- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-568-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01725-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Alvydas Barkauskas, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- D. C.
- Ieškovas
- D. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Barkausko, Astos Pikelienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui D. C. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo D. C. jų nepilnametės dukters D. M. išlaikymui po 160,00 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės; bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. C. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad nepilnametės dukters išlaikymui jis galėtų skirti ne daugiau kaip 100,00 Eur. Būtent tokį išlaikymą jis dabar ir skiria dukrai. Šiuo metu jis neturi darbo, pajamų ar santaupų, tačiau intensyviai ieškosi darbo. Jam pačiam padeda tėvai. Neturi jokio nekilnojamojo turto. Mano, kad dukra galėtų lankyti valstybinį darželį, tokiu būdu išlaidos jos išlaikymui būtų mažesnės
3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog nepilnametė D. M. kartu su motina (ieškove) ir jos motina gyvena 4 kambarių name, nuosavybės teise priklausančiame ieškovės tėvams. Mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos augti bei vystytis. Neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo, kadangi išlaikymo dydis patenkins tik vaiko minimalius poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo D. C. vaikui D. M. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 160,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedė nepilnametės D. M. motinai D. M. tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo D. C. ieškovės D. M. naudai 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo D. C. į valstybės biudžetą 43,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 48,20 Eur.
5. Teismas įvertinęs vaiko poreikius, atsižvelgęs į abiejų tėvų turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, atsakovo sveikatos būklę (duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra), ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį, kuris yra skirtas tik minimalių būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimui, taip pat į tai, kad jis nesiekia net pusės Lietuvoje nustatytos minimalios algos (kuri šiuo metu yra 380,00 Eur), sprendžia, jog ieškovės prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi ir iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečiam vaikui 160,00 eurų išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas D. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14136-1050/2017 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto įsitikinimu, teismas grubiai pažeidė procesines ir materialines teisės normas, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, neatskleidė bylos esmės, bylą nagrinėjo šališkai ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurį apeliantas prašo naikinti dėl žemiau šiame apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų:
6.1. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui, tokiu būdu pažeidžiant asmenų lygybės įstatymui ir teismui, žodiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo bei rungimosi principus. Atsižvelgiant į tai, kad parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo atsakovas bei jo atstovas, teismas turėjo priimti nutartį skirti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ir informuoti visus dalyvaujančius byloje asmenis. Kadangi teismas, nutarė iš parengiamojo posėdžio pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, ir taip pažeidė atsakovo teises, turėtų būti taikomas absoliutus sprendimo negalioj imo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
6.2. Apeliantas taip pat nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu bei nurodo, kad atsakovas ir taip prisideda prie dukros poreikių, perka jai žaislus, rūbus, kitas vaikui reikalingas priemones, leidžia laisvalaikį su mergaite, todėl nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nesutinka su skundu, prašo palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas ir jo atstovė turėjo pakankamą terminą pasirūpinti, kad pranešimas apie dalyvavimą kitoje byloje būtų pateiktas laiku. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, atsakovo atstovė apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje sužinojo daugiau kaip prieš mėnesį iki posėdžio datos. Prašymo atidėti suplanuotą teismo posėdžio datą, motyvuojant užimtumu kitoje byloje, pateikimas prieš pat teismo posėdį parodo nerūpestingą ir atsainų atsakovo bei jo atstovės požiūrį į teismo procesą, teismą bei proceso dalyvius. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad priteistas išlaikymo dydis yra pakankamas tik minimalių būtinųjų kasdienių šalių dukters poreikių patenkinimui. Šis išlaikymo dydis nesiekia net pusės Lietuvoje nustatytos minimalios algos, todėl atsakovo teiginiai, kad šis išlaikymas yra per didelis, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
10. Atsakovas apeliaciniame skunde neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį D. M., tačiau dėl savo finansinės padėties nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu bei nurodo, kad atsakovas ir taip prisideda prie dukros poreikių, perka jai žaislus, rūbus, kitas vaikui reikalingas priemones, leidžia laisvalaikį su mergaite. Pažymėjo, jog teismo priteistas išlaikymas jam yra per didelis, neatitinkantis jo finansinių galimybių.
11. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A. , bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011; kt.), pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, jos realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Ieškovė užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą, kurį turi prižiūrėti ir išlaikyti, kad vaikas turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu minimaliai mėnesinei algai esant 380 Eur, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, įvertindamas vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį bei į tai, kad vaiko išlaikymo pareigą turi įgyvendinti abu tėvai, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, pagrįstai sprendė, kad priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 160,00 Eur (kas sudaro mažiau nei pusę MMA) yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad patenkintų 3 metų amžiaus vaiko minimalius poreikius ir būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko D. M. turtiniai interesai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliantas nepagrindė, kad pakanka mažesnės išlaikymo sumos (100 Eur per mėnesį), siekiant užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad nors apeliantas vertina, kad jo turtinė padėtis pakankamai sunki, tačiau jo interesus atstovauja ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas, o privatus advokatas, už kurio paslaugas mokėtina, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties.
13. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas nepateikė pakankamai leistinų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šalių pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė jų vertinimą ir jų pagrindu priėmė sprendimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai ar CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas atsakovui ir jo atstovei nedalyvaujant. Atsakovo atstovė buvo pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, todėl, atsakovo nuomone, teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovo atstovei, pažeidė proceso teisės normas.
15. Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 straipsnis) teismas, manydamas , kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus byloje dalyvaujantiems asmenims ir kt. CPK 231 straipsnio 5 dalis nustato, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomai pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimant CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tais atvejais, kai šaliai (atsakovui) yra aiškiai pranešta, jog po parengiamojo teismo posėdžio byla bus nagrinėjama iš esmės. Iš byloje esančių teismo šaukimų matyti, kad šalys 2017 m. balandžio 12 d. buvo kviečiamos atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, todėl tą pačią dieną išnagrinėjus bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui, buvo pažeistos atsakovo teisės reglamentuotos Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje.
16. Taigi šiuo atveju pirmos instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam, kas lėmė netinkamą procesinių normų pritaikymą. Tačiau pažymėtina, kad procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismo įvardintas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo keisti iš esmės teisingą pirmos instancijos teismo sprendimą. Apeliantas nepateikė jokių papildomų įrodymų ar motyvų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui, kuriuos būtų galėjęs pateikti ir parengiamojo teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde atsakovas išdėstė savo nuomonę dėl bylos baigties, pateikė teisinį bylos aplinkybių vertinimą, todėl remiantis byloje esančiais įrodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada.
17. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.