- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-103-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09407-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Audrius Saulėnas, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- N. A.
- Atsakovas
- L. Ž.
- Trečiasis asmuo
- V. Š., sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo N. A. (N. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. A. ieškinį atsakovei L. Ž., trečiajam asmeniui V. Š., sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovės L. Ž. 2010 m. gegužės 12 d. atvirlaiškyje išplatintos žinios neatitinka tikrovės ir žemina N. A. garbę ir orumą; 2) įpareigoti L. Ž. per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti visuotinį sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimą ir prieš dvi dienas priklijuoti ant K. V. elektros skydinės, (duomenys neskelbtini), kad 2010 m. gegužės 12 d. atvirlaiškyje paskelbta tikrovės neatitinkanti žinia; 3) pripažinti, kad visuotiniame sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gegužės 14 d. susirinkimo protokolo antrame lape paskelbta tikrovės neatitinkanti žinia; 4) įpareigoti L. Ž. per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti visuotinį sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimą ir susirinkime paskelbti, kad 2010 m. gegužės 14 d. susirinkimo protokolo antrajame lape „informacija apie s/b ‚(duomenys neskelbtini)“ konfliktus tikrovės neatitinka ši žinia:<Vienybės šioje s/b nėra nuo 1997 m. kai atsikraustė N. A.>. <A..... savavaliauja ir naudoja diktatą kaimynams įvairiomis emocinio šantažo formomis>. Bendruomenės sąmonė veikiama.... demagogija, melu>. A.... ėmė pjudyti žmones klasta bei melu> ir įpareigoti per 10 dienų nuo žinių paneigimo dienos perrašyti 2010 m. gegužės 14 d. visuotinio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ protokolą; 5) priteisti iš atsakovės L. Ž. 7 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovė L. Ž. 2010 m. gegužės 12 d. atvirlaiškyje jo veiklą pastarojo pusmečio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ įvardijo kaip ardomąją ir propagandinę, ragina sodininkų bendrijos narius nepasiduoti demagogijai ir šmeižtui, kuriuo siekiama paslėpti savo veiklos cinizmą, vadina jį „klika“. <Siekdami pažeisti bendrijos funkcionavimą, suskaldyti, įtakoti, užvaldyti ar padaryti neveiksnią>. <Tokią padėtį s/b siekiama padaryti pastovią, nes tada lengva manipuliuoti ir interesais ir veiksmais ir veikėjais>. <Atsakomybė už tai tenka N. A.>. <Klikos logika>. <2010-01-24 N. A. po 2-jų derybų su L. Ž., dėl žemės prie prūdo suprato, kad s/b valdybos pirmininkė nesutinka su jo neteisėtais „imperiniais“ tikslais, tad palinkėjo jai saugoti sveikatą ir naktį išdaužė jos statomo namo langus>. <2001 m. balandį-gegužę...N. A....lankė sodininkus ir skleidė melą bei demagogiją apie L. Ž., bandė supriešinti ir suskaldyti bendruomenę, pasėti nesantaiką>. <Manipuliacija...slepia savo nusikaltimus ir bando suversti kaltę tiems, kurie nepaklūsta...diktatui>. <N. A....pastarojo pusmečio veiklą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ įvardiju kaip ardomąją ir propagandinę, nes sugriovus bendriją yra laisvė anarchijai, t. y. veiklai be taisyklių>. <Demagogija...siekiama paslėpti savo veiklos cinizmą>. 2010 m. gegužės 14 d. Visuotiniame sodininkų bendrijos susirinkimo protokolo antrame lape neatitinka tikrovės ir žeidžia jo garbę ir orumą šis tekstas: <Vienybės šioje s/b nėra nuo 1997 m., kai atsikraustė N. A.>. <N. A....savivaliauja ir naudoja diktatą kaimynams įvairiomis emocinio šantažo formomis>. Bendruomenės sąmonė veikiama...demagogija, melu>. <2007 m. N. A....ėmė pjudyti žmones klasta bei melu>. Ieškovas teigė, kad dėl atsakovės paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių 2010 m. gegužės 12 d. atvirlaiškyje ir 2010 m. gegužės 14 d. viešai išsakytų visuotiniame sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime bei užfiksuotų protokole patyrė dvasinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, t. y. moralinę/neturtinę žalą, kurią įvertino 7 500 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-08 sprendimu ieškinį atmetė. Remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas yra nepatenkintas tuo, kaip apie jį ir jo veiklą atsakovė nurodė 2010-05-12 atvirlaiškyje „(duomenys neskelbtini)“ bei 2010 m. gegužės 14 d. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant garbės ir orumo gynimo bylą, svarbu spręsti, ar apie asmenį buvo paskleista jo garbę ir orumą žeminanti ir tikrovės neatitinkanti žinia, ar išreikšta ją pasakiusio asmens nuomonė. Įvertinęs liudytojų parodymus, susijusius su soduose vykstančiais kivirčais, teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindo pareikšti savo nuomonę, jog ieškovo veikla sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ yra ardomoji ir propagandinė, demagogija...siekiama paslėpti savo veiklos cinizmą, kad jis savivaliauja, ir naudoja diktatą, pjudo žmones klasta ir melu, siekia suskaldyti, įtakoti, užvaldyti, padaryti bendriją neveiksnią ir t. t. Teismas pažymėjo, jog nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, jis turi remtis tikrais faktais ir teismas neturi pagrindo paneigti nuomonės, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Dėl ieškovo teiginių, kad atsakovė nepagrįstai jį apkaltino langų išdaužimu ,teismas nustatė, jog tai, kad atsakovės langai buvo išdaužyti neneigia ir pats ieškovas, tai patvirtina Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato raštas, nurodantis, kad minėtame komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 1 d. (dėl svetimo turto sugadinimo) ir atkreipė dėmesį, jog pagal teisminę praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimą panaikinti, priimi naują – ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo pagrindinio ieškinio reikalavimų, nevertino to, jog ginčas vyksta tarp dviejų fizinių asmenų, t. y. ieškovo ir atsakovės, o nagrinėjo įvykius, kurie vyko prieš 10 ir daugiau metų, nurodydamas, kad tai yra užfiksuota sodininkų bendrijos protokoluose. Ieškovas teigia, kad teismas išvis nemotyvavo ir neaptarė atsakovės paskleistų žinių, neatitinkančių tikrovės ir žeidžiančių jo garbę ir orumą. Pažymi, jog nuomonės paskleidimas neturi būti išreikštas taip, kad žeistų asmenį, apie kurį išreiškiama nuomonė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. Ž. nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimą. Nurodo, kad ji apelianto elgesį vertino subjektyviai, per savo požiūrio į ieškovo atliekamų veiksmų visumą ir jo atskirus veiksmus, prizmę, ir pareiškė savo nuomonę, ko įstatymas nedraudžia, ir pažymi, jog teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai vadovavosi Aukščiausiojo Teismo Senato suformuotais žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijais.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas apeliacinį skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir prašė šį terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į naujai galiojančio CPK nuostatas, jog termino pratęsimo klausimas išsprendžiamas rezoliucija ir siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucija priimdamas apeliacinį skundą, išsprendė ir apeliacinio skundo pateikimo termino atnaujinimo klausimą (CPK 77 str. 3 d., 185 str., 307 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas yra nepatenkintas tuo, kaip apie jį ir jo veiklą atsakovė nurodė 2010-05-12 atvirlaiškyje „(duomenys neskelbtini)“ bei 2010 m. gegužės 14 d. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime, todėl kreipėsi į teismą pripažinti, kad išplatintos žinios neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus konstatavęs, jog atsakovė tik išreiškė apie atsakovą savo nuomonę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad teismas tinkamai vadovavosi Aukščiausiojo Teismo Senato suformuota praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų senato 1998-05-15 nutarime Nr. 1 dėl teismų praktikos nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas nurodyta, kad asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33, 69 punktuose nurodyti žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijai. Nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žinia apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) kriterijus. Vadovaujantis LAT teisėjų senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 6 punktu, asmens garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas suprantamas kaip asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Teismas, atribodamas duomenis nuo nuomonės, turi analizuoti visą kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinių konstrukciją ir kt. Išvada, ar paskelbta nuomonė, ar duomenys apie tam tikrą faktą, gali būti padaryta tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes (CPK 176 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar atsakovė paskleidė apie apeliantą būtent žinias – duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir ar toks paskleidimas pažeidė apelianto orumą. Pirmosios instancijos teismas kompleksiškai išanalizavo visą publikacijos turinį, vertino ne tik konkrečius teiginius, bet ir liudytojų parodymus, susijusius su sodų bendrijoje vykstančiais konfliktais, kurių dalyvis būtent ir yra apeliantas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė turėjo teisę pagal esamą sodininkų bendrijoje situaciją pareikšti savo nuomonę apie apeliantą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovės nuomonė buvo išsakyta šiurkščiai, tačiau, siekiant apginti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net tuo atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2001-11-14 civilinė byla Nr. 3K-3-1137/2001).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, tačiau pažymėtina, jog teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Rekomenduojami dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 800 Lt nuo 2008-01-01 (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Atsakovė prašo priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės atstovas ruošė tik atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurį Rekomendacijų 8.11. punkte rekomenduojamas 1,5 MMA – 1 200 Lt užmokestis, duomenų, kiek advokatas užtruko susipažindamas su byla, nėra, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir priteistina 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo N. A. atsakovei L. Ž. 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.