- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-525-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21344-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė atidalinti ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – namą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), priteisiant ieškovui 1/16 dalį Namo, o atsakovei iš ieškovo 1 375,34 Eur kompensaciją. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties Namas, kurio bendras plotas 118,05 kv. m. Ieškovui priklauso 15/16 dalys Namo, kas sudaro 110,67 kv. m, o atsakovei – 1/16 dalis Namo, kas sudaro 7,38 kv. m. Vidutinė Namo rinkos vertė 2019 m. gegužės 29 d. duomenimis – 22 000 Eur. Atitinkamai atsakovės Namo dalies vertė lygi 1 375,34 Eur. Teigė, jog Namas yra labai prastos būklės, reikalauja kapitalinio remonto. Kadangi Namas yra vienbutis, o atsakovės dalis jame yra itin maža, galimybės atidalinti atsakovės Namo dalį natūra nėra galimybės. Atsakovė Name negyvena, juo nesirūpina. Todėl ieškovas mano esant pagrindą prašyti Namą atidalinti, paskiriant atsakovei už ieškovui atitenkančią 1/16 dalį Namo kompensaciją.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškovo reikalavimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad turi būti atidalinimas ne tik Namas, bet visas turtinis kompleksas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini). Nesutiko su prašomos išmokėti kompensacijos dydžiu. Paaiškino, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik Namas, bet ir ūkiniai pastatai bei žemės sklypas, ant kurių stovi Namas. Ūkiniai pastatai ne visi yra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad ilgą laiką naudojasi ūkiniu pastatu, esančiu šalia Namo. Sodyba, esanti (adresu: duomenys neskelbtini), yra vienintelė nuosavybė, kuria ji naudojasi. Ūkiniame pastate ji yra įsirengusi gyvenamąjį kambarį, kitas patalpas. Už jai priklausančią Namo dalį pageidauja gauti 2 500 Eur, bet sutiko su 1 431,25 Eur pinigine kompensacija. Nesutiko su ieškovo prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Atidalino atsakovei I. T. nuosavybės teise priklausančią 1/16 gyvenamojo namo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), dalį ir ją priteisė ieškovui G. S. Priteisė atsakovei I. T. iš ieškovo G. S. 1 431,25 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią atidalintą atsakovės namo dalį.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie liudytų, jog laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. liepos 16 d. ieškovas pats ar per atstovą siūlė atsakovei išspręsti Namo atidalijimo klausimą be teismo pagalbos, todėl padarė išvadą, jog kreipdamasis į teismą ir naudodamasis advokato teisine pagalba, ieškovas nesivadovavo CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintais civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais. Tuo tarpu atsakovė, teismo vertinimu, ne tik atsisakė jos pradiniame atsiliepime nurodytos pageidaujamos gauti kompensacijos už 1/16 dalį Namo, šią kompensaciją susiedama su Nekilnojamojo turto registre įregistruota Namo rinkos verte 2020 m. sausio 1 d., bet ir nusprendė bylą vesti pati, tuo siekdama nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į šalių elgesį ir įvertinęs dėl kokių aplinkybių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas jų iš atsakovės ieškovui nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantas G. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nesivadovavo CK 1.137 str. 2, 3 d. įtvirtintais civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais. Vien trumpas laiko tarpas tarp sudarytos pirkimo pardavimo sutarties Namo dalies ir kreipimosi į advokato padėjėją dėl teisinės pagalbos nesukuria prielaidų padaryti išvadą, kad ieškovas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis. Ieškovas vis dėl to bendradarbiavo su atsakove, kalbėjosi telefonu su atsakove dėl atidalijimo.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovė apskritai nesutiko su pareikštu ieškiniu, nes norėjo spręsti klausimą ir dėl žemės atidalijimo. Tai patvirtina aplinkybę, kad tarp šalių yra ginčas, nes atsakovė ginčija ir atidalijimo būdą ir piniginės kompensacijos sumą. Vien ta aplinkybė, jog vėliau, atsakovė sutiko su ieškiniu t. y. dėl atidalijimo būdo ir piniginės kompensacijos sumos, nesudaro pagrindo įvertinti ieškovo procesinį elgesį kaip netinkamą. Teismas aplamai net nenurodė, kad ieškovo procesinis elgesys byloje buvo netinkamas ir tai sudaro priežastis atmesti visas patirtas byloje bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsiliepimu atsakovė I. T. prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą, o apelianto G. S. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia sekančiais argumentais:
6.1. Ieškovas niekada neinicijavo jokių susitikimų su atsakove. Priešingai, net ir proceso eigoje, atsakovė buvo suinteresuota susisiekti su ieškovu, su juo pasikalbėti, susitarti dėl galimo taikaus bylos išsprendimo. Atsakovė taip pat sutiko ir siūlė šalims galimybę pasinaudoti teismine mediacija, tačiau ieškovas ir su tuo nesutiko. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, kad ieškovas nesivadovavo CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintais civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais. Netgi ir prasidėjus procesui, ieškovas ir toliau laikėsi pasyvios pozicijos, neketindamas susitikti su atsakove ir nesiekdamas konstruktyviai spręsti susidariusią situaciją, nors tokią valią buvo išreiškusi atsakovė.
6.2. Atsakovė visą procesą elgėsi sąžiningai. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nori ne tik atidalinti iš bendrosios nuosavybės gyvenamąjį namą, kaip nurodė ieškovas, tačiau ir visą turtinį kompleksą - kitus statinius, kurie yra senai pastatyti tame pačiame žemės sklype, t. y. išspręsti tiek jų įregistravimo ir jų padalinimo klausimus. Paaiškėjo, kad kitus žemės sklype esančius statinius norint įregistruoti yra reikalingas ieškovo sutikimas. Apsvarsčiusi galimybes byloje pateikti priešieškinį, pateikdama rašytinius paaiškinimus pareiškė, kad priešieškinio šioje byloje neteiks, o iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimais, nurodydama aktualią gyvenamojo namo vertę pagal aktualius masinio vertinimo duomenis, nereikalaudama atsiliepime į ieškinį nurodytos kompensacijos priteisimo. Be to, atsakovė bylą vedė pati, siekdama nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Taigi atsakovės elgesys patvirtina, kad atsakovė procese išliko sąžininga, o elgesys buvo nukreiptas į tai, kad šalys susitartų, tačiau nesutarimas nebuvo pasiektas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio bei jų paskirstymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas apelianto apeliacinio skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų šalims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Ieškovas, nesutikdamas su nepaskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis savo pozicija grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nesivadovavo CK 1.137 str. 2, 3 d. įtvirtintais civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais. Kreipimasis dėl teisinės pagalbos nesukuria prielaidų padaryti išvadą, kad ieškovas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis. Be to, ieškovo teigimu, atsakovė apskritai nesutiko su pareikštu ieškiniu, nes norėjo spręsti klausimą ir dėl žemės atidalijimo, o vien ta aplinkybė, jog vėliau, atsakovė sutiko su ieškiniu, nesudaro pagrindo įvertinti ieškovo procesinį elgesį kaip netinkamą. Pažymi, kad teismas aplamai net nenurodė, kad ieškovo procesinis elgesys byloje buvo netinkamas ir tai sudaro priežastis atmesti visas patirtas byloje bylinėjimosi išlaidas. Su šiais ieškovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. Pagal CPK 93 str. 1 d. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, kaip, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teisingai ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas.
11. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai pripažino, kad ieškovas realiai patyrė advokato padėjėjo teisines pagalbos išlaidas – byloje pateikta apmokėti sąskaita ir pagrįstai sprendė, jog šios išlaidos ieškovo patirtos nesivadovaujant CK 1.137 str. 2, 3 d. įtvirtintais civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais.
12. Nors ieškovas laikosi pozicijos, kad visgi tarp šalių buvo ginčas, atsakovė nesutiko su atidalinimo būdu, kompensacijos suma, o teismas aplamai nepagrindė, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, tačiau šie ieškovo argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui vertinti padarytos išvados, jog atsakovas nesivadovaudamas CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalimis skubotai kreipėsi į teismą, kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas.
13. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teisę į dalį Namo įgijo 2019 m. birželio 7 d., o nuosavybės teisę į ją Nekilnojamojo turto registre paviešino 2019 m. birželio 11 d. Tuo tarpu sutartį su atstovu advokato padėjėju dėl jo teisių ir interesų atstovavimo teisme sudarė jau 2019 m. birželio 20 d. (e. b. l. 8), ieškinį teisme pateikė 2019 m. liepos 16 d. (e. b. l. 1). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie liudytų, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. liepos 16 d. ieškovas pats ar per atstovą siūlė atsakovei išspręsti Namo atidalijimo klausimą be teismo pagalbos.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie skuboti ieškovo, kaip bendraturčio veiksmai, patvirtina, jog įgyvendindamas savo teises, ieškovas neišnaudojo visų galimybių suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai neieškojo jam ir bendraturtei atsakovei priimtino sprendimo būdo dar prieš pateikiant ieškinį teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Tai reiškia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susidarė dėl paties ieškovo pasirinkto savo teisių gynimo būdo, nesilaikant bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės ir protingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo tarpu atsakovė siekė bendradarbiavimo su ieškovu iki ieškinio pateikimo teismui, jau ginčui vykstant teisme, atsisakė teikti priešieškinį, sutiko su ieškovo reikalavimas, bylą vedė pati, taip nedidindama bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs dėl ko būtent susidarė byloje bylinėjimosi išlaidos, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad toks sąžiningas atsakovės elgesys atitinkantis CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalyje įtvirtintus principus, akivaizdžiai liudija, kad visi nesutarimai galėjo būti išspręsti šalių be teismo pagalbos.
15. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, sprendime išsamiai pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirstymo ir savo išvadas tinkamai motyvavo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.
16. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos 112,00 Eur valstybės naudai už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. sausio 30 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 112,00 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.