- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 1-1453-616/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01894-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kelmės r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 7 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. laikotarpiu – 2007 m. kovo ir balandžio mėnesiais, nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. ir nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2010 m. liepos 26d. ir nuo 2011 m. sausio 12d. iki 2013 m. lapkričio mėn., vengė pareigos išlaikyti savo dukras S. Š., gim. 2004-02-22 ir D. Š., gim. 1999-12-07, pagal 2006-09-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, privalėdamas mokėti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos po 130 Lt periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki dukterų, S. ir D. Š., pilnametystės, ir iki 2013-11-01 įsiskolinimas J. Š. vaikų išlaikymui sudarė 21165 Lt.
Apklaustas T. Š. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad, kai pradėjo su J. kartu gyventi, jos dukrai D. jau buvo apie 1,5 metukų. Po kiek laiko ji jam pasakė, kad laukiasi. Gimė mergaitė, pavadino ją S.. Pagyvenę šiek tiek kartu, po santuokos sudarymo praėjus maždaug 8 mėnesiams išsituokė. Dar jiems gyvenant santuokoje, jis jos pirmajai dukrai davė savo pavardę, nors ji ne biologinė jo dukra. Teismas, nutraukdamas jų santuoką, paskyrė jam abiem mergaitėm, tai yra, D. ir S., mokėti po 130 litų kas mėnesį išlaikymui, tai yra iš viso J. turėjo mokėti iki jų pilnametystės po 260 litų kas mėnesį. Teismo posėdyje dalyvavo, žinojo, kad priteisė mokėti alimentus. Kada tiksliai jų santuoka buvo nutraukta nepamena. Keletą kartų per tą visą laiką nuo santuokos nutraukimo yra mokėjęs J., bet tikrai labai nedaug. Tiksliai negali pasakyti, bet kokius šešis metus jai jau nėra mokėjęs mergaičių išlaikymui nė lito. Per tuos maždaug šešerius metus keletą kartų, gal tris ar keturis kartus, kai grįžęs buvo iš užsienio, nupirkęs S. rūbų, žaislų. Švenčių progomis mergaičių nesveikindavo, jau keletą metų nepalaiko jokio ryšio su nei su mergaitėmis, nei su J.. Mergaitėms pinigų nepervesdavo, nes pastaruosius metus gyveno Norvegijoje, jokių ryšių su jomis nepalaikė. Šiuo metu gyvena Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo antra žmona A. ir dukra E., visai nesenai su A. susitaikė, vos mėnesį dirba oficialiai Lietuvoje, dirba Vilniuje apdailininku statybose. T. Š. parodė nežinojęs, kad yra paskelbta jo paieška. Jis parodė suprantąs, kad elgėsi visą tą laiką netinkamai, nemokėdamas mergaitėms alimentų, bet ir pačiam visą tą laiką buvo sunku. Neturėjo nuolatinio darbo, nuolat stigdavo pinigų. Dabar šiuo metu turi pastovų darbą, tikisi, kad jis bus pastovus. Gyvenimas šiek tiek susitvarkė, tai nuo dabar tikrai mokės, kiek galės, S. ir D.. Šiuo metu su J. ir mergaitėmis iš viso nebendrauja, net nežino, kaip jos gyvena. Nuo dabar tikrai perves kas mėnesį alimentus J.. Nebenori daugiau turėti reikalų su teisėsauga. Prašo, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Nueis pas antstolį tvarkytis dokumentų. Taip pat susisieks ir su vaikų fondu. Gyvena Šiauliuose, tik dirba Vilniuje, tai kartais jo Šiauliuose nebūna, bet po dešimties dienų visada grįžta namo (116-117 b. 1.).
Motyvuojamoji dalis
T. Š. kaltė įrodoma tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiosios J. Š. parodymais ir kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2003-10-11 susituokė su T. Š.. 1999-12-07 gimė dukra D., o santuokoje su T., 2004-02-22, gimė duktė S.. 2004-03-23 jis įsivaikino jos dukrą D. ir jai suteikė savo pavardę. 2006-10-12 Šiaulių miesto apylinkės teisme jų santuoka buvo nutraukta. Teismo sprendimu D. ir S. išlaikymui T. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos turėjo mokėti po 130 litų periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki dukterų pilnametystės. Po skyrybų D. išlaikymui buvęs vyras nemokėjo nė lito, jokių dovanų, prekių mokyklai ar maisto taip pat nėra davęs. S. išlaikymui jis po skyrybų gal keturis kartus, tiksliai nepamena, yra mokėjęs priteistus pinigus. Vieną kartą S. buvo nupirkęs striukę. Su vaikais jis nebendrauja, nėra pasiėmęs atostogų ar šiaip, net telefonu nepaskambina švenčių progomis. Po skyrybų maždaug metus dar kartas nuo karto matydavo, kai jis, būdamas neblaivus, ateidavo naktį, reikalaudamas pamatyti S.. Kokios sumos per visą tą laiką nėra sumokėjęs vaikų išlaikymui negali įvardinti. Vaikų išlaikymo bylos yra pas antstolį Ričardą Kudrauską. 2009-12-22 ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, dėl išmokų gavimo dukterų išlaikymui. Dėl to, kad buvęs vyras neskirdavo pinigų dukterų išlaikymui, jaučiasi patyrusi tiek moralinę, tiek turtinę žalą. Nes vienai išlaikyti du vaikus buvo labai sunku (61-62 b. l.).
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo matyti, kad prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko T. Š. baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti vaiko išlaikymo lėšas (5-7 b. l.).
2006-09-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime dėl J. Š. ir T. S. santuokos nutraukimo užfiksuotos nepilnamečių vaikų išlaikymo sąlygos ir tvarka (54-56 b. l.).
Iš 2007-02-23 vykdomojo rašto dėl alimentų išieškojimo matyti, kad antstoliui R. Kudrauskui buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl vaikų išlaikymo išieškojimo iš T. Š.; sumokėtos tik administravimo išlaidos (20 b. 1.).
2013-11-21 antstolio Ričardo Kudrausko sudaryta išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelė, iš kurios matyti, kada T. Š. nemokėjo lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui ir koks dėl to susidarė įsiskolinimas (39-41 b. l.).
Iš 2013-03-04, 2012-12-04 nutarimų matyti, kad S. Š., D. Š. ir J. Š. pripažintos nukentėjusiomis baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01894-12 (44, 46, 48 b. l.).
Iš Šiaulių teritorinės darbo biržos raštų matyti, kad T. Š. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2010-07-27 iki 2011-01-11; darbo paieška darbo biržoje nutraukta asmens pageidavimu; nedarbo socialinio draudimo išmoka asmeniui nebuvo mokama (66, 68 b. l.).
Iš UAB „5D erdvė“ pažymos matyti, kad iš T. Š., dirbusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-08-30 iki 2011-09-21, išmokėto atlyginimo pinigai vaiko išlaikymui nebuvo išskaičiuoti (70 b. l.).
Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-491/2005). Tokiomis svarbiomis minėtos pareigos nevykdymo priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis šeimoje. Tačiau jei asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti priteistą išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-65/2007). Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis T. Š. nuo 2010-07-27 iki 2011-01-11 buvo registruotas Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje kaip ieškantis darbo, t.y. laikotarpiu nuo 2010-07-27 iki 2011-01-11 jis visai neturėjo darbo ir siekė įsidarbinti, taigi, pareiga išlaikyti savo dukras laikotarpiu nuo 2010-07-27 iki 2011-01-11 nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. Š. suformuluotas kaltinimas atitinkamai tikslintinas, nurodant, kad T. Š. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ne nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn., bet nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2010-07-26 bei nuo 2011-01-12 iki 2013 m. lapkričio mėn. Šis kaltinimo patikslinimas nekeičia esminių faktinių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo padėties. Patikslinus kaltinimą, tikslintina įsiskolinimo suma, atimant sumas, paskaičiuotas tuo metu kai buvo registruotas darbo biržoje ir nebuvo jo veiksmuose vengimo , t.y. 21165 Lt. ( 2010 08-12 mėn., ir ½ 2011 sausio mėn., t.y. 1705 Lt., b.l. 40).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog jų visumos pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Minėtų įrodymų visuma, t. y. T. Š. parodymai, nukentėjusiosios J. Š. parodymai, aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys liudija, kad kaltinamasis, būdamas darbingas, žinodamas apie savo pareigą išlaikyti dukras: S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vengė pareigos išlaikyti savo vaikus, nors privalėjo šią pareigą vykdyti. Tokios pareigos jis nevykdė be pateisinamų priežasčių, nors turėjo vykdyti, todėl T. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti vaiką.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad T. Š. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (142 b. l.); civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, padarymą siūlo skirti jam 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Kaltinamasis T. Š. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu.
Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę T. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad T. Š. yra neteistas (124 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (127 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus T. Š. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė T. Š. sumažintina vienu trečdaliu.
T. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, T. Š. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-11-20 17.30 val. iki 2013-11-21 15.00 val. (108, 118 b. l.), viena para, įskaitytinos į viešųjų darbų bausmę, prilyginant vieną parą laikinojo sulaikymo šešioms viešųjų darbų valandoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Š. skirti galutinę bausmę viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, T. Š. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-11-20 17.30 val. iki 2013-11-21 15.00 val., vieną parą, įskaityti į viešųjų darbų bausmę, prilyginant vieną parą laikinojo sulaikymo šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti, jog T. Š. atlikęs 6 (šešias) valandas paskirtos viešųjų darbų bausmės.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – panaikinti.
Išaiškinti T. Š., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.