolės B. V. M. (J.). Be to, apeliantas G. Ž. pasiskolintais pinigais nepasinaudojo, tuo metu su ja negyveno, apie sutuoktinės skolas J. nebuvo informuotas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą antstolis A. B. nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis A. Ž. ir G. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), informacijos apie santuokos nutraukimą nėra. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl teismas pagrįstai nustatė G. Ž. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolis nesutiko su apelianto argumentais, kad nevykdomas išieškojimas iš B. V. M., nes antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-2247/06 dėl 2140,36 Eur skolos išieškojimo iš B. V. J. 3 eilės išieškotojų D. J. ir M. J. naudai pagal 2006-08-21 Šiaulių m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1696-410.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

2015-04-07 apeliantas pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, kurių negalėjo pateikti rašydamas atskirąjį skundą – Valstybinio vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos elektroninio laiško ir prašymo pagal 1998 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų kopijas (34-43 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai teikiami išimtiniais atvejais. Pagal LR CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis LR CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (LR CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui įvertinus tai, jog konkrečiu atveju apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių minėtų rašytinių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei tai, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad prašymas pagal 1998 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų surašytas 2015-02-19, Valstybinio vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos elektroninis laiškas siųstas 2015-03-06, o atskirasis apelianto skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2015-03-12, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju minėti papildomi duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu atsisako juos priimti ir vertinti.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0041/06/02246 dėl 2140,36 Eur skolos išieškojimo iš G. Ž. trečios eilės išieškotojų D. J. ir M. J. naudai pagal 2006-08-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1696-410. Antstolis A. B. nustatęs, kad G. Ž. registruoto nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, skolininkės vardu registruota transporto priemonė FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota (48, 61, 63-64 b.l. v.b. Nr. 0041/06/02246), patikrino ir nustatė, jog skolininkės sutuoktinis A. Ž. gauna pajamas (dirba (duomenys neskelbtini)) (65 b.l. v.b. Nr. 0041/06/02246). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolis pasiūlė išieškotojams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (69 b.l. v.b. Nr. 0041/06/02246). 2015-03-04 skundžiama nutartimi Šiaulių apylinkės teismas remdamasis LR CK 3.87 straipsnio, 3.117 straipsnio 1 dalies ir 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, išieškotojo M. J. prašymą tenkino ir nustatė, jog skolininkei G. Ž. priklauso 1/2 pajamų, kurias, kaip darbo pajamas, gauna jos sutuoktinis A. Ž.. Suinteresuotas asmuo A. Ž. su teismo priimta nutartimi nesutinka, teigia, kad ji yra neteisėta, kadangi jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, teismas neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais bei sprendžia, kad konkrečiu atveju nustatytų faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta tuo pagrindu, jog jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis LR CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka yra nustatyta LR CPK 593 straipsnyje. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (LR CPK 593 straipsnio 2 dalis); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (LR CPK 593 straipsnio 3 dalis); dėl pareiškimo teismas priima nutartį; nutartis išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atveju – posėdyje nedalyvavusiems asmenims (LR CPK 593 straipsnio 4, 5 dalys). Antstolis turi pateikti teismui reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, atsiliepimo pateikimą apeliantui buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie minėtų procesinių dokumentų įteikimą apeliantui nagrinėjamoje byloje nėra. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad A. Ž. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (50 b.l. v.b.l. Nr. 0041/06/02246), taip pat iš bylos duomenų matyti, kad teismui buvo žinoma apelianto darbovietė (9-10 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai ar, kad jie buvo siųsti apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba į darbovietę. Tačiau atsižvelgiant į LR CPK nustatytą tokio pobūdžio pareiškimų nagrinėjimų tvarką, trumpus pareiškimo išnagrinėjimo procesinius terminus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog byloje nebuvo gauta duomenų apie, tai, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį nepagrįsta ir neteisėta. Kaip minėta, tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (LR CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skolininkei G. Ž. priklauso 1/2 dalis apelianto gaunamo darbo užmokesčio, nes sutuoktiniai kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2013 m. spalio mėn., apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje LR CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. LR CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (LR CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (LR CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. LR CK 4.80 straipsnio 3 dalis, taip pat nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (LR CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014-12-04 pareiškėjai G. Ž. ir A. Ž. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2015-01-19 nutartimi sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu, kadangi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų tarp pareiškėjų kilo ginčas (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-722-907/2015). Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme šiuo metu yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6063-901/2015 pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalinimo. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad G. Ž. teigimu ji su apeliantu nebepalaiko santuokinių ryšių, nebegyvena šeimyninio gyvenimo nuo 2014-09-20, 2014-09-20 išvyko gyventi su vaikais į Jungtinę Karalystę. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų priedų matyti, kad G. Ž. nuo 2015-02-19 dirba Jungtinėje Karalystėje įmonėje (duomenys neskelbtini), nuo 2015-02-14 nuomojasi patalpas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio – vasario mėn. sutuoktinių nepilnamečiai vaikai Jungtinėje Karalystėje pradėjo lankyti mokymosi įstaigas. Apelianto teigimu jis su sutuoktine kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio nuo 2013 m. spalio mėn. ir šios aplinkybės buvo nurodytos Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-722-907/2015.

Įvertinęs paaiškėjusias aplinkybes apie tai, kad skolininkė G. Ž. nuo 2015-02-19 gauna pajamas – darbo užmokestį, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo nustatyti skolininkės G. Ž. turto dalį, esančioje bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi skolininkės asmeninei prievolei įvykdyti (prievolė atsirado iki santuokos su apeliantu įregistravimo, LR CK 3.110 straipsnis)) gali pakakti jos gaunamų pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, vadovaujantis LR CK 3.116 straipsnio nuostatomis, gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014)

Remiantis išdėstytu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, 2015-03-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo M. J. prašymas dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo M. J. prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė