Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamosios V. A. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. A. turtui pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 22 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų kaltinamųjų, V. A. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233 redakcija).

2. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam V. A. turtui:

2.1. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti;

2.2. pastatui – vaistinei, esančiai (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti;

2.3. pastatui – ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti;

2.4. žemės sklypui su pastatu (gyvenamuoju namu), esantiems (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti;

2.5. piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); „Akademinėje kredito unijoje“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti nurodytu turtu.

3. Šios procesinės prievartos priemonės taikymas ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir baudžiamąją bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, buvo tęsiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų bei vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis paliekant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas (past. – Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, nepratęstas, kadangi buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas apie šių banko sąskaitų uždarymą). Paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas nurodytam V. A. turtui pratęstas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 22 d. iki 2024 m. balandžio 22 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamosios V. A. gynėjas advokatas A. Molis skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą šiam V. A. turtui: 1) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) pastatui – vaistinei, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3) pastatui – ūkiniam pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 4) piniginėms lėšoms bankų sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB „Swedbank“ banke; Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai „Akademinėje kredito unijoje“; Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Nors procesinės prievartos priemonės termino pratęsimas grindžiamas galimu turto konfiskavimu bei siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, tačiau pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimo mastas kaltinamosios V. A. turtui yra didesnis nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti ir tai akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui.

5.2. Šioje byloje V. A. kaltinama pasisavinusi 230 310,88 Eur vertės UAB „W.“ turtą, taip pat byloje yra pareikštas civilinis ieškinys 37 262,91 Eur dydžio sumai. Tuo tarpu kaltinamosios V. A. nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančio (duomenys neskelbtini), vertė siekia 285 851,35 Eur. Minėto nekilnojamojo turto vertei viršijus civilinio ieškinio dydį bei iš UAB „W.“ galimai pasisavinto turto mastą (267 573,79 Eur), nėra būtina taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kitam V. A. turtui. Disproporcija tarp bendros prašomos priteisti žalos dydžio bei turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra aiškiai per didelė, nei yra būtina šioje byloje siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog įmonės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio, dėl ko galimai patenkinus civilinį ieškinį, 37 262,91 Eur suma galėtų būti išieškota iš UAB „W.“ nuosavybės teise priklausančio turto, o ne kaltinamosios V. A.

5.3. Dėl taikomų suvaržymų piniginėms lėšoms bankų sąskaitose V. A. patiria didelius nepatogumus, nes negali banko mokėjimo kortele atsiskaityti už kasdieninius, pragyvenimui būtinus pirkinius. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. A. ligos laikotarpiu ligos išmokos buvo pervestos į laikinai apribotą sąskaitą banke, dėl ko kaltinamoji buvo priversta kreiptis į teismą dėl apribojimo šiai sumai panaikinimo. Pasak gynėjo, šios aplinkybės tik patvirtina, kad kaltinamoji negalėjo laiku ir tinkamai disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios išskirtinai buvo būtinos pragyvenimo poreikių tenkinimui, o tai taip pat patvirtina proporcingumo principo pažeidimą.

6. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius atsiliepime prašo kaltinamosios V. A. gynėjo advokato A. Molio skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios V. A. turtui taikomas pagrįstai ir teisėtai. Dėl nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinama V. A., valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetai galimai patyrė didelę 204 783,70 Eur turtinę žalą. Šioje byloje yra pareikštas ir civilinis ieškinys 37 262,91 Eur sumai. Įprastai skolos išieškojimas iš kitoje šalyje esančio turto yra komplikuotas ir brangiai kainuojantis (neprognozuojamas konfiskuotino turto išlaidų dydis) procesas. Todėl pirmosios instancijos teismui patenkinus civilinį ieškinį, skolos išieškojimo galimybės iš (duomenys neskelbtini) esančio V. A. nekilnojamojo turto būtų žymiai mažesnės.

6.2. Neabejotina, kad ši procesinė prievartos priemonė sukelia tam tikrus nepatogumus, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuotos kaltinamajai, pobūdį, jų sunkumą, pavojingumą bei kiekį, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl to yra pažeidžiamas proporcingumo principas, juo labiau, kai V. A., kartu su kitais asmenimis, taip pat yra kaltinama ir didelės vertės svetimo turto – 230 310,88 Eur pasisavinimu.

7. Pareiškimų dėl nušalinimo bei kitų prašymų byloje negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios V. A. gynėjo advokato A. Molio skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamosios V. A. gynėjo skundo argumentus ir skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, jog žemesniojo teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, todėl ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

10. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. A. turtui pratęsė šešiems mėnesiams siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei byloje pareikštą civilinį ieškinį. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuos laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai ir jie šioje proceso stadijoje nėra išnykę ar pasikeitę.

11. Iš skundo turinio matyti, kad kaltinamosios V. A. gynėjas nesutinka su šios procesinės prievartos priemonės taikymu argumentuojant tuo, jog V. A. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, bei pinigines lėšas bankų sąskaitose buvo apribota nepagrįstai, kadangi procesinės prievartos priemonės tikslai gali būti pasiekti taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą ne visam skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui, o tik nekilnojamajam turtui, esančiam Ispanijos Karalystėje. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje žemesniojo teismo sprendimo pratęsti taikomos procesinės prievartos priemonės terminą teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės ginčijamas proporcingumo principo aspektu.

12. Pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Kaip minėta, šioje byloje, taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios turtui, siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą. Neabejotina, kad ši procesinė prievartos priemonė kaltinamajai V. A. sukelia tam tikrus nepatogumus, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra jokio pagrindo.

13. Nors skunde akcentuojama, kad galimam turto konfiskavimui bei pareikšto civilio ieškinio užtikrinimui iš esmės pakaktų kaltinamosios V. A. turto, esančio Ispanijos Karalystėje, tačiau šie skundo teiginiai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. A. pareikšti kaltinamai ne tik dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimo bei didelės vertės svetimo turto – UAB „W.“ piniginių lėšų (230 310,88 Eur) pasisavinimo, bet ir dėl neteisingo duomenų apie pajamas, išlaidas ir pelną valstybės institucijoms pateikimo, dėl ko į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetą galimai nebuvo sumokėta 204 783,70 Eur mokesčių ir įmokų. Taigi V. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis pagrįstai leidžia spręsti, kad kaltinamoji galėjo gauti ekonominės naudos, kuri galėtų būti laikoma nusikalstamos veikos rezultatu. Taip pat nustatyta ir tai, kad šioje byloje yra pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys dėl 37 262,91 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu skunde deklaruojamo V. A. (duomenys neskelbtini)esančio nekilnojamojo turto vertė yra žymiai mažesnė nei galimas turto konfiskavimas (435 094,58 Eur) bei pareikšto civilinio ieškinio dydis – tesiekia tik 285 851,35 Eur. Taigi minėto nekilnojamojo turto vertei neviršijus civilinio ieškinio bei galimo turto konfiskavimo masto, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog pratęsus laikiną nuosavybės teisės apribojimą į visą nekilnojamąjį turtą buvo nepagrįstai suvaržyta kaltinamosios V. A. nuosavybės teisė. Be kita ko, analizuojant taikomų suvaržymų apimtį proporcingumo principo aspektu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamajai V. A. skundžiama nutartimi yra uždrausta nekilnojamuoju turtu disponuoti, tačiau neuždrausta juo naudotis ir jį valdyti. Kitaip tariant, procesinė prievartos priemonė, taikoma kaltinamosios skundžiamoje nutartyje nurodytam nekilnojamajam turtui, neužkerta kelio V. A. būtinų buitinių ar socialinių poreikių tenkinimui, o skunde pabrėžiami suvaržymai nesuteikia pagrindo spręsti, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas suvaržo kaltinamosios teises labiau, nei to reikia taikomos procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Šioje proceso stadijoje prioritetu išlieka apriboto turto išsaugojimo užtikrinimas, kuris įmanomas tik taikant šią procesinę prievartos priemonę, todėl darytina išvada, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas aptartam kaltinamosios nekilnojamajam turtui buvo pratęstas laikantis įstatymų ir nepažeidžiant proporcingumo principo.

14. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog kaltinamoji V. A. patiria neproporcingus suvaržymus dėl būtinųjų poreikių patenkinimo, negalėdama pasinaudoti piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, kurioms šiuo metu yra taip pat taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kaip nurodoma skunde, bylos duomenys patvirtina, jog procesinės prievartos priemonės taikymo metu, nustačius, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas varžo kaltinamosios V. A. teisę pasinaudoti piniginėmis lėšomis, skirtomis ligos išmokai, Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajai nedelsiant buvo leista laisvai disponuoti šiomis pajamomis, neribojant jos teisių labiau, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Aptartos aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, rodo būtent tai, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra taikomas turtui, kuris yra būtinas socialinių poreikių tenkinimui, ar daiktams, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini kaltinamajai ar jos šeimos nariams ir jos išlaikomiems asmenims. Taigi skundo argumentai dėl nepagrįstai suvaržytų kaltinamosios teisių ir šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo V. A. turtui, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir (ar) civilinio ieškinio įvykdymas, todėl kaltinamosios V. A. gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios V. A. gynėjo advokato Ato Molio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.