Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–13).

Nurodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. jam į trumpalaikį kontaktinį pasimatymą nebuvo leista įsinešti maisto produktų vaikams K. S. bei D. S.. Tokia Vilniaus PN pozicija nėra suprantama, kadangi į ankstesnius trumpalaikius kontaktinius pasimatymus buvo leista įsinešti maisto produktų vaikams.

Teigia, kad tokie Vilniaus PN veiksmai yra nelogiški, nesuprantami ir prieštaraujantis patys sau, aiškiai pažeidžia pačio Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3-37 7 punktą, kuris leidžia nuteistiesiems į trumpalaikį kontaktinį pasimatymą įsinešti maisto produktų, o kokių nėra sukonkretinta, vaikams. Iš visų išdėstytų aplinkybių akivaizdžiai matosi, kad Vilniaus PN savo tyčiniais veiksmais netenkino jo prašymo ir tyčia neleido jam į trumpalaikį kontaktinį pasimatymą įsinešti savo vaikams maisto produktų, t. y. vaisių, sausainių, šokolado, limonado. Teigia, kad tokie veiksmai menkina jo tėvystes pareigą, kurią suteikia savo vaikams pagal esančias galimybės, žemina jo žmogiškąjį orumą, sukėlė jam vidines kančias, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimo jausmą, emocinę bei dvasinę depresiją, pablogėjo savivertė, ir kt.

Nurodė, kad Vilniaus PN jam nebuvo suteikta galimybe antrą kartą per savaitę (savaitės laikotarpis nuo 2019-03-25 iki 2019-04-01) paskambinti telefonu šeimos nariams bei vaikams 2019 m. kovo 30 ir 31 dienomis. Nors Vilniaus PN nurodo, kad jie skatina bendravimus su artimais giminaičiais ir, kad ne vieną kartą buvo suteikę papildomus skambučius, tai yra netiesa. Visi prašymai dėl papildomų skambučių nėra tenkinami, papildomus skambučius gauna tik pakeičiant priklausantį ilgalaikį pasimatymą į keturis skambučius. Be to, Vilniaus PN ne visada pakeičia priklausantį ilgalaikį pasimatymą į keturis skambučius. Dėl tokių veiksmų, kai atsiranda telefono ryšio sutrikimai ar kažkokie sistemos gedimai, jis jau ne pirmą kartą negali tinkamai bendrauti su savo šeimos nariais bei vaikais telefonu.

Nurodė, kad jis prašė pakeisti jam priklausantį ilgalaikį pasimatymą į keturis skambučius, tačiau nuo prašymo padavimo dienos (2019 m. liepos 2 d.) iki priklausančio ilgalaikio pasimatymo laiko (priklausančio ilgalaikio pasimatymo galiojimo laikas nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.) jam priklausantis ilgalaikis pasimatymas nebuvo pakeistas į keturis skambučius ir per nustatytas 20 darbo dienų iš Vilniaus PN, vadovaujantis LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu negavo jokio motyvuoto atsakymo, kuriame būtų nurodytos priežastys, dėl kokių aplinkybių jam nebuvo pakeistas priklausantis ilgalaikis pasimatymas į keturis skambučius. Teigia, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. būrio viršininkui P. S. buvo paduotas skundas dėl to, tačiau jį atsisakė priimti ir registruoti. Šį 2019 m. rugpjūčio 5 d. skundą „dėl nepakeisto priklausančio ilgalaikio pasimatymo į keturis skambučius“ pridėjo prie šio savo skundo.

Nurodė, jog 2019 m. balandžio 27 d. pas jį į trumpalaikį pasimatymą buvo atvykę tėvai su vaikais. Prieš pasimatymą, tėvai per Vilniaus PN daiktų perdavimo biurą, norėjo perduoti jam religijos (sentikio) kryžiuką, kuris buvo ne iš tauriųjų metalų, tačiau, dėl nežinomų priežasčių, Vilniaus PN darbuotojai atsisakė iš tėvų priimti religijos (sentikio) kryžiuką. Taisyklės numato, jog nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti religinę simboliką. Dėl tokių Vilniaus PN darbuotojų neteisėtų veiksmų jis 2019 m. gegužės 6 d. 8-9 būrio viršininkui P. S. padavė skundą „dėl draudimo perduoti mano religijos kryžiuką“, tačiau viršininkas atsisakė jį priimti ir registruoti. Todėl nurodė, kad prideda šį skundą. Tokie Vilniaus PN darbuotojų neteisėti veiksmai grubiai pažeidė BVK 106 str., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4.2 p., LR Konstitucijos 26 str., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 str. Dėl tokių Vilniaus PN darbuotojų neteisėtų veiksmų yra menkinamas jo tikėjimas, religiniai įsitikinimai. Šis pažeidimas tęsiasi nuo 2019 m. balandžio 27 d. ir jam iki šiol niekas iš administracijos nėra pasakęs, jog buvo įvykusi neapdairumo klaida ir, kad artimieji vis dėl to gali jam perduoti religijos (sentikio) kryžiuką. Tokius Vilniaus PN darbuotojų veiksmus galima vertinti kaip draudimą išpažinti savo religiją.

Nurodė, kad dėl jam nežinomų priežasčių Vilniaus PN pareigūnas 2019 m. kovo 6 d. neleido jam nueiti pas Vilniaus PN Sveikatos priežiūros skyriaus slaugytoją V. S.. Nėra suprantama, kokiu pagrindu jam yra užkertamos teisės konsultuotis su Vilniaus PN Sveikatos priežiūros skyriaus PS darbuotojais. Nors, kaip teigia Vilniaus PN, tuo metu slaugytojos V. S. nebuvo procedūriniame kabinete, tai nereiškia, kad slaugytojos V. S. darbe nebuvo aplamai. Slaugytoja V. S. galėjo būti savo kabinete, o ne procedūriniame kabinete ir pan. Tokie Vilniaus PN darbuotojų neteisėti veiksmai iš esmės pažeidžia reglamentuotą tvarką, pažeidžia jo įstatymais numatytą teisę į konsultacijas su gydytojais ir ne tik kaip nuteistojo, bet ir kaip paciento.

Nurodė, kad remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, jo teisės buvo grubiai pažeistos, pažeidžiant teisės aktus, neužtikrinant jo teisių, kurias saugo įstatymai, dėl ko yra patyręs didžiulę neturtinę žalą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neapsakomas, nežmoniškas vidinės kančias, nepakenčiamus skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, pablogėjo savivertė, ir kt. Pasidarė dirglus, irzlus, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Yra ribojamos galimybės turėti savo religijos simboliką. Žymiai pablogėjo savijauta ir sveikata.

Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ar piniginės sumos dydžio, be kita ko, turi atsižvelgti į laisvės atėmimo įstaigos galimas pastangas gerinti kalinamo asmens padėtį. Šiuo atveju atsakovas esant pažeidimams nesistengė jų pašalinti. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius.

Teigia, kad jo atžvilgiu padaryti pažeidimai yra rimti, truko ilgą laiką bei turi rimtas neigiamas pasekmes, todėl ir žalos atlyginimas, už padarytas skriaudas, privalo būti įvertintas adekvačiai ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas neturi žeminti ar įžeisti. Atlyginant žalą, privaloma vadovautis proporcingumo principu. Dėl Vilniaus PN darbuotojų neteisėtų veiksmų, negalėjo bendrauti su savo šeimos nariais bei vaikais telefonu, buvo žeminamas jo žmogiškasis orumas, kentė nežmoniškas kančias, dvasinius išgyvenimus, ir kt. dėl to mano, kad būtų sąžininga jam priteisti 25 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad dėl pateikto skundo teismui patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti. Visos patirtos išlaidos sudaro 2,97 Eur.