Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą atsakovei I. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu (e. b. l. 1-3) prašo atidalinti ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), priteisiant ieškovui 1/16 dalį Namo, o atsakovei iš ieškovo 1 375,34 Eur kompensaciją.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Namas, kurio bendras plotas 118,05 kv. m. Jo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Ieškovui priklauso 15/16 dalys Namo, kas sudaro 110,67 kv. m, o atsakovei – 1/16 dalis Namo, kas sudaro 7,38 kv. m. Vidutinė Namo rinkos vertė 2019 m. gegužės 29 d. duomenimis – 22 000 Eur. Atitinkamai atsakovės Namo dalies vertė lygi 1 375,34 Eur. Ieškovas nurodo, kad Namas yra labai prastos būklės, reikalauja kapitalinio remonto. Kadangi Namas yra vienbutis, o atsakovės dalis jame yra itin maža, galimybės atidalinti atsakovės Namo dalį natūra nėra galimybės. Atsakovė Name negyvena, juo nesirūpina. Todėl ieškovas mano esant pagrindą prašyti Namą atidalinti, paskiriant atsakovei už ieškovui atitenkančią 1/16 dalį Namo kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui 2019 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3607 ir 2019 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3618 pagrindu nuosavybės teise priklauso 15/16 dalis 118,05 kv. m bendro ploto namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4-5). Kita šio namo dalis, sudaranti 1/16, nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruota atsakovės I. T. vardu 2017 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. AIR-4272 pagrindu. Tai patvirtina 2019 m. birželio 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 10/52116). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad Namu atsakovė faktiškai nesinaudoja, jame negyvena. Namas reikalauja remonto, ką liudija į bylą pateiktos fotonuotraukos (e. b. l. 6-7, 11), Nekilnojamojo turto registre fiksuotas jo fizinio nusidėvėjimo laipsnis – 59 (e. b. l. 4-5).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo prašymo atidalinti Namą jo pasirinktu būdu – ieškovui priteisiant atsakovei priklausančią 1/16 dalį Namo, o atsakovei priteisiant iš ieškovo kompensaciją. Atsakovė su šiuo ieškovo pasirinktu atidalijimo būdu sutinka. Ieškovo pasirinkto atidalijimo būdo objektyvumą pagrindžia ir byloje surinkti duomenys: atsakovė Namu nesinaudoja, jos dalis yra nežymi (7,38 kv. m), ją atidalinti natūra, įvertinus Namo išplanavimą (e. b. l. 9), objektyvios galimybės nėra. Byloje tarp šalių, išklausius jų paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu, nėra ginčo ir dėl atsakovei iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydžio. Nors ieškovas ieškiniu prašė iš jo atsakovės naudai priteisti 1 375,34 Eur kompensaciją, teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės atsikirtimu, jog jai priteistina kompensacija turi būti 1 431,25 Eur (22 900 Eur/16). Šios kompensacijos pagrįstumą patvirtina ir vieši Nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriuose Namo rinkos vertė 2020 m. sausio 1 d., nustatyta masinio vertinimo būdu, lygi 22 900 Eur (e. b. l. 68, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas atidalinti atsakovei priklausančią 1/16 dalį Namo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šią dalį ieškovui natūra ir ieškovui sumokant atsakovei 1 431,25 Eur piniginę kompensaciją, yra pagrįstas, todėl tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 2 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovas šioje byloje patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, taip pat turėjo 1 500 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų (e. b. l. 27, 58). Atsakovė šioje byloje patyrė 250 Eur advokatės pagalbos išlaidų (e. b. l. 19, 74-75).

CPK 93 straipsnis įtvirtina bendrą taisyklę, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašydamas priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas remiasi būtent šia bendrąja taisykle. Teismas sutinka su ieškovu, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, tačiau mano esant pagrindą šioje civilinėje byloje, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, šalių pasisakymus teismo posėdžio metu, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas nuosavybės teisę į dalį Namo įgijo 2019 m. birželio 7 d., o nuosavybės teisę į ją Nekilnojamojo turto registre paviešino 2019 m. birželio 11 d. Tuo tarpu sutartį su atstovu advokato padėjėju dėl jo teisių ir interesų atstovavimo teisme sudarė jau 2019 m. birželio 20 d. (e. b. l. 8), ieškinį teisme pateikė 2019 m. liepos 16 d. (e. b. l. 1). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie liudytų, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. liepos 16 d. ieškovas pats ar per atstovą siūlė atsakovei išspręsti Namo atidalijimo klausimą be teismo pagalbos, kas iš esmės leidžia sutikti su atsakove, jog kreipdamasis į teismą jis nesivadovavo CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintais civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais: įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Pareigą šiais principais vadovautis akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 4.80 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad ieškovė, gavusi ieškinį šioje byloje, iš pradžių kėlė klausimą ne tik dėl Namo, bet ir viso komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo, iš pradžių nurodė didesnę priteistiną kompensaciją, nei ji buvo nurodyta ieškovo. Atsakovė, bylos nagrinėjimo teisme metu sužinojusi apie kylančius keblumus dėl viso komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo (ieškovas per atstovą su tuo nesutiko), teise teikti priešieškinį šioje byloje nurodė nesinaudosianti, iš esmės su ieškovo pareikštu ieškiniu sutiko. Atsakovė taip pat atsisakė jos pradiniame atsiliepime nurodytos pageidaujamos gauti kompensacijos už 1/16 dalį Namo, šią kompensaciją susiedama su Nekilnojamojo turto registre įregistruota Namo rinkos verte 2020 m. sausio 1 d. Taip pat atsakovė nusprendė bylą vesti pati, tuo siekdama nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Šis sąžiningas, CK 1.137 straipsnyje įtvirtintus civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus atitinkantis atsakovės elgesys akivaizdžiai liudija, kad visi nesutarimai galėjo būti išspręsti šalių be teismo pagalbos, nes atsakovė, įsiklausiusi į ieškovo atstovo išsakytus argumentus, pasitarusi su savo atstove, iš esmės ieškiniui neprieštaravo. Tokią išvadą liudija ir tai, kad taikos sutartis šioje byloje tarp šalių taip ir nebuvo pasiekta ne dėl to, kad šalys nesutarė dėl ieškovo materialinių teisinių reikalavimų, o dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (jų dydžio, paskirstymo). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, nepaisant to, kad pradiniame atsiliepime atsakovė nurodė sutinkanti su ieškiniu iš dalies, teismas mano esant pagrindą kiekvienos iš šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas priskirti joms pačioms.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Atidalinti atsakovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią 1/16 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir ją priteisti ieškovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 431,25 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno Eur 25 ct) piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią atidalintą atsakovės namo dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.