Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL (1250 Lt) bauda; pagal BK 222 str. 1 d. jam paskirta 10 MGL (1250 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 d. paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (2500 Lt). Iš A. M. priteista (duomenys neskelbtini) 498,10 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį turtą ir tyčia apgaulingai tvarkė apskaitą.

Laikotarpyje nuo 2001 m. rugpjūčio 29 d. iki 2007 m. spalio 29 d., A. M. dirbdamas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2001 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutartyje Nr. 285, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. D-25 patvirtintose (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybių aprašyme ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 21 d. Nr. Y1-8-177 patvirtintų (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatuose, t. y. yra pagal (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatų 66.13 punkto, 67 punkto, (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymo 4.14 punkto, 5.1 punkto, 5.5 punkto, Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymo 10 str. 1 d. ir 12 str. 2 d. nuostatas privalėdamas užtikrinti svetimo, t. y. (duomenys neskelbtini) mokyklos turto, buvusio jo žinioje, saugumą ir tinkamą panaudojimą, taip pat paramos būdu gauto turto užpajamavimą mokyklos apskaitos registruose ir balanse bei jo panaudojimą tik nurodytų (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatų 16 ir 17 punktuose numatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti, tyčia, savanaudiškais tikslais, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – (duomenys neskelbtini) mokyklos turtą, 2006 m. balandžio 13 d. iš AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), pagal produkcijos perdavimo priėmimo aktą Nr. 2 paėmė paramos pagrindais (duomenys neskelbtini) mokyklai perduotus bendros 498,10 Lt vertės gaminius: 8,7 Lt vertės druskinę „Žvaigždutė“, 71,40 Lt vertės du veidrodžius „Senovė“, 37,20 Lt vertės dvi lentynas voniai, 22,40 Lt vertės dvi lentynas voniai, 19,40 Lt vertės du padėklus, 28,20 Lt vertės du staliukus „Žirnis“, 10,10 Lt vertės pakabą, 62,20 Lt vertė stalą salonui, 6 Lt vertė vaikišką pakabą, 6,50 Lt vertė lentyną „Kertelė“, 8,10 Lt vertė padėklą „Uošvis“, 15 Lt vertė 5 vnt. žvakides, 106,00 Lt vertės video spintelę, 9 Lt vertės laikraštinę, 62 Lt vertė staliuką „Riešutėlis“, 19,40 Lt vertės du. padėklus, 2,90 Lt vertės lentelę „Žuvis“, 3,60 Lt vertės lentelę „Kriaušė“, tačiau šių daiktų (duomenys neskelbtini) mokyklai naudoti jos funkcijoms ir uždaviniams įgyvendinti neperdavė, mokyklos apskaitos registruose ir balanse neužpajamavo. Tokiu būdu kaltinamasis A. M. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – (duomenys neskelbtini) mokyklai priklausantį 498,10 Lt vertės turtą.

Be to, laikotarpyje nuo 2001 rugpjūčio 29 d. iki 2007 m. spalio 29 d., A. M. dirbdamas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2001 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutartyje Nr. 285, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. D-25 patvirtintose (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybių aprašyme ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 21 d. Nr. Y1-8-177 patvirtintų (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatuose, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 punktą, nustatantį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 16 straipsnio 1 punktą, nustatantį, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 punktą, nustatantį, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine-sistemine arba kita tvarka, (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatų 66.17 ir (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybių aprašymo 4.18 punktus, nustatančius, kad mokyklos direktorius atsako už laiku teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą Juridinių asmenų registrų tvarkytojui ir kitiems registrams, 2006 m. balandžio 13 d. iš AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), pagal produkcijos perdavimo priėmimo aktą Nr. 2 paėmė paramos pagrindais (duomenys neskelbtini) mokyklai perduotus bendros 498,10 Lt vertės gaminius, tačiau 2006 m. balandžio 13 d. produkcijos perdavimo priėmimo aktą Nr. 2 nuslėpė ir nepateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos buhalterinei tarnybai, tokiu būdu trumpalaikis turtas (duomenys neskelbtini) mokyklos apskaitoje nebuvo užpajamuotas bei nebuvo registruotas inventorizacijos aprašuose ir nurašymo aktuose. Dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų direktoriaus A. M. Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 punkto, 16 straipsnio 1 punkto ir 16 straipsnio 3 punkto nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2006 metų (duomenys neskelbtini) mokyklos trumpalaikio turto.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už turto pasisavinimą, pasireiškusį tuo, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, 2006 m. balandžio 13 d. iš AB „(duomenys neskelbtini)“, pagal produkcijos perdavimo priėmimo aktą Nr. 2 paėmė paramos pagrindais (duomenys neskelbtini) mokyklai perduotus 498,10 Lt vertės gaminius, šių daiktų (duomenys neskelbtini) mokyklai neperdavė, mokyklos apskaitos registruose ir balanse neužpajamavo. Nors teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad apelianto kaltė padarius nusikaltimą numatytą BK 183 str. 1 d. visiškai įrodyta, tačiau jokios apelianto kaltę ir veikos kvalifikavimą pagrindžiančių argumentų analizės nuosprendyje nėra. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, sprendžia, kad A. M. veika neatitinka BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, Nr. 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010).

Veikos kvalifikavimą lemia kaltininko veiksmų atitiktis BK straipsnio dispozicijoje numatyto nusikaltimo sudėčiai. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Kaip ir apie bet kokią kitą nusikalstamą veiką, apie turto pasisavinimą galima spręsti tik nustačius ir įvertinus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios veikos požymius.

Teismas apie kaltinamojo A. M. veikų atitiktį BK 183 straipsnio 1 daliai sprendė vien pagal objektyviuosius veikų požymius – 2006-04-13 produkcijos perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2, kuriuo AB „(duomenys neskelbtini)“ paramos pagrindais perdavė paramos gavėjui (duomenys neskelbtini) mokyklai 498,10 Lt vertės gaminius ir šio turto paėmimą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, o dėl A. M. tyčios padarius būtent šį nusikaltimą konkrečių argumentų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas netyrė nuteistojo psichinio santykio su daroma veika, būtent – ar turto perdavimas nuteistajam A. M. buvo jo tiesioginės tyčios paversti jį savo turtu išraiška.

Kadangi subjektyviajai šios nusikalstamos veikos pusei būdinga tiesioginė tyčia, todėl asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Visais atvejais pasisavindamas turtą ar turtinę teisę kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu elgiasi neteisėtai. Nustatyta, kad 2006-04-13 (duomenys neskelbtini) mokyklos Taryba priėmė sprendimą Nr. 1, kuriuo nutarė ką daryti su gautais iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gaminiais, t. y. gaminius turėjo išvežti Tarybos pirmininko skirtas transportas ir išdalinti mokyklos bendruomenės nariams pagal poreikius. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog A. M. išvežė iš įmonės paramos pagrindais gautus gaminius. Kratos metu pas A. M. nebuvo rasti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 gauti gaminiai. A. M. savo kaltės nepripažino (3 t., b. l. 21-25). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. M. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina tik tai, jog A. M. nuo 2001-08-29 iki 2007-10-29 dirbo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi. (duomenys neskelbtini) mokyklai 2006 m. AB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paramą. AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkas V. S. 2006-04-13 produkcijos perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2 paramos pagrindais (duomenys neskelbtini) mokyklai perdavė 498,10 Lt vertės gaminius: 8,7 Lt vertės druskinę „Žvaigždutė“, 71,40 Lt vertės du veidrodžius „Senovė“, 37,20 Lt vertės dvi lentynas voniai, 22,40 Lt vertės dvi lentynas voniai, 19,40 Lt vertės du padėklus, 28,20 Lt vertės du staliukus „Žirnis“, 10,10 Lt vertės pakabą, 62,20 Lt vertė stalą salonui, 6 Lt vertė vaikišką pakabą, 6,50 Lt vertė lentyną „Kertelė“, 8,10 Lt vertė padėklą „Uošvis“, 15 Lt vertė 5 vnt. žvakides, 106,00 Lt vertės video spintelę, 9 Lt vertės laikraštinę, 62 Lt vertė staliuką „Riešutėlis“, 19,40 Lt vertės du. padėklus, 2,90 Lt vertės lentelę „Žuvis“, 3,60 Lt vertės lentelę „Kriaušė“(1 t., b. l. 71). Produkcijos perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2, pasirašė (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius A. M., kad priėmė gaminius. A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad nors ir buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas gaminių jis iš AB „(duomenys neskelbtini)“ neišvežė. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. gaminius susikrovė į savo automobilį ir pats išsivežė gaminius iš įmonės (1 t., b. l. 133). Tačiau teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žmogus nebūtinai tą pačią dieną turėjo pasiimti produkciją, o šiuo atveju, jis produkcijos pakrovime nedalyvavo ir negali tiksliai pasakyti ar A. M. pats daiktus išsivežė (3 t., b. l. 12). Apygardos teisme apklausta liudytoja M. K. parodė, kad 2006 m. AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo sandėlininke. Nuteistojo nepažįsta ir neprisimena. Su perdavimo-priėmimo aktu asmuo ateidavo paimti produkcijos, kuri pakraunama pagal priėmimo-perdavimo aktą. Surašomas krovinio gabenimo važtaraštis išvažiavimui pro vartus, be važtaraščio išvažiuoti negalima, nes jį asmuo turi pateikti sargybai. Esant priėmimo-perdavimo aktui, asmeniui neprivalu produkciją pasiimti iš karto, bet tada jis negalėtų pasiimti ir šio akto. Produkcijos perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2 surašytas jai nedalyvaujant, ji neatsimena, ar pagal šį aktą kas nors rinkosi produkciją ir ją išsivežė. (3 t. b. l. 62). Plungės rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutartį padaryti kratą A. M. gyvenamosiose ir pagalbinės paskirties patalpose (2 t., b. l. 27). Kratos metu A. M. gyvenamosiose ir pagalbinės paskirties patalpose gaminiai gauti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 nebuvo rasti. (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas N. Ž. 2007-12-22 pranešė, kad pedagogų taryba jokio sprendimo nepriėmė ir nieko nežinojo apie gautą paramą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 53). (duomenys neskelbtini) mokyklos Tarybos 2006-04-13 priimtas sprendimas Nr. 1, jog stalas, spintelė, veidrodis paliekami mokykloje, o visi kiti gaminiai tiesiogiai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ perduodami mokyklos bendruomenės nariams, pagal poreikį, kurie gyvena vargingai ir tą pačią dieną šie gaminiai Tarybos pirmininko skirtu transportu išvežiojami pagal pageidavimus. Pagal 2006-04-13 perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2 produkcijos, panaudojimo, atsiskaitymo ir kt. dokumentai paliekami mokyklos Tarybos pirmininko žinioje iki tol kol bus įvykdytas mokyklos Tarybos sprendimas Nr. 1. Šį sprendimą pasirašė Tarybos pirmininkas S. B. ir direktorius A. M. (1 t., b. l. 62). Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) mokyklos tėvų tarybos pirmininku. Su direktoriumi A. M. svarstė kam atiduoti paramą, gautą iš AB „(duomenys neskelbtini)“, buvo priimtas kažkoks sprendimas, tačiau jis pats paramos nevežė ir niekam nedalino. Kas tai galėjo padaryti nežino (3 t., b. l. 20). A. M. savo kaltės nepripažino, jis apeliaciniame skunde nurodo, jog jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, jis nevairavo transporto priemonės, todėl negalėjo išvežti gaminių. Liudytojai V. S. ir M. K. negalėjo nurodyti kas išvežė iš įmonės gaminius. Kitų duomenų, kad A. M. išvežė iš įmonės paramos pagrindais gautus gaminius nėra.

Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gautas turtas ar bent jo dalis būtų atitekęs nuteistajam A. M., t. y. kad tą turtą nuteistasis būtų pavertęs savo turtu. Todėl šio turto pasisavinimas A. M. inkriminuotas nepagrįstai, t. y. pagal teismo nustatytas aplinkybes jo nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuota netinkamai. Byloje neabejotinai nustatyta tik tai, kad pasirašius 2006-04-13 produkcijos perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2, AB „(duomenys neskelbtini)“ paramos pagrindais perduotas paramos gavėjui turtas perėjo (duomenys neskelbtini) mokyklos nuosavybėn. A. M., kuris tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorium, paramos pagrindais perduoti 498,10 Lt vertės gaminiai buvo jam patikėti, kurių panaudojimo pagal paskirtį nuteistasis neužtikrino, realiai šių daiktų (duomenys neskelbtini) mokyklai neperdavė. Kaltininko žinioje esančio svetimo turto neteisėtas perleidimas trečiajam asmeniui arba neatlikimas tam tikrų turtinio pobūdžio veiksmų, kuriuos dėl jam suteiktų turtinių teisių privalo padaryti, ir dėl to padaroma turtinė žala, prarandamas turtas, teisiškai vertintinas kaip to turto iššvaistymas. Todėl nuteistojo A. M. aptariama nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, o skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu), taip patenkinant nuteistojo A. M. apeliacinį skundą. A. M. veika padaryta 2006 metais, todėl jau yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai (BK 95 str. 1 d. 1 p. b), 2004-07-05 įstatymo IX-2314 redakcija). Sutinkamai su BK 3 straipsnio 1 dalimi veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Todėl nesprendžiant A. M. kaltės klausimo baudžiamasis procesas pagal BK 184 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 183 str. 1 d.) nutraukiamas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Apeliaciniame skunde A. M. prašo ir pagal BK 222 str. 1 d. bylą nutraukti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl apgaulingos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo arba paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo apskaitos dokumentų, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje pripažino, kad A. M., kaip mokyklos direktorius, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 punktą, nustatantį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 16 straipsnio 1 punktą, nustatantį, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 punktą, nustatantį, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine-sistemine arba kita tvarka, (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatų 66.17 ir (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybių aprašymo 4.18 punktus, nustatančius, kad mokyklos direktorius atsako už laiku teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą Juridinių asmenų registrų tvarkytojui ir kitiems registrams, 2006 m. balandžio 13 d. iš AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 169898089, įregistruotos (duomenys neskelbtini), pagal produkcijos perdavimo priėmimo aktą Nr. 2 paėmė paramos pagrindais (duomenys neskelbtini) mokyklai perduotus bendros 498,10 Lt vertės gaminius, tačiau 2006 m. balandžio 13 d. produkcijos perdavimo priėmimo aktą Nr. 2 nuslėpė ir nepateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos buhalterinei tarnybai, tokiu būdu trumpalaikis turtas (duomenys neskelbtini) mokyklos apskaitoje nebuvo užpajamuotas bei nebuvo registruotas inventorizacijos aprašuose ir nurašymo aktuose. Dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų direktoriaus A. M. Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 punkto, 16 straipsnio 1 punkto ir 16 straipsnio 3 punkto nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2006 metų (duomenys neskelbtini) mokyklos trumpalaikio turto.

Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados būtent dėl vieno A. M. neteisėto veiksmo, nepateikimo buhalterijai 2006-04-13 produkcijos perdavimo priėmimo akto Nr. 2, iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006 m. (duomenys neskelbtini) mokyklos trumpalaikio turto. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neišsiaiškino, kaip A. M. suvokė daromos veikos požymius, koks buvo jo psichinis santykis su daroma veika, neatskleidė kaltės turinio ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis apgaulingai tvarkė apskaitą remdamasis vien tik objektyviuoju veikos požymiu, kad jis nepateikė buhalterijai produkcijos perdavimo priėmimo akto. Dėl subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės, teismas nepasisakė. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, tačiau nepasisakė kokiais įrodymais nustatyta, kad A. M. sąmoningai pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, siekė, kad nebūtų galima iš dalies nustatyti 2006 metų (duomenys neskelbtini) mokyklos trumpalaikio turto, nenustatė šios veikos tikslo.

Kadangi nebuvo nustatyti būtini subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju A. M. veika kvalifikuota ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Kadangi aptartais įrodymais nebuvo nustatyta, kad A. M. pats išvežė iš sandėlio gautą paramą, kad pasisavino jo žinioje buvusį turtą, todėl galėjo nežinoti, kad privalo pasirašęs 2006 m. balandžio 13 d. produkcijos perdavimo priėmimo aktą Nr. 2, jį pateikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos buhalterinei tarnybai, tačiau pagal einamas pareigas privalėjo ir galėjo tai žinoti ir numatyti, kad šio dokumento nepateikus, trumpalaikis turtas (duomenys neskelbtini) mokyklos apskaitoje nebus užpajamuotas bei nebus registruotas inventorizacijos aprašuose ir nurašymo aktuose. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, jog A. M. buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008). A. M. kaip mokyklos direktorius privalėjo 2006 m. balandžio 13 d. produkcijos perdavimo priėmimo aktą Nr. 2 pateikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos buhalterinei tarnybai, kadangi jo nepateikus trumpalaikis turtas (duomenys neskelbtini) mokyklos apskaitoje nebuvo užpajamuotas bei nebuvo registruotas inventorizacijos aprašuose ir nurašymo aktuose. Jo veikoje galima įžvelgti aplaidumą, tačiau veika padaryta (nepateikti pirminiai dokumentai) 2006 metais, t.y. jau yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai (BK 95 str. 1 d. 1 p. b) 2004-07-05 įstatymo IX-2314 redakcija), todėl nesprendžiant A. M. kaltės klausimo baudžiamasis procesas pagal BK 223 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 222 str. 1 d.) nutraukiamas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-260/2006). Todėl nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys 498,10 Lt turtinei žalai atlyginti baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendį panaikinti.

Baudžiamąją bylą A. M. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui pagal BK 184 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 183 str. 1 d.) ir 223 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 222 str. 1 d.).

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį 498,10 Lt turtinei žalai atlyginti, palikti nenagrinėtą.