Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo J. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. Č. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. balandžio 13 d., apie 16 val., Švenčionių rajone, Švenčionėlių miestelyje, Kaltanėnų gatvėje, vairuodamas automobilį ir važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prie Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 1 priedo kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, kuris draudžia važiuoti nesustojus. Tuo jis pažeidė KET 175 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymą ir jam paskirta administracinė nuobauda - 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

ATPK 125 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.

KET 173 punkte nustatyta, jog, įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu panaikino Institucijos 2009 m. gegužės 25 d. nutarimą, padaręs išvadą, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikrai atliko veiksmus, kurie galėtų būti kvalifikuoti pagal ATPK 125 straipsnį, todėl šiuo atveju nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, o pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutarimą, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas už tai, kad jis 2009 m. balandžio 13 d., apie 16 val., Švenčionių rajone, Švenčionėlių miestelyje, Kaltanėnų gatvėje, vairuodamas automobilį ir važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, kuris draudžia važiuoti nesustojus (b. l. 8). Policijos pareigūnas A. J. 2009 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog, dirbant kartu su patruliu A. Š., buvo sustabdytas automobilis Ford Galaxy, kurio vairuotojas J. Č., važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo ir pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimus. J. Č. su padarytu KET pažeidimu nesutiko (b. l. 24). Pareiškėjas ir jo sutuoktinė L. Č. 2009 m. balandžio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose kategoriškai neigė administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes ir nurodė, jog pareiškėjas buvo sustabdęs automobilį prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ (b. l. 28-30). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu, siekiant pilnai ir objektyviai išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, perdavė bylą nagrinėti Švenčionių rajono policijos komisariatui. Nutarime nurodė, jog: pareiškėjas su jam pareikštu kaltinimu nesutiko; byloje yra tik vieno policijos pareigūno tarnybinis pranešimas; nėra įvykio schemos, todėl neaišku, kur stovėjo policijos pareigūnai, ar galėjo matyti įvykio aplinkybes (b. l. 10). Po šio nutarimo policijos pareigūnai A. J. ir A. Š. surašė 2009 m. gegužės 9 d. tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjo vairuotas automobilis Ford Galaxy, važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ (b. l. 33-34). Pareiškėjas ir jo sutuoktinė L. Č. 2009 m. gegužės 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose dar kartą nurodė, jog pareiškėjas buvo sustojęs prie baltos linijos, užbrėžtos už kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ (b. l 31-32). Tai, kad pareiškėjo vairuotas automobilis Ford geležinkelio pervažą pravažiavo sustojęs, taip pat patvirtino įvykio liudininkas G. S. 2009 m. gegužės 18 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 11). Pareiškėjas J. Č., liudytojai L. Č., G. S., A. J. bei A. Š. dar katą buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir nurodė analogiškas aplinkybes, kurias buvo išdėstę rašytiniuose paaiškinimuose ar tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 57-58). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas G. M. iškėlė versiją, jog policijos pareigūnai, atsižvelgiant į jų buvimo vietą įvykio metu, apskritai negalėjo matyti, ar pareiškėjo vairuotas automobilis buvo sustojęs, ar nebuvo (b. l. 59). Pažymėtina, kad šios versijos nei patvirtini, nei paneigti negali bylos medžiagoje esanti įvykio schema, kuri yra be datos ir ją sudariusio asmens duomenų bei parašo (b. l. 17), nes policijos pareigūnas A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog pažeidimo forminimo metu jie su pareigūnu A. Š. įvykio schemos nebraižė, kas ją nubraižė, nežino (b. l. 57). Taigi bylos medžiagoje yra visuma įrodymų, kurie vienas kitam prieštarauja, o šių prieštaravimų nėra galimybės pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir šio administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.