Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios V. A. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas V. A. turtui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 22 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų kaltinamųjų, V. A. kaltinama tuo, kad ji sąmoningai apgaulingai organizavo bendrovės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, valstybės institucijoms teikiamose deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie turtą, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

2. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. A. turtui:

2.1. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

2.2. pastatui – vaistinei, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

2.3. pastatui – ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

2.4. žemės sklypui su pastatu (gyvenamuoju namu), esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini);

2.5. lėšoms bankų sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančiomis AB „Swedbank“ banke; Nr. (duomenys neskelbtini), esančia Akademinėje kredito unijoje; Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale.

Nutarimu nustatytas laikino nuosavybės apribojimo būdas ir mastas: nekilnojamam turtui – draudimas disponuoti; lėšoms banko sąskaitose – visiškas nuosavybės teisių apribojimas.

3. Paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas aukščiau paminėtam turtui ne kartą buvo tęsiamas. Paskutinį kartą skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. A. turtui buvo pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 22 d., paliekant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas (past. – laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančioms AB „Swedbank“ banke, nepratęstas, kadangi buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas apie šių bankų sąskaitų uždarymą). Teismas nustatė, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, todėl jo terminas pratęsiamas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamosios V. A. gynėjas advokatas A. Molis skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į šį V. A. turtą: 1. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2. pastatui – vaistinei, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3. pastatui – ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 4. lėšoms bankų sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank" banke; Nr. (duomenys neskelbtini), esančia Akademinėje kredito unijoje; Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AS „Citadele bankas" Lietuvos filiale.

4.1. Pareiškėjo vertinimu, byloje pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas didesnis, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti, kas prieštarauja proporcingumo principui. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai nesudaro pagrindų pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo mastą į didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.

4.2. Skunde pažymi, jog V. A. taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra grindžiamas galimu turto konfiskavimu bei civilinio ieškinio užtikrinimu. Nurodo, kad kaltinamajai pareikštame kaltinime nustatyta konkreti pasisavinto turto vertė – 230 310, 88 Eur; civilinis ieškovas pateikė civilinį ieškinį 37 262,91 Eur sumai, tuo metu V. A. nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo su pastatu (gyvenamuoju namu), esančio Ispanijos Karalystėje, vertė siekia 285 851,35 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus duomenis, skunde teigiama, kad V. A. nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo su gyvenamuoju namu Ispanijoje vertė viršija pateikto civilinio ieškinio bei galimai pasisavinto turto mastą.

4.3. Skunde teigiama, kad taikomos procesinės prievartos priemonės tikslai gali būti pasiekti taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą ne visam, Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartyje detalizuotam turtui, o tik žemės sklypui su pastatu (gyvenamuoju namu), esančiam Ispanijos Karalystėje, kadangi disproporcija tarp bendros prašomos priteisti žalos dydžio bei turto, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra aiškiai per didelė.

4.4. Pabrėžiama, jog įmonės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio, dėl ko galimai patenkinus civilinį ieškinį, jame nurodyta 37 262,91 Eur suma, galėtų būti išieškota iš UAB „J“ nuosavybes teise priklausančio turto, o ne kaltinamosios V. A..

4.5. Skunde taip pat nurodoma, kad bankuose esančioms sąskaitoms taikytas suvaržymas sukelia didelius nepatogumus, nes kaltinamoji negali banko mokėjimo kortele atsiskaityti už kasdieninius, pragyvenimui būtinus pirkinius. Byloje yra duomenys, jog ginamosios ligos laikotarpiu, ligos išmokos buvo pervestos į laikinai apribotą sąskaitą banke, dėl ko kaltinamoji buvo priversta kreiptis į teismą dėl apribojimo šiai sumai panaikinimo.

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios V. A. gynėjo advokato A. Molio skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios V. A. gynėjo advokato A. Molio skundą, skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė. Teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog taikomos procesinės prievartos priemonės sąlygos ir pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, o jos taikymas nepažeidžia proporcingumo principo, taigi, sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios V. A. turtui yra teisėtas, o skunde pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo keisti skundžiamos nutarties.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, kai byla perduota į teismą, teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi kaltinamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už kaltinamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vadinasi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiems pagrindams konstatuoti.

8. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, V. A., be kita ko, yra kaltinama ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, remiantis kaltinamajai pareikštu kaltinimu, pastarosios veiksmais buvo padaryta didelės vertės – 204 783,70 Eur, turtinė žala, be to, byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamoji galimai disponuoja konfiskuotinu turtu – nusikalstamos veikos rezultatu pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, taigi, žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, pagrįstai sprendė, jog pasitvirtinus kaltinime nurodytoms aplinkybės, byloje galėtų būti sprendžiami turto konfiskavimo klausimai. Taip pat, kaip minėta, byloje būtina užtikrinti civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (BPK 116 straipsnis).

9. Šios aplinkybės patvirtina, jog laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai šiuo metu byloje neišnykę, todėl galimam turto konfiskavimo užtikrinimui bei galimam civilinio ieškinio užtikrinimui, byloje būtina taikyti šią procesinę prievartos priemonę, nes priešingu atveju gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies, dėl turto konfiskavimo bei civilinio ieškinio išieškojimo, įvykdymas. Aptartų aplinkybių kontekste, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju, procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai – siekis užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar civilinį ieškinį, panaikinant galimybę išeikvoti, paslėpti turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims, nėra išnykę ar pasikeitę, todėl procesinės prievartos priemonės taikymas turėtų būti tęstinas (BPK 151 straipsnio 1, 7 dalys).

10. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismo sprendimo pratęsti taikomos procesinės prievartos priemonės terminą teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas proporcingumo aspektu. Pareiškėjo teigimu, byloje pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas didesnis, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios V. A. gynėjo advokato A. Molio skundą, sprendžia, jog skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia deklaruojamos disproporcijos tarp taikomos procesinės prievartos priemonės masto bei ja siekiamų tikslų, pažeidžiančios proporcingumo principą.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, buvo pažeistas proporcingumo principas taikomų apribojimų apimties ar masto aspektais. Teismas pastebi, jog konfiskuotino turto požymių nustatymas, be kita ko, ir realios konfiskuotino turto vertės, taip pat ir turtinės žalos, jos masto klausimai yra byloje įrodinėtinos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Taigi, skunde ginčijamos aplinkybės bus nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, ištyrus byloje esančius įrodymus BPK 20 ir 301 straipsniuose nustatyta tvarka, teismui priimant galutinį sprendimą byloje.

12. Teismas pastebi, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu tiek konfiskuotino turto vertė, pasikeitus inkriminuojamų veikų apimčiai, tiek pareikšto civilinio ieškinio dydis, gali kisti. Pažymėtina, jog V. A. kaltinama ne tik tuo, jog, veikdama kartu su kitais asmenimis, pasisavino svetimą didelės vertės – 230 310,88 Eur turtą, tačiau ir neteisingų duomenų valstybės institucijoms pateikimu, dėl ko į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetą nebuvo sumokėta 204 783,70 Eur mokesčių ir įmokų, kas savaime paneigia skunde dėstomą disproporciją. Pažymėtina, jog, nors byloje šiuo metu pareikštas civilinis ieškinys 37 262,91 Eur sumai, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia pareikšto ieškinio tikslinti įrodymų tyrimo stadijoje (žr., pvz., kasacinė nutartis Nr. Nr. 2K-7-50-1073/2019). Taigi, aukštesnysis teismas, šioje stadijoje negali nustatyti ginčijamos disproporcijos realumo, nes, kaip minėta, tai yra įrodinėtinos aplinkybės – baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dalykas.

13. Nagrinėjamu atveju, skunde ginčijamu taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumo aspektu, teismas laiko svarbia aplinkybe būtent laikino nuosavybės teisės apribojimo būdą (ar visiškai apribojama nuosavybės teisė, ar atskiros šios teisės sudedamosios dalys). Analizuojant realią kaltinamosios patiriamų suvaržymų apimtį, matyti tai, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios turtui taikomas pritaikius tik dalinį nuosavybės teisės apribojimo būdą, t. y. nedraudžiant valdyti bei naudoti skunde nurodomą nekilnojamąjį turtą, tačiau draudžiant šiuo turtu disponuoti, tokiu būdu užkertant galimybę išeikvoti, paslėpti turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog procesinė prievartos priemonė taikoma kaltinamosios turtui, neužkertant kelio būtinų buitinių ar socialinių poreikių tenkinimui, o skunde pabrėžiami suvaržymai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad procesinė prievartos priemonė suvaržo kaltinamosios teises labiau, nei to reikia taikomos procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Todėl, įvertinus patiriamų suvaržymų laikotarpį, taikomo apribojimo masto ir realių suvaržymų kontekste, konstatuotina, jog taikoma procesinės prievartos priemonė nesuvaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Taigi, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistas skundžiamas taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumas.

14. Šių teismo išvadų nepaneigia ir skunde nurodomos prieštaringos aplinkybės dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamosios piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose. Kaip nurodoma pareiškėjo skunde, bylos duomenys patvirtina, jog procesinės prievartos priemonės taikymo metu, nustačius, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas varžo kaltinamosios teisę pasinaudoti piniginėmis lėšomis, skirtomis ligos išmokai, Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajai buvo leista laisvai disponuoti šiomis pajamomis, neribojant jos teisių labiau, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Aptartos aplinkybės, priešingai nei teigia pareiškėjas, rodo būtent tai, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra taikomas turtui, kuris yra būtinas socialinių poreikių tenkinimui, ar daiktams, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini kaltinamajai ar jos šeimos nariams ir jos išlaikomiems asmenims.

15. Esant išdėstytam, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog žemesnės instancijos teismo sprendimu pratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, buvo pažeistos BPK 151 straipsnio nuostatos ar Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos dėl asmens nuosavybės neliečiamumo, ar kad kaltinamoji patyrė tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir jos taikymu siekiamo tikslo ribas, todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti kaltinamosios V. A. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamosios V. A. gynėjo advokato Ato Molio skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.