Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-553-397/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
1S-553-397/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00042-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Gytis Večerskas, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
E. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-553-397/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00042-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 357-97 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. nuteistas Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Polocko rajono ir miesto teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 328 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 metams su turto konfiskavimu (įsiteisėjo 2014 m. spalio 31 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi bausmės suderintos su BK (atitinka 260 straipsnio 3 dalį), galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 metams (įsiteisėjo 2015 m. liepos 30 d.). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir 258 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalies 2 punktą, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, 72 straipsnio 1 ir 2 dalį, galutinė bausmė – 9 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo su pinigų (5 213 Eur) konfiskacija (įsiteisėjo 2017 m. spalio 25 d.).

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. gegužės 13 d.) – 3 metai 4 mėnesiai 19 diena.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu Nr. 357-97 nutarta taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis E. J. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 357-97.

4.1. Skunde teigiama, kad Alytaus apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, joje apskritai nėra motyvuojamosios dalies, rezoliucinės dalies verdiktas kardinaliai priešingas aprašomojoje dalyje išdėstytiems faktams. Skundžiama nutartis yra diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir oficialiai Konstitucinei doktrinai, priešinga įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, pažeidžia nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius.

4.2. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados apie nuteistąjį, atliekamą bausmę, jo atžvilgiu atliktą „OASys“ vertinimą ir socialinio tyrimo išvadą, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą – patvirtina, jog jis padarė pakankamą pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teigiama, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.3. Nurodoma, jog Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 yra privaloma, nes Lietuvos Respublika yra Europos Tarybos nare, stojimo į šią tarptautinę organizaciją sutartimi prisiėmusia atitinkamus įsipareigojimus.

4.4. Skunde nurodoma, kad įkalinimo įstaiga sprendė, jog visas įmanomas socialinės reabilitacijos priemones šioje įstaigoje nuteistasis yra įvykdęs, todėl buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, kuriuose bausmę atlikinėja daugiau kaip 2,5 metų. Šiuo laikotarpiu nuteistasis buvo intensyviai ruošiamas lygtiniam paleidimui.

4.5. Teigiama, kad nuo 2020 m. liepos l d. įstatymų leidėjas lengvesnių nusikaltimų bei privalomojo lygtinio paleidimo taikymo atvejais nušalino apylinkių teismus nuo lygtinio paleidimo klausimų nagrinėjimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

7. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo E. J. skundo argumentais bei Alytaus apylinkės teismo nutarties turiniu sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus. Neaptarti šio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

9. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo neišeinant už skundo ribų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019). Tai neprieštarauja ir 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 75 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) nuostatoms.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija galiojusioje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, tačiau tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

12. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Atlikus nuteistojo E. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 31 balas (skalėje nuo 0 iki 40). Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

14. Įvertinus E. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose; atlikdamas bausmę pataisos namuose mokėsi; laikėsi vidaus tvarkos taisyklių; daug kartų skatintas; dalyvavo kompiuterinio raštingumo pirminiuose ir tobulinimo programose; 2018 m. vasario 6 d. buvo perkeltas į Pusiaukelės namus; aktyviai dalyvavo programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“; dalyvavo pozityvaus užimtumo ir visuomeninėse veiklose Pusiaukelės namuose ir už jos ribų; 2020 m. dalyvavo ir baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys. Pokalbis. Psikeitimas“(2020 m. balandžio 4 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 5-10-290, 5.2. punktas; b. l. 8). Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę E. J. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

15. Pastebėtina, kad minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog iš 31 balo – statiniai iš jų 20 balų (2020 m. balandžio 4 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 5-10-290, 7.1. punktas; b. l. 9), todėl likusius kintamus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus savo teigiamu ir kryptingu elgesiu E. J. dar gali sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu, dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti, kad jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais bei priemonėmis, jog būdamas lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

16. Pažymėtina, jog tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nuteistasis sistemingai nepažeidinėdamas nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų buvo perkeltas į Pusiaukelės namus. Atliekant bausmę, jis lankomas artimųjų, palaikė ryšius su sužadėtine gyvenančia Baltarusijoje. Aptartieji pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama.

17. Skundą nagrinėjančios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pabrėžiama, kad E. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

18. Abejonių nuteistojo E. J. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai (2020 m. balandžio 4 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 5-10-290, 7.2. punktas; b. l. 9). Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, tačiau atsižvelgiant ir į nuteistojo pokalbio su specialistėmis išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

19. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

20. Nors praeityje nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad E. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą (iš kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai), teisiamas nuo 2014 m., nusikaltimai sunkėja. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino ir atliktos bausmės, bei likusios bausmės santykį. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl neigiamos vertybių skalės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

21. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

23. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

24. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas socializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos integracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų, spręsdamas nuteistojo E. J. lygtinio paleidimo klausimą, nepažeidė, tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą nutartį, todėl skundo argumentai dėl nuteistojo teisėtų lūkesčių atmetami kaip nepagrįsti.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartis paliekama galioti.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. J. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėGytis Večerskas