Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-08 · Administracinė byla Nr. I-1053-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
I-1053-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03645-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
O. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1053-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-03645-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas O. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2015-09-01 iki 2016-08-31 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Be to, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, sanitarinis mazgas neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos. Dėl to kameroje nuolat jausdavosi nemalonus kvapas, kildavo kivirčai, neigiamos emocijos ir įtampa. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžių ir tualeto reikmenų spitelės.

Pareiškėjas teigia, jog Lukiškių TI-K dirbtinis apšvietimas buvo netinkamas. Dieninis nesiekdavo 150 lx, o naktinis – per stiprus. Dėl blogo dieninio pašvietimo pareiškėjas negalėdavo kamerose skaityti ir rašyti, naktį per stipri šviesa trukdydavo miegoti.

Kamerose įrengtas stalas vos siekė 0,30 kv. m, prie stalo buvo tik dvi sėdimos vietos, todėl kiti kaliniai turėdavo laukti savo eilės pavalgyti prie stalo ir valgyti atšalusį maistą.

Kamerų sienos ir lubos buvo nešvarios, nuo sienų ir lubų lupdavosi dažai bei kalkės. Jos krisdavo į akis, pareiškėjo daiktus, maistą ir lovą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvusias sąlygas laiko nežmoniškomis, nurodo, kad kasdien jautė kankinimą, nepatogumus, orumo ir privatumo pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė skundą atmesti (b. l. 14-21). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-09-03 iki 2016-06-27, tačiau jam tekęs plotas kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras, neigiamas laikymo sąlygų poveikis mažinamas sudarant galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pažymėjo, kad kameros yra vėdinamos natūraliai – pro langą, asmenys, kurie reguliariai vėdina savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kamerų kriauklių ir unitazų valymui – kalcinuota soda. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus atliekančia įmone. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto suderintą planą ir turimus finansinius resursus. Visose kamerose yra stalas, taburetės ir lentynos maisto produktams ir higienos reikmenims susidėti, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada galima įrengti papildomų baldų.

Pasak atsakovo atstovo, šiuo metu yra nupirktas reikiamas kiekis veidrodžių, remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami. Sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, todėl sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuolatinis suimtųjų ar nuteistųjų stebėjimas įstaigoje vykdomas, siekiant užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą.

Lukiškių TI-K teigimu įstaigai nėra taikytinas reikalavimas įrengti atskirą oro šalinimo sistemą sanitariniuose mazguose.

Atsakovo atstovo nuomone, teismui pateiktame skunde pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, skundą grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio argumentais, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo patirta žala, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą Lukiškių TI-K laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.

Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad patyrė 1,80 EUR dokumentų kopijų rengimo išlaidas, t. y. bylinėjimosi išlaidas ir prašo jas priteisti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-08-31.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkrečių kamerų, kuriose laikymo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų ir nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovo atstovo į bylą pateiktais įrodymais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas.

Ginčo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir Nuteistųjų (suimtųjų) tranzitu vykstančių per Lukiškių TI-K apskaitos kortelėse (toliau – Apskaitos kortelės) (b. l. 26-33) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 122, 112, 117, 112A, 108, 107, 125, 116. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2015-09-12–2015-09-13, 2016-03-19–2016-03-20 ir 2016-04-05 laikotarpiais.

Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 5 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsiliepime į skundą nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) bei nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, abi kartu – Higienos normos). HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). HN 134:2015 veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlė) įrengimo sanitariniame mazge nenustato, todėl spręstina, kad nurodytą pareigą Lukiškių TI-K turėjo tik iki 2015-11-01.

Tuo tarpu atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai yra klijuojami, todėl darytina išvada, kad dalyje Lukiškių TI-K kamerų veidrodžiai yra. Pareiškėjas neindividualizavo nusiskundimo dėl veidrodžių ir higienos reikmenų lentynėlių trūkumo, neįvardijo, nei konkrečių kamerų, nei laikotarpių, kuomet sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko HN 76:2010 reikalavimų, todėl toks pareiškėjo nusiskundimas laikytinas pernelyg deklaratyviu ir atmestinas kaip neįrodytas.

Pareiškėjas teigė, kad kamerose prie stalo būdavo įrengtos tik dvi kėdės, todėl tekdavo laukti eilės prie stalo ir valgyti atšalusį maistą.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti stalas ir taburetės (suoliukai). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad taburetės ir stalai yra visose kamerose, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti papildomas taburetes. Kaip matyti iš atsiliepime nurodytų duomenų, pareiškėjas kamerose iš esmės buvo laikytas vienas arba dviese, išskyrus 2015-09-12–2015-09-13 ir dalį paros 2016-04-05, vadinasi, tik nurodytais laikotarpiais pareiškėjui galėjo neužtekti sėdimos vietos prie stalo, tačiau pareiškėjas šio nusiskundimo neindividualizavo ir nenurodė nei kamerų, nei laikotarpių, kuriose jam trūko sėdimos vietos prie stalo, be to, papildomų kėdžių prie stalo įrengimas yra neatsiejamai susijęs su kamerose buvusiu laisvu plotu, todėl laikytinas nurodyto pažeidimo dalimi ir atskirai nevertintinas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira vėdinimo sistema.

Pagal HN 76:2010 24 punktą ir HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kita vertus, vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu ir HN 134:2015 3 punktu, šios Higienos normos yra taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K Higienos normų įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, jam nėra taikomas reikalavimas kamerose įrengti atskiras sanitarinių mazgų vėdinimo sistemas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos pro langus, analogiška aplinkybė išdėstyta ir 2016-03-18 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų akte, kur nurodyta, kad kameroje Nr. 125, kurioje pareiškėjas laikytas 2016-04-05 vėdinimas pro langą buvo užtikrintas (b. l. 48-49).

Skunde nurodyta, kad dirbtinis apšvietimas buvo netinkamas, dieninis – per silpnas, naktinis – per stiprus.

HN 76:2010 22 punkte ir HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 76:2010 23 punkte įtvirtinta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 134:2015 reikalavimai dirbtiniam naktiniam apšvietimui nėra nustatyti. Pareiškėjas teigė, kad dieninis apšvietimas buvo vos 150 lx, tačiau nenurodė, kokių prietaisų pagalba nustatė tokius duomenis, kokiais duomenimis remdamasis teigė, kad naktinis apšvietimas buvo per stiprus, t. y. viršijo 20 lx. Pareiškėjas nenurodė nei konkrečių laikotarpių, nei kamerų, kuriose jo nuomone dirbtinis apšvietimas neatitiko Higienos normų reikalavimų, t. y. šio nusiskundimo pakankamai nedetalizavo. Teismo vertinimu, vien subjektyvus pareiškėjo suvokimas apie apšvietimo tinkamumą nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, o nepakankamai individualizuotas nusiskundimas nesukelia pareigos Lukiškių TI-K jį paneigti.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kameros buvo nesuremontuotos, nuo lubų ir sienų luposi tinkas bei dažai.

HN 135:2015 nereglamentuoja remonto laisvės atėmimo įstaigose atlikimo dažnio, tuo tarpu HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Vadinasi iki HN 135:2015 įsigaliojimo Lukiškių TI-K administracija turėjo pareigą laiku nustatyti paprastojo remonto poreikį ir organizuoti remonto darbus. Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius ir finansinius resursus, tuo tarpu, nežiūrint į tai, kad pareiškėjas nurodė konkrečius sienų ir lubų apdailos pažeidimus, jis neįvardijo kamerų numerių, kuriose šie pažeidimai buvo, ar bent apytikslio laikotarpio, todėl nurodytas nusiskundimas nelaikytinas pakankamai konkrečiu ir individualizuotu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas laikytas nesuremontuotose kamerose, todėl šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K laikymo sąlygos buvo nežmoniškos, dėl to pareiškėjas kasdien jautė kankinimą, nepatogumus, orumo ir privatumo pažeminimą.

Byloje nustatyta, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, be to, 5 paras pareiškėjas laikytas ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose. Kita vertus, iš atsiliepimo į skundą ir pareiškėjo apskaitos kortelių (b. l. 26-33) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K būdavo labai trumpais laikotarpiais, iš esmės po 2-3 dienas, dalį laiko, jis buvo laikomas vienas, todėl darytina išvada, kad privatumo ir ploto reikalavimų pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nuolatinio pobūdžio. Kitokie pareiškėjo teisių pažeidimo faktai byloje nenustatyti. Pareiškėjas skunde nusiskundimus išdėstė labai abstrakčiai, jų neindividualizuodamas ir nedetalizuodamas, todėl teismo vertinimu nelaikė jų itin reikšmingais. Teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad vienos paros ploto normos pažeidimas ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas įtakojo pareiškėjo sveikatą ar sukėlė kitokias sunkias neigiamas pasekmes. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pareiškėjui buvo suteikiama galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba. Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų ir Lukiškių TI-K pranešimų „Dėl atliktų patikrinimų“ (b. l. 39-51) matyti, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas nustatytiems reikalavimams, o konstatuoti pažeidimai šalinami.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje nustatytą atsakovo atstovo pažeidimo laikotarpį, pobūdį ir mastą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

Lukiškių TI-K prašė priteisti iš atsakovo 1,80 EUR bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jas sudaro dokumentų kopijų rengimo išlaidos.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju atsakovo atstovas skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, be to, per Elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad nepatyrė realių dokumentų kopijų darymo išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo O. L. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2015 m. rugsėjo 1 d.–2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu periodiškai buvo pažeista pareiškėjo O. L. teisė į privatumą ir penkias paras pareiškėjas laikytas minimalaus ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose.

Likusią skundo dalį atmesti.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė