Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, susipažinęs su pareiškėjo P. Š. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo P. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 40-44-5-S-1327 ir įpareigoti priimti du motyvuotus nutarimus dėl Šiaulių apskrities VPK registruotų dviejų pareiškėjo pareiškimų Nr. 40-AP-40 ir Nr. 40-AP-41.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo P. Š. skundas atsisakytinas priimti, nes skundas (prašymas) nepriskirtinas administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689-03 konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kitas procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus, administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Remdamasis minėta plenarinės sesijos nutartimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje (žr., administracinė byla Nr. A4-912-2004) konstatavo, jog organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t.y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria pagal šio įstatymo 3 straipsnį sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 bei 109 straipsnių nuostatas, taip pat teismų (apylinkės ir administracinio) bei kitų valstybės institucijų kompetenciją administracinių teisės pažeidimų bylų procese, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas: rajono (miesto) apylinkės teismas dėl tų pažeidimų, kurių bylos jiems priskirtos nagrinėti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnį; kitais atvejais, t.y. kai tam tikrų rūšių administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta nagrinėti atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą turi nagrinėti apygardos administracinis teismas. Teismas konstatavo, jog skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, turi būti priimami ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) redakcija (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija Nr. XI-1142), kurios 291, 292 straipsniuose nustatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui ATPK 281 straipsnyje nustatyta tvarka (pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą). Atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patenka į ATPK 216 straipsnio 5 punkto taikymo sritį. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 216 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai).

Įstatymų leidėjas administraciniams teismams nesuteikė kompetencijos vertinti policijos, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, veiksmų teisėtumą ir šioje srityje nustatyti kokius nors įpareigojimus. Policijos įstaigų veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje apskundimas administraciniam teismui nenumatytas nei Administracinių bylų teisenos įstatymu, nei kitais įstatymais. Administracinių teismų kompetencijai taip pat nėra priskirtas skundų dėl priimtų nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, o taip pat atsisakymų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nagrinėjimas. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Taigi šių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.

Taigi, jei teismui teikiamas skundas, kuriuo skundžiamas atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, turi būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnio nuostatos dėl skundo teismui padavimo terminų bei tvarkos. Būtent tokią tvarką numato teisinis reguliavimas asmeniui ginčijant institucijos atsisakymą pradėti administracinės bylos teiseną. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis ginčija institucijos sprendimą, kuriuo grąžino pareiškimą nenagrinėtą dėl jo pateiktų pareiškimų taikyti pagal LR ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš cituojamos teisminės praktikos akivaizdu, kad pareiškėjas procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma pradėti administracinės bylos teiseną liudytojams V. V., V. Č. ir V. C. dėl ATPK 187² straipsnyje numatytosios veikos, teisėtumą ir pagrįstumą turėjo ginčyti Šiaulių apylinkės teisme, kadangi pagal ATPK 224 straipsnio nuostatas būtent apylinkės teismas nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 187² straipsnį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas P. Š. 2013 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas teismo imtis administracinio poveikio priemonių, numatytų ATPK 187² straipsnyje, dėl liudytojų V. V., V. Č., V. C., kad būtų imtasi poveikio priemonių dėl jų parodymų konkrečioje administracinėje byloje, pareiškėjo pareiškimai, kaip procesinio pobūdžio prašymai, perduoti nagrinėti administracinėje byloje Nr. I-1079-257/2012.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad aptariamas ginčas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p., teismas

nutaria:

pareiškėjo P. Š. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 40-44-5-S-1327 panaikinimo ir įpareigojimo priimti du motyvuotus nutarimus dėl Šiaulių apskrities VPK registruotų dviejų pareiškėjo pareiškimų Nr. 40-AP-40 ir Nr. 40-AP-41 atsisakyti priimti, nes byla nepriskirtina administraciniam teismui, bei pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.