- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-01
- Bylos Nr.
- e2-69-666/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- G. G., A. S., A. G., V. V., R. Z., B. G.
- Advokatai
- Vilma Gudaitė, Lina Tamošaitienė, Lina Zamulskienė
atsakovių A. S. ir B. G. atstovei advokatei Linai Zamulskienei (dalyvauja nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. V ieškinį atsakovams V. V., R. Z., G. G., A. S., B. G., A. G. dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė E. K. V kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:
1) nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei E. K. V ir atsakovams V. V. ir R. Z., G. G., A. S., B. G., A. G., priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu, Kretingoje, rūsio patalpų naudojimosi tvarką pagal UAB „Aidila“ parengtą 2023 m. spalio 12 d. rūsio planą, numatant, kad: ieškovė E. K. V asmeniškai naudojasi 5,80 kv. m. dydžio rūsio patalpos - plane pažymėtos indeksu Nr. „0-1“ dalimi, esančia patalpos apačioje kairėje pusėje, o atsakovai B. Z. ir R. Z., G. G., A. S., B. G., A. G. bendrai naudojasi rūsio patalpos, rūsio plane pažymėtos indeksu Nr. „0-1“, 12,31 kv. m. dydžio plotu, bei visa rūsio patalpa, rūsio plane pažymėta indeksu Nr. „0-2“;
2) priteisti valstybės naudai iš atsakovų V. V. ir R. Z., G. G., A. S., B. G., A. G., patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovei E. K. V suteiktą antrinę teisinę pagalbą;
3) priteisti iš atsakovų V. V., R. Z., G. G., A. S., B. G., A. G. po 50,00 Eur ieškovės išlaidas, patirtas už UAB „Aidila“ atliktą rūsio kadastrinių matavimų atlikimą ir plano parengimą.
Šalies argumentai
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė E. K. V ir atsakovai nuosavybės teise turi butus gyvenamajame name, adresu, Kretinga. Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų ir šešių butų. Ieškovei priklauso butas, esantis pirmame aukšte, pažymėtas Nr. 3, 33,97 kv. m. ploto, o atsakovams V. V. ir R. Z. - 31,03 kv. m. ploto, G. G. – 35,65 kv. m. ploto, A. S. - 28,79 kv. m. ploto, B. G. - 42,19 kv.m. ploto, A. G. - 61,22 kv. m. ploto. Namas turi dvi laiptines. Name yra rūsys, kuris susideda iš dviejų patalpų, po patalpą kiekvienoje laiptinėje, vienos patalpos plotas 18,11 kv. m., kitos patalpos plotas – 21,66 kv. m. Rūsio patalpomis naudojasi visi atsakovai, tačiau ieškovė naudotis negali, nes tarp jos ir atsakovų kilęs ginčas, atsakovai nesutinka suteikti jai rūsio patalpos. Nurodo, kad butą įsigijo 2019 m. spalio 9 d., ir nors buto pardavėjai rūsio raktus jai perdavė, tačiau kadangi atsakovai pakeitė rūsio laukinių durų spyną ir ieškovei rakto nedavė, ši į rūsio patalpas nebepatenka. Ieškovė į namo gyventojus kreipėsi raštu 2022 m. spalio 4 d., prašydama taikiai išspręsti ginčą, tačiau atsakymo jokio nesulaukė, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, prašydama teismo nustatyti, kad ieškovė turi teisę naudotis rūsio patalpos dalimi, esančia arčiausiai jos buto, proporcingai jos turimo nekilnojamojo turto (buto) plotui. Akcentuoja, kad visų gyventojų gyvenamojo namo butų plotai yra 232,85 kv. m. (31,03 + 35,65 + 33,97 + 28,79 + 42,19 + 61,22). Kadangi ieškovė turi butą, kurio plotas yra 33,97 kv. m., tai šis butas sudaro 14,59 proc. ((33,97x100 proc.) : 232,85 kv. m.) viso gyvenamajame name esančių butų ploto. Bendras abiejų rūsio patalpų gyvenamajame name plotas yra 39,77 kv. m. (18,11+21,66). Kadangi ieškovė turi nuosavybės teisę į 14,59 proc. gyvenamojo ploto name, tai ir rūsio patalpomis ji turi teisę naudotis proporcingai turimai turto daliai, t. y. turi teisę naudotis 5,80 kv. m. ploto rūsio patalpomis ((39,77 x 14,59 ) : 100). Ieškovė prašo priskirti jai naudotis rūsio, plane pažymėto 01-1, patalpos dalimi, esančia šios patalpos apačioje kairiajame kampe. Priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovė ketina su matininko pagalba atsimatuoti jai priklausančio 5,80 kv. m. ploto patalpą, šią patalpą suformuojant pastatytomis sienomis ir durimis. Ieškovės pageidaujamos rūsio patalpos vietos parinkimas (rūsio patalpos apačioje kairiajame kampe) svarbus dar ir tuo, kad ieškovei nuolat iš rūsio į jos butą, esantį pirmame aukšte, eina nemalonūs tepalų/degalų kvapai. Šios problemos neliktų, jei ieškovė valdytų rūsio patalpas esančias arčiausiai jos buto.
Atsiliepimas
A. B. G ir A. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus ir pažeidžiančius rūsio bendraturčių interesus. Nurodė, kad tarp atsakovų yra susiklosčiusi faktinė naudojimosi rūsio patalpomis tvarka. Akcentavo, kad ieškovė tik nuo 2019 m. spalio 3 d. yra buto savininkė, o visi kiti atsakovai name gyvena ir rūsiu naudojasi kelis dešimtmečius, bet ginčų dėl naudojimosi rūsio patalpomis niekada nebuvo. Pažymėjo, kad bute pati ieškovė negyvena. Jame faktiškai gyvena nuomininkai, kurie rūsyje laiko dviračius, bulves ir kitus daiktus. Mano, kad ieškovė skaičiuodama jai priklausančią rūsio patalpos dalį į bendrą plotą įtraukė šilumos mazgo ir koridoriaus plotus, kurie yra bendro naudojimo patalpos. Nustačius, kad ieškovė asmeniškai naudojasi 5,80 kv. m. rūsio dalimi, susiklostytų situacija, kad ji nebeturėtų dalies nei šilumos punkte, nei koridoriuje, todėl reikalavimas pažeidžia kitų rūsio patalpos bendraturčių teises. Ieškovė reikalauja nustatyti tokią naudojimosi rūsiu tvarką, pagal kurią ji pageidauja naudotis ta rūsio dalimi, kuria pagal susiklosčiusią praktiką eilę metų naudojasi atsakovas G. G.. Mano, kad G. G. neturėtų ieškovei užleisti kelis dešimtmečius naudojamos rūsio patalpos.
Atsakovė A. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Mano, kad siūlomas problemos sprendimo būdas yra netinkamas, priešingai – suteikiantis sąlygas plėtotis tolimesniems šalių ginčams. Mano, kad kitiems gyvenamojo namo gyventojams, kurių butų plotai yra didesni, proporcingai tenkanti ir faktiškai naudojama rūsio patalpų dalis yra ženkliai mažesnė. Ieškovės prašoma nustatyti rūsio naudojimosi tvarka pažeidžia kitų bendraturčių interesus ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, iš esmės keičia nusistovėjusią tvarką. Teismui nustačius tvarką pagal ieškovės reikalavimą, būtų pažeisti atsakovo G. G. interesai, nes šis šia dalimi faktiškai naudojasi ne vienerius metus, yra ją susitvarkęs.
A. R. Z ir V. V. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Akcentavo, kad ieškovės rūsio ploto apskaičiavime yra klaida, t. y. ieškovė į rūsio plotą įtraukia šiluminio mazgo ir koridoriaus plotą, todėl gauna ženkliai didesnį (39,77 kv. m.) rūsio plotą. Iš tikrųjų rūsio plotas yra 24,28 kv. m., todėl ieškovei proporcingai jos turimo buto ploto daliai turėtų tekti 3,54 kv. m. ploto rūsio dalis. Ieškovė siekia perimti rūsio dalį, plane pažymėtą indeksu R1-4, kuria ilgą laiką faktiškai naudojasi ir yra susitvarkęs pagal savo poreikius G. G.. Mano, kad ieškovė negali paimti šios rūsio dalies. Atkreipė dėmesį į ieškinio motyvą dėl nemalonių kvapų ir akcentavo, kad teismui nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pageidavimą nemalonių kvapų situacija nepasikeistų. Pažymi, kad yra laisvas rūsio plotas, plane pažymėtas indeksu „R1-3“, kurio plotas yra 4,07 kv. m., t. y. dar didesnis nei ieškovei priklausytų proporcingai jos turimo buto ploto daliai.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad norima naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu „R1-4“, yra arčiausiai ieškovės buto ir iš šios patalpos šiuo metu eina nemalonūs kvapai, o jei šia patalpa naudotųsi pati ieškovė nemalonių kvapų problemos neliktų. Nenori rūsio dalies, plane pažymėtos indeksu „R1-3“, esančios šalia šiluminių mazgų, nes ten nebūtų galimybės laikyti daržovių. Akcentuoja, kad atsakovas G. G., kuris naudojasi pageidaujama rūsio dalimi, yra gyventojas iš kitos laiptinės ir galėtų naudotis rūsiu, esančiu po jo butu. Nurodė, kad šiluminio mazgo ir koridoriaus plotas nebuvo išminusuotas iš bendro rūsio ploto, kadangi to nenumato teisinis reglamentavimas. Patikslino ieškinio reikalavimą dėl ieškovės išlaidų, patirtų už UAB „Aidila“ atliktą rūsio kadastrinių matavimų atlikimą ir plano parengimą, ir prašo iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai priteisti po 25 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovė E. K. V paaiškino, kad 2019 m. spalio mėnesį įsigijo butą. Jai buvo parodyta kuria rūsio dalimi ji galės naudotis. Ta dalis buvo prie šiluminio mazgo, kuri tuo metu dar nebuvo atmūryta, plane pažymėta indeksu „R1-3“. Po kelių mėnesių buvo pakeista rūsio spyna, tačiau rakto jai niekas nebedavė. Ji rūsiu nesinaudoja ir negali naudotis, iki šiol neturi rūsio raktų. Mano, kad atsakovas G. G., gyvenantis kitoje namo pusėje turėtų naudotis rūsio patalpa, esančia po jo butu. A. G. G, prasidėjus teismo procesui, kalė lentynas rūsyje. Šiuo metu bute gyvena nuomininkai, kurie rūsio patalpomis nesinaudoja. Pati gyvena Klaipėdoje, tačiau žada kraustytis gyventi į Kretingą. Nurodo, kad iš rūsio eina visi nemalonūs kvapai, todėl G. G. privalo atlaisvinti rūsį ir naudotis savo namo pusės rūsiu, plane pažymėtu indeksu „0-2“.
Teismo posėdžio metu atsakovė A. G. paaiškino, kad name gyvena 53 metus. Nurodė, kad jai kadastrinių matavimų nereikėjo. Nurodė, kad naudojasi rūsio, plane pažymėto indeksu „0-2“ patalpomis. Laisvos vietos ten nėra. Su ieškiniu nesutinka. Atsakovės atstovė nurodė, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžia kitų bendraturčių interesus. Atkreipia dėmesį į galimą ieškovės savanaudiškumą siekiant jau sutvarkytų ir įrengtų rūsio patalpų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas G. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad butą nusipirko 2021 metais. Jam buvo parodyta rūsio vieta, rūsio „0-1“ plane pažymėta indeksu „R1-4“. Prieš ieškovei įsigyjant butą, ankstesni buto savininkai naudojosi rūsio dalimi, pažymėta indeksu „R1-3“. Nurodė, kad ieškovės buto nuomininkai rūsio dalyje, plane pažymėtoje indeksu „R1-4“, laikė bulves, dviratį. Paskui buto nuomininkams buvo pasakyta visus daiktus iš rūsio išnešti. Jokių matavimų nedarė. Naudojasi ta dalimi, kuri jam buvo parodyta prieš įsigyjant butą. Tą dalį, kuri pažymėta indeksu „R1-3“ reikia susitvarkyti, įsivesti elektrą. Dalyje kuria naudojasi susikalė lubas, kad spaliai nebyrėtų ir pasidarė lentynas. Darbus atliko iki teisminio proceso. Sutinka sumokėti dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už kadastrinių matavimų atlikimą.
Teismo posėdžio metu atsakovė A. S. su ieškiniu nesutiko pilna apimtimi. Paaiškino, kad ieškovės bute gyvenanti nuomininkė naudojosi rūsio patalpomis, jai buvo duodamas raktas. Rūsyje ji laikė bulves ir kitus daiktus, tačiau prasidėjus teismo procesui ieškovė nuomininkams liepė rūsyje jokių daiktų nebelaikyti. Daiktai dabar yra laikomi namo laiptinėje. Pati naudojasi rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu „R1-5“. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja jai tenkantį rūsio plotą. Be to, prašoma nustatyti tvarka prieštarauja jau susiformavusiai ir nusistovėjusiai tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.81 straipsnį, bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas.
Teismų praktikoje yra išsamiai suformuluoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp gyvenamojo namo, esančio, Kretingoje, bendraturčių dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo. Ieškovė E. K. V prašo nustatyti jos siūlomą naudojimosi tvarką, teismo posėdžio metu patikslindama, kad ji pageidauja naudotis rūsio patalpomis pagal UAB „Aidila“ parengtą 2023 m. spalio 12 d. rūsio planą, numatant, kad ieškovė E. K. V asmeniškai naudojasi 5,08 kv. m. dydžio rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu „R1-4“, o atsakovai B. Z. ir R. Z., G. G., A. S., B. G., A. G. bendrai naudojasi rūsio patalpos, rūsio plane pažymėtos indeksu Nr. „0-1“, 12,31 kv. m. dydžio plotu, bei visa rūsio patalpa, rūsio plane pažymėta indeksu Nr. „0-2“. Nei vienas iš atsakovų su šia siūloma nustatyti rūsio naudojimosi tvarka nesutinka. Pagal faktiškai nusistovėjusią tvarką namo gyventojai rūsio patalpomis naudojosi eilę metų.
Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 36 punktas).
Ieškovė apskaičiavo, kad jai pagal jos turimo buto plotą, proporcingai turi atitekti 5,80 kv. m. dydžio rūsio patalpa, kuria ji galės asmeniškai naudotis. Teismas su šiais paskaičiavimais nesutinka, kadangi, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovai, ieškovė iš bendro rūsio ploto neišskyrė koridoriaus ir sanitarinių mazgų ploto, kuriais turi teisę bendrai naudotis visi namo bendraturčiai. Tokiu būdu ieškovei tenkantis asmeniškai naudotis rūsio plotas ženkliai sumažėja. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė aukštesniojo teismo praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-291-524/2023), kuria rėmėsi apskaičiuodama kiekvienam bendraturčiui turinčia atitekti naudotis rūsio patalpos dalimi. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtoje byloje buvo iš esmės kitokios faktinės aplinkybės ir bylos dalykas buvo ne naudojimosi tvarkos nustatymas, o atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo (realiųjų dalių) institutų panašumas – kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimybė naudotis konkrečia daikto dalimi. Tačiau naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė bute, esančiame gyvenamajame name Kretingoje, faktiškai negyvena. Šiame bute gyvena nuomininkai, kurie iki ginčo persikėlimo į teismą naudojosi rūsio dalimi, plane pažymėta indeksu „R1-3“ ir ten, atsakovų teigimu, laikė asmeninius daiktus ir daržoves. Ieškovė mano, kad ji turi teisę naudotis rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu „R1-4“, kuria šiuo metu faktiškai naudojasi ir pagal savo poreikius yra susitvarkęs atsakovas G. G.. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius bei tai, kad nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismui nustačius tokią naudojimosi tvarką, kokią siūlo ieškovė, ateityje kiltų konfliktinės situacijos ir ginčai, kadangi atsakovui G. G. tektų užleisti rūsio dalį, į kurios sutvarkymą jis investavo savo lėšas ir taptų neaišku kokia rūsio patalpų dalimi jis gali naudotis. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko atsisako naudotis jai pagal nusistovėjusią tvarką priklausančia rūsio patalpos dalimi, pažymėta indeksu „R1-3“. Kritiškai vertintini ieškovės teiginiai dėl nemalonių kvapų, sklindančių iš rūsio, galimo dingimo, nustačius naudojimosi tvarką pagal jos siūlymą, kadangi naudojimosi tvarkos nustatymas ir nemalonių kvapų dėl to dingimas niekaip logiškai nesusiję ir tokią ieškovės poziciją sunku paaiškinti, juolab, kad ieškovė bute net negyvena. Atsakovai nurodė, kad ieškovės buto nuomininkai rūsio dalyje laikė daržoves, kas iš esmės prieštarauja ieškovės teiginiams, kad rūsio dalyje prie šiluminio mazgo nesilaiko daržovės.
Įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, atsakovų poziciją nesiūlyti savo naudojimosi tvarkos plano, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nustatyti tokią naudojimosi rūsiu tvarką, kokią siūlo ieškovė, nes ji neatitiktų nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, būtų nesąžininga pirmiausia atsakovo G. G. atžvilgiu, keltų įtampą ir galimas konfliktines situacijas ateityje tarp kitų bendraturčių.
Atmetus ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atmestinas ir reikalavimas iš atsakovų priteisti ieškovės patirtas išlaidas už UAB „Aidila“ atliktą rūsio kadastrinių matavimų atlikimą ir plano parengimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 96 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (8.3.Mr)ATP-C-2022-06410 (su vėlesniu pakeitimu) nuspręsta ieškovei E. K. V teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, atleisti ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų). Ieškovės interesus atstovauti paskirta advokatė Vilma Gudaitė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 560,05 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. ATS-2023-07233 nuspręsta atsakovei A. G. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo, atleisti atsakovę 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų). Atsakovės interesus atstovauti paskirta advokatė Lina Tamošaitienė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 546,35 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-02886 nuspręsta atsakovei A. S. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo, atleisti atsakovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų). Atsakovės interesus atstovauti paskirta advokatė Lina Zamulskienė. Duomenų apie tai, kokio dydžio atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje patirtos į bylą nepateikta.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-05007 nuspręsta atsakovei B. G. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo, atleisti atsakovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų). Atsakovės interesus atstovauti paskirta advokatė Lina Zamulskienė. Duomenų apie tai, kokio dydžio atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje patirtos į bylą nepateikta.
Bylos nagrinėjimo metu patirta 134,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovės naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba, o kiti atsakovai save atstovavo patys ir bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, vertinant procesinį šalių elgesį ir remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.