- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- 2-608-639/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09407-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- N. A.
- Atsakovas
- L. Ž.
- Trečiasis asmuo
- V. Š., Sodininkų bendrijai „Rūta“
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius, Stanislava Kazimiera Barvidytė
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui N. A. ir jo atstovei advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei, atsakovei L. Ž., ir jos atstovui advokato padėjėjui Raimondui Simonavičiui, trečiajam asmeniui V. Š. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. A. (N. A.) ieškinį atsakovei L. Ž., trečiajam asmeniui V. Š., Sodininkų bendrijai „Rūta“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovės L. Ž. 2010 m. gegužės 12 d., atvirlaiškyje išplatintos žinios neatitinka tikrovės ir žemina N. A. garbę ir orumą. 2) Įpareigoti L. Ž. per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti visuotinį sodininkų bendrijos „Rūta“ susirinkimą ir prieš dvi dienas priklijuoti ant elektros skydinės K. V., Dailės 12, kad 2010 m. gegužės 12 d., atvirlaiškyje paskelbta tikrovės neatitinkanti žinia. 3) Pripažinti, kad visuotiniame sodininkų bendrijos „Rūta“ 2010 m. gegužės 14 d., susirinkimo protokolo antrame lape paskelbta tikrovės neatitinkanti žinia. 4) Į. L. Ž. per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti visuotinį sodininkų bendrijos „Rūta“ susirinkimą ir susirinkime paskelbti, kad 2010 m. gegužės 14 d., susirinkimo protokolo antrajame lape „informacija apie s/b ‚Rūta“ konfliktus tikrovės neatitinka ši žinia : < Vienybės šioje s/b nėra nuo 1997 m. kai atsikraustė N. A. >. < Antoniuk .... savavaliauja ir naudoja diktatą kaimynams įvairiomis emocinio šantažo formomis >. Bendruomenės sąmonė veikiam .... demagogija, melu >. Antoniuk ... ėmė pjudyti žmones klasta bei melu > ir įpareigoti per 10 dienų nuo žinių paneigimo dienos perrašyti 2010 m. gegužės 14 d. visuotinio sodininkų bendrijos „Rūtą“ protokolą. 5) priteisti iš atsakovės L. Ž. 7500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė L. Ž. 2010 m. gegužės 12 d., atvirlaiškyje jo veiklą pastarojo pusmečio sodų bendrijos „Rūta“ įvardijo kaip ardomąją ir propagandinę, ragina sodininkų bendrijos narius nepasiduoti demagogijai ir šmeižtui, kuriuo siekiama paslėpti savo veiklos cinizmą, vadina jį „klika“. <Siekdami pažeisti bendrijos funkcionavimą, suskaldyti, įtakoti, užvaldyti ar padaryti neveiksnią>.<Tokią padėtį s/b siekiama padaryti pastovią, nes tada lengva manipuliuoti ir interesais ir veiksmais ir veikėjais>. <Atsakomybė už tai tenka N. A.>.<Klikos logika>.<2010-01-24 N. A. po 2-jų derybų su L. Ž., dėl žemės prie prūdo suprato, kad s/b valdybos pirmininkė nesutinka su jo neteisėtais „imperiniais“ tikslais, tad palinkėjo jai saugoti sveikatą ir naktį išdaužė jos statomo namo langus>.<2001 m. balandį-gegužę...N. A....lankė sodininkus ir skleidė melą bei demagogiją apie L. Ž., bandė supriešinti ir suskaldyti bendruomenę, pasėti nesantaiką>.<Manipuliacija...slepia savo nusikaltimus ir bando suversti kaltę tiems, kurie nepaklūsta...diktatui>.<N. A....pastarojo pusmečio veiklą sodų bendrijoje „Rūta“ įvardiju kaip ardomąją ir propagandinę, nes sugriovus bendriją yra laisvė anarchijai, t.y. veiklai be taisyklių>.<Demagogija...siekiama paslėpti savo veiklos cinizmą>. 2010 m. gegužės 14 d. Visuotiniame sodininkų bendrijos susirinkimo protokolo antrame lape neatitinka tikrovės ir žeidžia jo garbę ir orumą šis tekstas: <Vienybės šioje s/b nėra nuo 1997 m., kai atsikraustė N. A.>. <N. A....savivaliauja ir naudoja diktatą kaimynams įvairiomis emocinio šantažo formomis.>. Bendruomenės sąmonė veikiama...demagogija, melu>. <2007 m. N. A....ėmė pjudyti žmones klasta bei melu>. Ieškovas paaiškino, kad dėl atsakovės, paskleistų apie ieškovą tikrovės neatitinkančių žinių 2010 m. gegužės 12 d. atvirlaiškyje ir 2010 m. gegužės 14 d. viešai išsakytų visuotiniame sodininkų bendrijos „Rūta“ susirinkime bei užfiksuotų protokole patyrė dvasinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, t.y. moralinę/neturtinę žalą, kurią įvertino 7500 Lt. Paskleistos žinios tiesiogiai liečia ieškovą, žinios neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, todėl ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad būtent ji surašė atvirlaiškį „PATYS MUŠA – PATYS RĖKIA arba skundas - silpnų žmonių ginklas“ ( b.l. 8). Teigė, kad šiame atvirlaiškyje nurodyta informacija apie ieškovą yra jos nuomonė apie jį ir ji yra teisinga. Paaiškino, kad daugelis bendrijos narių pageidavo, kad kaip pirmininkė paaiškintų situaciją apie pastarųjų metų įvykius, susijusius su kaimynu N. A.. Taigi šiame jos pasirašytame lape buvo pateiktos jos nuomone teisingos žinios apie buvusį sodininkų bendrijos „Rūta“ narį N. A..teigė, kad jokių priešiškų interesų ieškovui neturi, tačiau remiantis bendrijoje esančia rašytine medžiaga matyti, kad N. A. jau nuo 1997 m. sistemingai pažeidinėja įstatymus, nemoka nario mokesčio, nesilaiko bendrijos įstatų, savavališkai apsitvėrė ne jam priklausančią teritoriją, vykdo neteisėtas statybas, kurios sustabdytos pareigūnų, nereagavo į bendrijos valdymo organų sprendimus pašalinti tvorą, nevykdė priimto Klaipėdos apygardos teismo priimto sprendimo ir tai patvirtina įrodymai: susirinkimo protokolai, raštai, raginimai, prašymai, teismo sprendimas ir pan. teigė, kad naudodama frazę „klika“ neturi pagrindo nieko įžeisti, nes naudojamas žodis tarptautinių žodžių žodyne reiškia (pranc. Clique –gauja), žmonių grupė, savanaudišku tikslu veikianti prieš visuomenės interesus. Taip pat paaiškino, kad du kartus pati buvo susitikusi su ieškovu, kuris intensyviai įtikinėjo padalinti žemės plotą prie prūdo tarp ieškovo ir K. V., ji kategoriškai atsisakė tai daryti ir ieškovui patikino, kad bendro naudojimo žemė turi likti visuomenės poreikių interesų tenkinimui. Bendrijos archyve aptiko K. V. ir N. A. parengtus dokumentus dėl bendrijos valdomo žemės sklypo privatizavimo, tačiau jie buvo nepasirašyti. 2008-12-30 antrojo susitikimo prie S. N. g.10 namo, esančio Klaipėdos mieste metu, ieškovas jai pagrasino karu ir patarė jai saugoti sveikatą. Po šio įvykio 2009-01-26 buvo išdaužti atsakovės statomo namo, esančio sodų bendrijoje „Rūta“ trys vitrininiai stiklai, apie įvykį pranešė policijai, dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas. Vyras nuvykęs į įvykio vietą įšalusioje žemėje pastebėjo, kad batų pėdsakai vedė nuo kaimyno N. A. namo iki atsakovės namo ir atgal, tie patys pėdsakai vedė iki N. A. sūnaus automobilio, kitų pėdsakų nebuvo, kadangi priešų neturi, o grasino tik N. A., turi pagrindo manyti, kad langus galimai išdaužė N. A. arba jo sūnus E. A.. Dėl 2010 m. gegužės 14 d. visuotiniame bendrijos susirinkimo protokole teksto paaiškino, kad jame nurodyti teiginiai apie ieškovą atitinka tikrovę, nes kai 1997 m. į s/b „Rūta“ atvyko N. A., kuris iš karto pradėjo nesitaikstyti su sodų bendrijoje nustatyta tvarka, nevykdė teisėtų valdymo organų reikalavimų, savivaliavo. Tai įrodo citatos iš s/b „Rūta“ dokumento archyvo: 1997-07-01 „Kieno žemė už prūdelio?“ ...K. Z. teigė „sodininkų interesus N. A. visada pažeidžia“ ...Kriščiūnienė sakė „Nenorėtume, kad žalioji veja ir prūdas taptų Antoniuk nuosavybe.“ (b.l. 35-73). Nurodė, kad atsakovės rašte sodininkų bendrijai pateikta informacija nebuvo ieškovo garbę ir orumą žeminanti, tikrovės neatitinkanti informacija, nes buvo pareikšta jos nuomonė dėl visai sodininkų bendrijai žinomų faktų apie ieškovo N. A. veiksmus. Taigi ieškovui N. A. nėra padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala.
Tretysis asmuo V. Š. į paskutinį teismo posėdį neatvyko. Tačiau ankstesniuose posėdžiuose nurodė, kad ieškovo ieškinio nepalaiko, prašo ji atmesti. Paaiškino, kad daug neteisybės yra N. A. žodžiuose. Nurodė, kad ji rašė sodų bendrijos susirinkimo 2010 m. gegužės 14 d. protokolą. Protokolavo kas buvo pasakyta posėdžio metu. Susirinkimas suskilo į dvi dalis, vienai daliai priklauso N. A. K. V., Zabukas, kitai – kiti sodų bendrijos nariai. Taigi susidarė dvi stovyklos, kadangi N. A. ir K. V. nori pasiimti sodininkų bendro naudojimo prūdą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Taip pat teismas, nustatydamas faktą, jog paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, turi vadovautis šiomis sampratomis. Garbė - tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.
Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienos pagrindinių žmogaus konstitucinių teisių, įtvirtintų tiek Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijoje (10 str.), tiek ir pamatiniame šalies įstatyme Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (21, 22, 25, 44 str.). Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus neabejotinai yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų bei jos egzistavimo pagrindų, padedančių kiekvienam asmeniui siekti savo asmenybės tobulinimo ir padedančių sėkmingai integruotis į visuomenę. Tačiau, nėra jokios abejonės, kad kaip ir kitos teisės bei laisvės, asmens saviraiškos teisė nėra absoliuti. Ji neturi pažeisti kito asmens garbės, orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo (Konstitucijos 28 str., CK 5 str., Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3, 4 str.).
Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir civilinę teisę (CK 1.114 str.). Asmens garbė ir orumas gali būti pažeidžiami paskleidžiant apie asmenį išgalvotą, pramanytą, netikrą, t.y. tikrovės neatitinkančią informaciją. Sąvoka „paskleidimas“ apima duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu ir pan., per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan.) bent vienam asmeniui, išskyrus tą apie kurį tie duomenys atskleidžiami. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos ir iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių.
Iš byloje esančios medžiagos – ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra nepatenkintas tuo, kaip apie ji ir jo veiklą atsakovė nurodė 2010-05-12 atvirlaiškyje „PATYS MUŠA – PATYS RĖKIA arba skundas - silpnų žmonių ginklas“ bei 2010 m. gegužės 14 d., sodininkų bendrijos „Rūta“ susirinkime. Teigdamas kad ši informacija yra neteisinga ir žemina jo garbę ir orumą. Atsakovė nurodo, kad ši informacija arba ieškovo apibūdinimai yra jos nuomonė apie ieškovą ir ši jos nuomonė yra teisinga.
Teismas, nagrinėdamas garbės ir orumo gynimo bylą, kiekvienu atveju turi spręsti, ar apie asmenį buvo paskleista jo garbę ir orumą žeminanti ir tikrovės neatitinkanti žinia, ar išreikšta ją pasakiusio asmens nuomonė.
Žodis “žinia” bendrine prasme reiškia pranešimą apie įvykius, reikalus, informaciją. Taigi žiniomis turi būti laikoma informacija apie faktus ir duomenis. Faktas - tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia gali būti tikra arba pramanyta, jai yra taikomas tiesos kriterijus, nes įrodinėjimo priemonėmis galima nustatyti, ar faktas atitinka tikrovę. Nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris, įsitikinimai. Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d., Konstitucijos 25 str. 1 d.). Teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus apima teisę laisvai laikytis savo nuomonės ir skleisti informacijas bei idėjas. Tačiau ši asmenų konstitucinė teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, atsižvelgiant į Konvencijoje bei Konstitucijoje nustatytus pagrindus jai riboti (Konvencijos 10 str. 2 d., Konstitucijos 25 str. 3, 4 d.).
Ieškovas nurodė, kad atsakovė atvirlaiškyje bei sodininkų bendrijos susirinkimo metu išplatino žinias kurios neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą, tuo tarpu atsakovė teigė, kad ji tuo tik išreiškė savo nuomone apie jį ir jo veiklą ir ši jos nuomonė yra teisinga ir atitinka tikrovę. Liudytoja L. E. teismo posėdžio parodė, kad ji anksčiau yra buvusi sodų bendrijos pirmininke, gerai sutarė su kitais sodų bendrijos nariais, tik trys veikėjai Z., N. A. ir K. V. rašo skundus, erzina kitus sodo bendrijos narius. Liudytoja B. V. parodė, kad kai sodų bendrijoje atsirado N. A., tai prasidėjo dėl sklypų kivirčai. Užtvėrė tvora prūdą, įsigijo šunį, nors prūdas yra ne jo nuosavybė, jis yra bendrai naudojamas. Bendrijos nariai pastatė sandėlį, tualetą, N. A. apskundė, kad pastatai pastatyti nelegaliai, nors sandėliukas ir tualetas naudojamas bendrai, priklauso visiems sodų bendrijos nariams. Nurodė, kad Z., N. A. K. V., kurie rašo skundus. Tuo tarpu liudytojos teigimu sodų bendrijos „Rūta“ pirmininkė L. Ž. tvarkosi gerai, visi bendrijos nariai yra patenkinti jos darbu, išskyrus Zabuką, N. A. ir K. V.. Tvirtino, kad atvirlaiškyje parašyta visa tiesa apie N. A., ji taip pat mano, kad ieškovas N. A. išdaužė atsakovei L. Ž. langus. Liudytojas G. K. parodė, kad tarp atsakovės L. Ž. ir N. A. kyla konfliktai dėl sklypų ribų. Sodų bendrijos pirmininku buvo nuo 2006-2008 m. problemų su N. A. nebuvo, tik jis kreipėsi su prašymu privatizuoti žemę su prūdu, bet prūdo, tačiau sklypo privatizavimas nebuvo patenkintas. Liudytojas Š. Ž. parodė, kad kaimyninio sklypo savininkas yra N. A., jo sklypo projekte jam buvo pažymėta didesnė sklypo riba. Teigė, kad jo manymu ieškovas N. A. išdaužė jo langus, nes liko pėdsakai nuo jo namo iki N. A. namų. Be to jis laikė šunį, neleido pasisemti vandens iš prūdo, N. A. neprognozuojamas žmogus. Tvirtino, kad atvirlaiškyje, yra nurodyta visa tiesa apie N. A., nes yra paremti faktais. Liudytoja V. P. parodė, kad N. A. prie prūdo užtvėrė tvora, nurodydamas kad tai privati valda, todėl buvo svarstomas klausimas dėl priėjimo prie prūdo. Iš byloje esančio s/b „Rūta“ 1998 m. balandžio 23 d. visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu buvo iškeltas klausimas apie tai, kad N. A. statosi namą ir naudoja elektros energiją, tačiau per tą laikotarpį sugebėjo išnaudoti tik 2 kw. Tai neteisinga (b.l. 36). Pažymėtina, kad tuo metu atsakovė L. Ž. nebuvo bendrijos pirmininkė. 2000-05-06 tuometinė bendrijos pirmininkė D. B. rašė laišką N. A., jog jis atstatytų sugadintą įvažiavimo kelią ( b.l. 37). 2001-08-17 d. s/b pirmininkė L. E. rašė prašymą savivaldybei, kad pastaroji nubaustų N. A. nes jis savavališkai apsitvėrė ir padarė privažiavimą savo mašinai prie bendrijos tvenkinio ir sugadino žolyną ( b.l. 38). 2009-07-01 d. s/b „Rūta“ susirinkimo metu agresyviai nusiteikęs N. A. pertraukinėjo kalbėjusius. Iš protokolo matyti, kad bendrija nutarė išsireikalauti iš N. A. susimokėti sodų bendrijai metinį mokestį už bendro naudojimo objektus. Taip pat iš šio protokolo matyti, kad susirinkimo metu N. A. mėgino skaityti pirmininkę kaltinančius pareiškimus. Tačiau susirinkimo nariai žinodami N. A. būdą nutraukė jo kalbas ( b.l. 40-41). Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. liepos 10 d. sprendimu įpareigojo N. A. perkelti tvorą į savo sklypo ribas (b.l. 49-50).
Šie duomenis leidžia manyti, kad atsakovė turėjo pagrindo pareikšti savo nuomonę, jog ieškovo N. A. veiklą sodų bendrijoje „Rūta“ yra ardomoji ir propagandinė, demagogija...siekiama paslėpti savo veiklos cinizmą, kad jis savivaliauja, ir naudoja diktatą, pjudo žmones klasta ir melu, siekia suskaldyti, įtakoti, užvaldyti, padaryti bendriją neveiksnią ir t.t. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet jis turi remtis tikrais faktais. Be to kaip minėta teismas neturi pagrindo paneigti nuomonės, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė nepagrįstai ji apkaltino langų išdaužimu. Tai, kad atsakovės langai buvo išdaužyti neneigia ir pats ieškovas. Be to tai patvirtina Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato raštas, nurodantis, kad minėtame komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 1 d. ( dėl svetimo turto sugadinimo). Pagal teisminę praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus byloje esančius įrodymus, laikytina, kad atsakovė L. Ž. išreikšdama savo nuomonę dėl N. A. veiksmų, nepaskleidė žeminančių jo garbę ir orumą bei neatitinkančių tikrovę duomenų. Todėl nenustačius faktų visumos, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177,178, 185 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo N. A. atsakovei L. Ž. 1000,00 litų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.