Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

dalyvaujant trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovei Virginijai Stropuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. Š., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atstovės nuomone, atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, nuo vaiko gimimo buvo apsisprendusi vaiko neauginti, nors buvo organizuota ir teikta pagalba atsakovei, atsakovė savo nuomonės nepateikė. Atstovė nurodė, kad padėtis nuo tada, kai buvo kreiptasi su ieškiniu į teismą, nepasikeitusi ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl motinos valdžios apribojimo

5. Byloje nustatyta, kad atsakovė S. Š. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. Š., kurio atžvilgiu tėvystė nenustatyta. Atsakovė, pagimdžiusi vaiką, iš karto atsisakė jį auginti, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7414-291/2021 leista paimti nepilnametį vaiką iš atsakovės, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A-1013 „Dėl laikinosios globos nustatymo L. Š.“, vaikui nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyba 2021 m. birželio 8 d. sudarė atsakovės šeimos pagalbos planą, kuriame atsakovei rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės mokymus, deklaruoti savo gyvenamąją vietą, geranoriškai bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, tačiau atsakovė atsisakė socialinių paslaugų, savo sprendimo dėl vaiko auginimo nepakeitė, nurodė, kad yra tvirtai apsisprendusi neauginti sūnaus ir ateityje neketina susigrąžinti vaiko. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro turima informacija patvirtina, kad atsakovė gyvena su tėvu ir broliais nuomojamo namo dalyje, be komunalinių patogumų, namuose trūksta švaros ir tvarkos, atsakovė nesiruošė kūdikio auginimui. 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakovė pateikė paaiškinimą, kad yra apsisprendusi neauginti savo vaiko, nuo tada, kai pagimdė vaiko nematė, nelankė, nesidomėjo, visą reikiamą pagalbą ir informaciją iš specialistų gavo, tačiau jos nuomonė nepasikeitė, vaiko auginti nenori, sutiktų, kad vaikas būtų įvaikintas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

7. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl motinos teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, išlaikymo, bendravimo, atsakovės su vaiku emociniai ryšiai nesieja, ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovė galėtų auginti vaiką pati.

8. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

9. Aplinkybės, kad atsakovė nesirūpino vaiku iš karto po gimimo ir jam buvo nustatyta laikinoji globa, kad pati atsakovė nurodė, kad yra apsisprendusi neauginti savo vaiko, nuo tada, kai pagimdė vaiko nematė, nelankė, nesidomėjo, tai, kad ji neteikia savo vaikui išlaikymo, nesudaro galimybių teikti jai socialinę pagalbą, leidžia manyti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir juo visiškai nesirūpina. Nenustatyta, kad atsakovė galės sudaryti tinkamas sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, augti, ugdytis, taip pat nenustatyta, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovė galėtų auginti vaiką pati. Atsakovė šiuo metu nepripažįsta savo šeimos problemų, todėl manytina, kad atsakovė nepakeis savo gyvenimo būdo ir nepradės rūpintis savo vaiku.

10. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais (abejingumu savo vaikui) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti ir kad atsakovė nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvi ir abejinga. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikui susigrąžinti.

11. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko L. Š. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje.

13. Kadangi nepilnamečio vaiko L. Š. atžvilgiu neterminuotai apribota atsakovės motinos valdžia, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A-1013 „Dėl laikinosios globos nustatymo L. Š.“ L. Š. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

14. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

16. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 100,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas, prašydamas iš atsakovės priteisti minėto dydžio išlaikymą vaikui, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Trečiasis asmuo sutiko su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių, ugdymo priemonių, kitų prekių, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.

17. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir tėvų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

18. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenys patvirtina, jog atsakovei dėl psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. dirba (duomenys neskelbtini), gauna 171,60 Eur šalpos neįgalumo pensiją, o iš (duomenys neskelbtini) gaunamos draudžiamosios pajamos sudaro 240,00 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė neturi nekilnojamojo turto, o Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad atsakovė transporto priemonių neturi.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

20. Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra darbingo amžiaus ir šiuo metu pagal jai nustatytą darbingumo lygį yra įsidarbinusi ir gauna pastovias pajamas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų ji ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jos nepilnamečio vaiko poreikius.

21. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 29 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui L. Š. po 100,00 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtini Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos šeimos namai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

22. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 112,00 Eur ((100,00 Eur × 113,3 procentai + 100,00 Eur x 12 mėn. × 3 procentai) × 75 procentai) žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 13,44 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovės priteistinos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

26. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo iniciatyva pradėtinas globos nustatymo nepilnamečiam vaikui L. Š. ir globėjo paskyrimo procesas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 406 ir 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečio vaiko globą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, kodas 191015237.

Priteisti iš atsakovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 29 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, kodas 191015237, paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 112,00 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, ir 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti nutartį ir pradėti globos nustatymo ir globėjo paskyrimo procesą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.