Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Linos Lesinskienės ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo I. K. faktinio arešto (įskaitant ir sulaikymą dėl šios bausmės) atlikimo pradžios.

Iš I. K. priteista civilinio ieškovo UAB „X“ naudai 172,90 (vienas šimtas septyniasdešimt du eurai 90 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios I. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji I. K. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, ar savo pačios kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio, nors ir jame nenurodyti argumentai, tačiau galima suprasti, jog iš esmės keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios I. K. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajai už padarytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Remiantis BK 49 straipsnio 3 dalimi už baudžiamąjį nusižengimą numatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, I. K. nuteista pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir I. K. paskirta galutinė sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad I. K. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką ji įvykdė būdama recidyvistė (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nuteistosios I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad, pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Nors iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (1 t., b. l. 140–160) matyti, jog nuteistoji I. K. anksčiau buvo teista už tyčinius nusikaltimus ir teistumas už juos nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nusikalstama veika, už kurio padarymą I. K. yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nėra tyčinis nusikaltimas, nes jis priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Taigi, I. K. naujai padaryta nusikalstama veika nėra tyčinis nusikaltimas. Dėl to, nesant vienos iš BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kad pakartotinai padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, nėra pagrindo dėl šio konkretaus nuosprendžio asmenį laikyti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, I. K. padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl šios priežasties konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir šioje dalyje nuteistosios I. K. skundas tenkinamas.

11. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir eliminavus I. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nuteistajai turi būti paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už jos padarytą nusikalstamą veiką paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, bausmės dydis nėra maksimalus, nors nuteistosios charakteristika akivaizdžiai neigiama, o jos deviantinis elgesys linkęs kartotis.

12. Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų taip pat matyti, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant bausmės dydį, buvo įvertinta ir nuteistosios asmenybė, kuri, kaip jau ir minėta aukščiau šiame nuosprendyje, teisėjų kolegijos vertinimu nėra teigiama. I. K. iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra 2024 m. vasario 8 d., Lietuvoje jau buvo teista aštuonis kartus (1 t. b. l. 140–160), taip pat ir už analogiškų baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Be to, tiek baudžiamosios bylos duomenys, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, jog po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jos atžvilgiu buvo priimti dar šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, taip pat teismuose yra nagrinėjama dar dešimt baudžiamųjų bylų, kuriose I. K. kaltinama analogiškų nusikalstamų veikų padarymu. Be to, ji dėl panašaus ar analogiško pobūdžio veikų ne kartą teista ir užsienio valstybėse. Administracinių nusižengimų registro išrašai apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, patvirtina, kad I. K. eilė kartų bausta ir administracinėmis nuobaudomis už svetimo turto pagrobimus (1 t., b. l. 98–139), kas iš esmės yra analogiško pobūdžio teises priešingas elgesys, taigi, jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro.

13. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog nuteistajai I. K. praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio – laisvės apribojimo bausmė, taip pat ne kartą taikytas ir arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodytas pasitikėjimas ir švelnesnio pobūdžio bausmės neturėjo teigiamo poveikio nuteistosios elgesiui. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji skiriamų baudų už sistemingai vykdomus administracinius nusižengimus nemoka. Akivaizdu, kad I. K. nėra linkusi savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąją neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad I. K. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistoji linkusi sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąją neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – areštas, nustatant šiek tiek didesnį nei jo vidurkis dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis), yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jos asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl vien dėl vienos jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimo švelninti jai paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistosios teisinę padėtį nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. K. būdama jauno amžiaus niekur nesimoko, nedirba. Neturi jokios darbo patirties, registruota užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju pati nuteistoji I. K. žinodama apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkusi pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jai sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. K. paskirtos galutinės 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės paskyrimas yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl ją dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 2 d. pažyma Nr. APD-2024-08419 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajai I. K., kurias sudaro 150,21 eurai.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

17. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Šioje byloje nuteistajai I. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėja advokatė Nijolė Raulušaitienė buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėja nuteistajai I. K. buvo paskirta ne dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių.

18. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad duomenų, jog I. K. turėtų vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto byloje nėra, ji niekur nedirba, jai skiriamų administracinių nuobaudų nemoka, o nuosprendžiu skiriama bausmė susijusi su nors ir trumpalaiku, tačiau realiu laisvės apribojimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios I. K. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti:

– pašalinti I. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad ji nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarė būdama recidyviste.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš I. K. už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.