Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-54-153/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-20
Bylos Nr.
2A-54-153/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07440-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Galina Blaževič (pran.)
Atsakovas
BAB Ūkio banko
Ieškovas
EURAZ LT
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-54-153/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07440-2015-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.1; 2.5.29.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,dalyvaujant atsakovo BAB Ūkio banko atstovei advokatei E. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės EURAZ LT. UAB apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-12300-713/2015 pagal ieškovės EURAZ LT. UAB ieškinį atsakovui BAB Ūkio bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir kredito mokėjimo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė EURAZ LT. UAB ieškiniu atsakovui BAB Ūkio bankui prašė: 1) pripažinti vienašališkai BAB Ūkio banko atliktą tarp EURAZ LT. UAB ir BAB Ūkio banko sudarytos Mažo kredito sutarties Nr. KR01-MK2-015/09 nutraukimą neteisėtu ab initio, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę vykdyti Mažo kredito sutartį NR. KR01-MK2-015/09; 2) nustatyti prievolės pagal Mažo kredito sutartį Nr. KR01-MK2-015/09 vykdymo tvarką, patvirtinant 79416,78 Eur skolos išdėstymo grafiką 3 metams, t. y. ieškovė atsakovei kas mėnesį nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. sumokės po 2206,02 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015-05-21 sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas priėmė sprendimą už akių atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Nustatė, kad 2009-09-01 šalys sudarė Mažo kredito sutartį Nr. KR01-MK2-015/09 (toliau – sutartis), kuria bankas suteikė ieškovei 82541,71 Eur kreditą sandėliui su prekybos patalpomis, automobilių servisui ir priklausiniams pirkti, įsigytas turtas įkeistas AB Ūkio bankui. Ieškovė įsipareigojimą laiku mokėti kredito įmokas pradėjo netinkamai vykdyti nuo 2012 m. pradžios, 2012-04-05 įspėjimu bankas suteikė ieškovei papildomą terminą prievolėms įvykdyti ir 2012-05-04 nutraukė sutartį, pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, 2015-04-03 įkeistas bankui turtas parduotas iš varžytynių. Ieškovė pažeidė įsipareigojimą vykdyti prievoles bankui pagal Sutartį, grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas pagal grafiką (Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.1, 6.1 punktai). Ieškovės sutarties pažeidimą teismas pripažino esminiu, o sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo – teisėtu (Kredito sutarties Bendrosios dalies 12.1 punktas, CK 6.217 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad dėl ieškovės sutarties netinkamo vykdymo bankas taikė sutartyje numatytą teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje nurodytu pagrindu ir atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl Sutarties termino pratęsimo, įkeisto turto pardavimas iš varžytynių jau yra įvykęs, ieškovė dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. skolos mokėjimo grafiko patvirtinimo, į teismą kreipėsi tik praėjus trejų metų laikotarpiui nuo sutarties nutraukimo, sprendė, jog reikalavimas dėl prievolės pagal sutartį vykdymo tvarkos išdėstymo nebeatkurs šalių sutartinių prievolių pusiausvyros (CK 6.204 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų įrodymų turinys nepatvirtino ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nesutinka su skundžiamu sprendimu už akių remdamasi šiais argumentais:

Teismas pernelyg formaliai vertino atsakovo pagal sutartį prisiimtas pareigas, susijusias su vienašaliu sutarties nutraukimu, ir sprendė, kad ieškovės atliktas sutarties pažeidimas buvo esminis, motyvavo tik tuo, jog bankui kredito mokėjimas yra itin reikšminga aplinkybė. Iš ieškovės veiksmų negalėjo būti pagrįstos abejonės, kad ieškovė yra nesąžininga, priešingai, ieškovė sąžiningai siekė atsiskaityti su atsakovu nustatant abiem pusėms tinkantį mokėjimų grafiką. Tačiau atsakovas, pasinaudodamas bendriesiems principams prieštaraujančia nuostata, jog bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį net kredito gavėjui praleidus vieną įmoką, nutraukė sutartį.

Bankas pažeidė Įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairių, patvirtintų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 241-181, 14, 18 punktus. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas, skolininkui pradelsus keletą mokėjimų, privalo elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškove tam ir tokia apimtimi, kad būtų pasiektas, jei tai objektyviai įmanoma, sutarties tikslas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BAB Ūkio bankas prašo priimti pridedamus naujus įrodymus į bylą, apeliacinį skundą atmesti ir ginčijamą sprendimą už akių palikti nepakeistą, skirti apeliantei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovui BAB Ūkio bankui. Atsakovas BAB Ūkio bankas mano, kad teismo išvados dėl Sutarties nutraukimo sąlygų ir pagrindų yra pagrįstos dėl šių motyvų:

Ieškovė nuo 2011 m. pradžios (2012 m. lapkričio 13 d. pažyma) ėmė nevykdyti kredito sutarties įsipareigojimų mokėti kredito įmokas ir tą daryti per nustatytus terminus. Iki 2011 metų pradžios įsipareigojimai buvo vykdomi su pradelsimais. Ieškovė 2012 m. sausio 31 d. buvo pradelsusi sumokėti 67 146,35 Lt (19 446,93 Eur) (negrąžinta kredito dalis – 59 283,70 Lt, palūkanos – 3 252,90 Lt ir delspinigiai – 4 609,75 Lt), kas sudaro apie 25 procentus viso suteikto kredito vertės, be to, kredito sutartis buvo sudaryta gana neilgam laikotarpiui – apie 5 metams, kasmėnesinės kredito įmokos sudarė nuo 3000 Lt iki 7000 Lt.

Vertinant ieškovės padarytus sutarties pažeidimus pagal CK 6.217 str. 2 d. numatytas taisykles, atsakovo manymu, akivaizdu, kad sutarties pažeidimai buvo esminiai. Be to, šalys susitarė, kad ieškovės tiek kredito sutarties sąlygų, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas (kredito sutarties 12.6 p.).

Ieškovė pradėjo įsipareigojimų nevykdyti dar 2011 m. pradžioje, tačiau atsakovas tik 2012 m. sausio 31 d. (beveik po metų) išsiuntė įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo buvo suteiktas papildomas terminas prievolėms įvykdyti. Net ir nutraukęs kredito sutartį (2012 m. gegužės 4 d.), bankas priverstinį išieškojimą pradėjo tik po daugiau nei pusantrų metų, nuolat bendravo su ieškove, tikėjosi, kad ieškovė, kaip ir žadėjo, geranoriškai atsiskaitys.

Ieškovė buvo materialiai suinteresuota vilkinti ir / ar sustabdyti turto iš varžytynių pardavimą. Ieškovė turtą buvo išnuomojusi tretiesiems asmenims, todėl kuo ilgiau truko ieškovės skolos išieškojimas iš turto atsakovo naudai, tuo didesnę naudą turėjo ieškovė ir tuo didesnę žalą patyrė atsakovas. Todėl prašymas skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant šioje byloje ieškinį ir apeliacinį skundą turėtų būti tenkintas.

Gairių nuostatai netaikytini, kadangi sutartis nebuvo vartojimo sutartis (Gairių 4.1 p.), Gairės įsigaliojo nuo 2013 m. lapkričio 1 d., o kredito sutartis nutraukta 2012 m. gegužės 4 d.

Apeliantė apeliaciniu skundu sprendimo dalies dėl prievolės pagal kredito sutartį vykdymo tvarkos išdėstymo neskundžia, todėl laikytina, kad su šia sprendimo dalimi sutinka.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 314 straipsnyje nurodyta būtinybė pateikti naujus įrodymus nekonstatuotina ir nėra pagrindo juos priimti, jeigu įrodymai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alnevinus“ v. BUAB „Revivalis“, bylos Nr. 3K-3-491/2014). Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti būtinybę priimti bankrutavusios bendrovės BAB Ūkio banko atstovo advokato T. B. papildomai su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus rašytinius įrodymus. Atsakovo BAB Ūkio banko atstovės advokatės E. J. paaiškinimu, į bylą apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai yra susiję su atsakovo BAB Ūkio banko atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytais argumentais dėl ginčo sutarties nutraukimo teisėtumo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo BAB Ūkio banko atstovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovų naujai pateikti rašytiniai įrodymai susiję su apeliantės ir atsakovo procesinių dokumentų argumentais, nurodytais apeliacinės instancijos teismui. Todėl teisėjų kolegija prijungia prie nagrinėjamos bylos atsakovės atstovo pateiktus į bylą rašytinius įrodymus: skolos apskaičiavimo pagal kredito sutartį Nr. KR01-MK2-015/09, 2012-01-31 raštą Nr.160-03-233 įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, atsakovės 2012-06-05 surašytą informaciją raštą Nr. 160-03-1479 dėl ieškovės skolos dydžio pagal ginčo kredito sutartį, atsakovės 2012-05-07, 2012-06-01 raštus Nr. 160-03-1525, Nr. 160-03-1182 dėl sutarties nutraukimo, raštą dėl atsakovės atsisakymo įkeisti antriniu įkeitimu ieškovei priklausantį turtą į ieškovės 2012-03-14 prašymą dėl antrinio turto įkeitimo ir su tuo susijusia reikalavimo teisės perleidimo 2012-03-08 sutartį, įspėjimus ieškovės kredito grąžinimą laidavusiems asmenims (A. Ž., S. A.), duomenis iš NTRCD banko apie ieškovės vardu nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą ir taikytus šiam turtui areštus bei turto realizaciją iš varžytinių, antstolės V. Š. 2015-04-10 raštą dėl turto iš varžytinių pardavimo, Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-13 ir 2015-04-28 nutartis ir Šiaulių apygardos teismo 2015-01-20 nutartis.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl 2012-05-04 vienašališko Mažo kredito 2009-09-01 sutarties Nr. KR01-MK2-015/09 nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta Mažo kredito 2009-09-01 sutartis Nr. KR01-MK2-015/09 (b. l. 10). Sutarties 5.1 p. nurodyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja per sutartyje nurodytus kredito dalinių grąžinimų terminus sugrąžinti bankui sutartyje nurodytas kredito dalis. Kredito gavėjas įsipareigoja iki galutinio kredito grąžinimo termino grąžinti bankui visą negrąžintą kreditą. Kredito grąžinimo diena yra lėšų įskaitymo į paskolinę sąskaitą diena. Priede prie Mažo kredito 2009-09-01 sutarties Nr. KR01-MK2-015/09 ginčo šalys pasirašė kredito grąžinimo grafiką (b. l. 11–12). Taigi ieškovė įsipareigojo iki 2010-02-01 grąžinti 3000 Lt kredito dalį, vėliau mokėti grąžintino kredito dalis po 3000 Lt, 6000Lt, 7000 Lt iki 2014-07-01 kredito grąžinimo grafike nustatyta tvarka. Taip pat apeliantė įsipareigojo mokėti bankui nustatyto dydžio palūkanas už naudojamą kreditą, mokant atsakovui kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės banko darbo dienos, o galutinio kredito grąžinimo termino mėnesį – ne vėliau kaip iki kredito grąžinimo galutinio termino.

Byloje nustatyta, kad apeliantė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų dėl kredito grąžinimo, palūkanų ir netesybų mokėjimo. Atsakovo AB Ūkio banko apskaičiavimu, 2012 m. sausio 31 d. ieškovė pradelsė sumokėti atsakovui AB Ūkio bankui 19 446,93 Eur, kas sudarė apie 25 procentus viso ieškovei suteikto kredito vertės. Apeliantė neginčija, kad atsakovas AB Ūkio bankas nusiuntė ieškovei (laidavusiems kredito grąžinimą asmenims) reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.213 str. 1 d.), taip pat įspėjimus dėl kredito sutarties nutraukimo, nustatė papildomą terminą įsipareigojimams (kredito išmokai sumokėti) įvykdyti, kol galiausiai 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartis buvo nutraukta.

Apeliantė motyvuoja kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą tuo, kad atsakovas AB Ūkio bankas neatsižvelgė į apeliantės prašymą tęsti sutartinius santykius ir pratęsti kredito grąžinimo terminą taip, kaip prašė ieškovė (dar trejiems metams). Bylos medžiaga, priešingai, nei teigia apeliantė, įrodyta, kad ieškovė, pasirašiusi ginčo kredito 2009-09-01 sutartį su atsakove, sutarties galiojimo laikotarpiu sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Sutarties nevykdymo faktas įrodytas atsakovo surašytais ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktais dokumentais. Atsakovo apskaičiavimu, 2012-05-04 sutarties nutraukimo momentu ieškovės skola bankui buvo 264 269,33 Lt (negrąžinta paskola – 257 283,70 Lt, nesumokėtos palūkanos 2 295,35 Lt, nesumokėti delspinigiai – 4 690,28 Lt). Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad kreditui grąžinti ieškovei buvo suteiktas per mažas terminas ir kad ieškovė iki sutarties nutraukimo pradelsė sumokėti tik vieno mėnesio dydžio kredito įmoką. Ieškovė faktiškai nevykdė sutartinių įsipareigojimų dėl 285 000 Lt kredito grąžinimo atsakovui, nes nuo kredito grąžinimo termino pradžios (2010-02-01) suteikto ieškovei kredito įsiskolinimo suma nesumažėjo iki 174 000 Lt, taip, kaip numatyta skolos grąžinimo grafike (b. l. 11). Vien tas faktas, jog apeliantė teikė prašymus atsakovui žadėdama padengti kredito įsiskolinimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas elgėsi netinkamai nesutikęs palaukti, iki ieškovė kreditą grąžins tokiomis sąlygomis, kaip prašė savo raštuose (b. l. 27–30, 31, 32, 33). Ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymas nesudarė pagrindo tikėti, jog pratęsus sutartinius santykius ieškovė tinkamai įvykdys prisiimtus mokestinius įsipareigojimus atsakovui, nes ieškovės turtas, NTRCD banko duomenimis, buvo areštuotas, tada ieškovė 2012-03-14 prašė banko leisti ieškovės turtui taikyti antrinį įkeitimą. Bylos duomenimis (b. l. 26), atsakovas raštu išaiškino ieškovei, jog ėmėsi visų galimų priemonių suteikti ieškovei terminą skolai grąžinti ir tinkamai įspėjo ieškovę dėl sutarties nutraukimo pasekmių, suteikė ieškovei papildomą terminą įsiskolinimui sumokėti, tačiau nesutinka dėl antrinio ieškovės turto įkeitimo, nes toks sprendimas negarantuotų kredito grąžinimo atsakovui bankrutavusiam bankui. Taip pat atsakovas laikė, jog ieškovei suteiktas kreditas turi būti grąžintas per protingą terminą, nes ieškovė naudojo Europos sąjungos lėšas, taigi turėjo laikytis sutartinių įsipareigojimų. Tačiau ieškovė atsakovo pastangų išsaugoti prievolinius santykius tinkamai neįvertino, kredito įsiskolinimui padengti 2012-06-11 ieškovė atliko 613,72 Lt, o ne 6000 Lt mokėjimą, kaip numatyta kredito sutarties priede, nors atsakovo žiniomis, ieškovė turėjo apie 16 600 Lt verslo pajamų į mėnesį. Priešingai, nei aiškina apeliantė, ginčo situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent atsakovas elgėsi tinkamai ir bendradarbiavo su ieškove, nors ieškovei buvo žinoma apie atsakovo įspėjimą dėl ieškovei taikytinų teisinių (sutartinių) sankcijų už sutarties sąlygų pažeidimą ir dėl atsakovo galimumo vienašališkai nutraukti kredito sutartį, tai patvirtina atsakovo pateikti byloje raštai – ieškovei 2012 m. sausio 31 d. raštas Nr. 160-03-233) ir laidavusiems ieškovės paimto kredito grąžinimą asmenims A. Ž. ir S. A..

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė padarė esminius kredito sutarties pažeidimus – nemokėjo įmokų atsakovui per kredito grąžinimo grafike nustatytą terminą ir per atsakovo ieškovei nustatytą papildomą (per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos) terminą (CK 6.205 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.217 str. 3 d., 5 d.). Ginčo situacijoje ieškovė, žinodama, kad nuo 2011 metų pradžios nevykdo mokėjimų pagal kredito sutartį, turėjo aktyviai pasirūpinti savo teisėmis, laiku derėtis su atsakovu dėl ieškovei palankesnių kredito grąžinimo sąlygų, veikti operatyviai, tačiau ieškovė to nedarė, todėl turi prisiimti visas nepalankias pasekmes, atsiradusias dėl pačios neveikimo. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nesuteikė ieškovei pakankamo termino ginčo santykių išaiškinimui, kol 2012-05-04 vienašališkai nutraukė kredito sutartį su ieškove.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo įstatyminį pagrindą 2012-05-04 vienašališkai nutraukti kredito sutartį su ieškove, nes ieškovė sutarties sąlygų nevykdė, o Mažo kredito 2009-09-01 sutarties Nr. KR01-MK2-015/09 12.1., 12.1.1. punktas esant sutarties pažeidimo faktui leido atsakovui ginčo sutartį nutraukti ir įpareigoti ieškovę visą kredito sumą ir kitas sutartyje numatytas išmokas prieš terminą grąžinti atsakovui (CK 6.189 str., 6.217 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jiems pritaria.

Atsakovo atstovė prašė taikyti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl kreipimosi ieškiniu į Kauno apylinkės teismą po trejų metų nuo kredito sutarties nutraukimo (b. l. 3–8), taip pat ieškovė yra pateikusi skundus dėl antstolių veiksmų, kurie Šiaulių teismų procesiniais dokumentais buvo atmesti. Teisėjų kolegija vertina ieškovės procesinius veiksmus nagrinėjamoje byloje ir laiko, jog ieškovės kreipimasis į teismą negali būti kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes to nenumato įstatymas (CPK 5 str. 1 d.). Kitų aplinkybių, kurios sudarytų įstatyminį pagrindą taikyti ieškovei procesinę baudą atsakovo nurodytu pagrindu, teisėjų kolegija nenustatė. Tad šis atsakovo banko atstovės prašymas netenkintinas.

Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą atsakovo vardu, remiantis 2013-09-10 sudaryta atstovavimo sutartimi (priedas Nr. 11), pateikė advokatas T. B.. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentais ir skundžiamą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovas, remiantis PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT 1501863 (b. l. 118), sumokėjo advokatų kontorai 1471,84 Eur (b. l. 120) už teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus apeliacinio skundo, ji priteistina atsakovui iš apeliantės. Taip pat iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 str.1d.3p.), kurios remiantis Kauno apygardos teismo raštinės pažyma (b.l.131) sudaro 3,90 Eur.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra. Todėl skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo už akių nekeisti.

Priteisti iš ieškovės EURAZ. LT UAB (į. k. 301532952, registracijos adresas Kaunas, Europos pr. 122, adresas korespondencijai: Šiauliai, Vasario 16-osios g. 52, el. paštas alanko@splius.lt) advokato teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas – 1471,84 (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 84 ct) Eur atsakovui BAB Ūkio bankui (į. k. 112020136, buveinės adresas Kaunas, Maironio g. 25, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440, atstovaujantis UAB „Valnetas“ įgaliotas asmuo G. A., Kaunas, Kęstučio g. 58-3),

3,90(tris eurus devyniasdešimt ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėArvydas Žibas