- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- 2-1913/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis (pran.)
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos primininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria ieškovės M. J. ieškinys atsakovui V. S. dėl neteisėtais antstolio veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pavadintu atskiruoju skundu, kuriuo prašė areštuoti V. S. ir A. B. turtą iki teismo sprendimo, įvertinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2003 m. rinkos kainą, pripažinti antstolio V. S. veiksmus neteisėtais ir įpareigoti atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, pripažinti 2003-09-22 varžytynių aktą negaliojančiu, išreikalauti iš Hipotekos registro buto, esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio arešto dokumentus, taikyti restituciją natūra arba taikyti alternatyvų restitucijos būdą, priteisti iš skolininko padarytą moralinę žalą pagal teismo kompetenciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo nustatytas ieškovei terminas iki 2011-05-10 (įskaitytinai) nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. pasirašyti ieškinį, įkainoti ieškinį ir sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 str., 82 str. reikalavimus bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, nurodyti visų dalyvaujančių byloje asmenų duomenis, numatytus CPK 111 str. 2 d. 2 p., nurodyti visus įrodymus, kuriais įrodinėjamos ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybės, ir juos pridėti prie ieškinio, pateiktus prie ieškinio įrodymus tinkamai patvirtinti, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė siekė gauti reikalingą pateikti teismui įrodymą.
Ieškovė M. J. 2011-05-05 teismui pateikė patikslintą procesinį dokumentą (pavadintą patikslintu atskiruoju skundu), nurodydama, kad ji pateikė teismui skundą, kuriame išdėstyti faktai yra detalūs ir išsamūs, taip pat prie jo pridėti visi skundą pagrindžiantys įrodymai. Dokumentų originalai yra anksčiau nagrinėtose bylose. Į Hipotekos registrą ji kreipėsi, tačiau jai prašomi pateikti dokumentai nebuvo pateikti, ji iš Hipotekos registro negavo jokio atsakymo. Taip pat nurodė, kad skundai dėl antstolio veiksmų nėra apmokestinami, o ieškovė skundžia būtent antstolio veiksmus, kuriais padaryta žala. Prašė atstatyti butą į buvusią padėtį arba nustatyti tikrąją buto vertę pagal 2005 m. jo rinkos vertę bei atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2001 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovės procesinį dokumentą (pavadintą atskiruoju skundu) laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad tokie skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, tačiau nurodė, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti CPK 602 str. nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Jeigu pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI skyriaus tvarka proceso dalyviai nebeturi galimybės, tai netrukdo jiems, įvykus turto pardavimui ar perdavimui, ginčyti ieškinio teisenos tvarka tokio pardavimo ar perdavimo aktą CPK 602 str. numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad ieškovė privalėjo ieškinį įkainoti, sumokėti žyminį mokestį bei pateikti jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Be to, ieškovė nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą, atstatyti butą į buvusią padėtį arba nustatyti tikrąją buto vertę pagal 2005 m. rinkos vertę, t. y. reiškia turtinius reikalavimus, apmokamus žyminiu mokesčiu, tačiau žyminio mokesčio už juos nesumokėjo, nenurodė, kokio dydžio turi būti priteista turtinė ir neturtinė žala. Teismas konstatavo, kad ieškovė per nustatytą terminą nepašalino 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytų trūkumų, todėl procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė M. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį ir išspręsti bylą pagal jos pateiktą ieškinį (pavadintas atskiruoju skundu). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Nutartyje kalbama apie CPK XXXI skyriuje reglamentuojančias normas, tačiau šia tvarka skundo nagrinėti ji neprašė. Teismas nesilaikė CPK 6 straipsnio, reikalaujančio vykdyti teisingumą.Ieškovės butas buvo įvertintas ypač maža kaina, taigi antstolis V. S. netinkamai vykdė savo pareigą, nepadėjo apginti jos teisių bei įstatymų saugomų interesų (CPK 634 str. 2 d.). V. S. privalo atlyginti dėl neteisėto neveikimo patirtą žalą pagal Antstolių įstatymo 16 str., CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248-249 str. Nustatydamas buto rinkos kainą antstolis privalėjo skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė.Teismas nesvarstė ir nenurodė, kuo pasireiškė V. S. veiksmų neteisėtumas, todėl ieškovės, kaip savininkės teisės yra akivaizdžiai pažeistos ir tai suteikia jai teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Asmuo gali ginti savo pažeistas teises, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.), tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, o jeigu į teismą kreipiantysis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 3 d.). Ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai numatyti CPK 111 bei 135 straipsniuose, tarp jų – reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), taip pat pridedamus rašytinius įrodymus, pateikti jų originalus arba CPK nustatyta tvarka patvirtintus dokumentų nuorašus bei įrodymus, kad sumokėtas žyminis mokestis (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 5 p., 114 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p., 2 d.).
Kaip matyti iš nagrinėjamos medžiagos, teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi nurodė apeliantei pašalinti konkrečius ieškinio trūkumus: pasirašyti ieškinį, nurodyti ieškinio sumą, pagal ieškinio sumą sumokėti žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą, nurodyti visų byloje dalyvaujančių asmenų duomenis, numatytus CPK 111 str. 2 d. 2 p., nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir juos pridėti, o pateiktus prie ieškinio įrodymus tinkamai patvirtinti, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji siekė gauti reikalingą pateikti teismui įrodymą.
Įvertinus apeliantės ieškinio (pavadinto atskiruoju skundu) turinį pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą nurodyti išvardintus ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą jiems pašalinti. Ieškovė, šalindama minėtus ieškinio trūkumus, patikslintame dokumente (pavadintas patikslintu atskiruoju skundu) nurodė, kad skundai dėl antstolių veiksmų pagal CPK 510 straipsnį žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijamas ieškinio teisenos tvarka turto pardavimo ar perdavimo aktas CPK 602 straipsnyje numatytais pagrindais. Todėl ieškinys privalėjo būti įkainotas, sumokėtas žyminis mokestis bei pateikti jo sumokėjimą patvirtinantys įrodymai. Be to, ieškovė reiškė ir kitus turtinius reikalavimus (pvz., priteisti turtinę ir neturtinę žalą), kurie taip pat turi būti apmokami žyminiu mokesčiu. Kaip matyti iš bylos, ieškovė šių nurodymų dėl ieškinio trūkumų neįvykdė, taip pat neįvardijo, kokio dydžio jai turi būti priteista turtinė ir neturtinė žala, todėl skundžiama nutartimi teismas pagrįstai laikė ieškovės procesinį dokumentą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė prašo jos pateiktą ieškinį išnagrinėti iš esmės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje stadijoje apeliacinės instancijos teismas pagal įstatymų suteiktą kompetenciją sprendžia tik nutarties ieškinį laikyti nepaduotu ir jį sugrąžinti pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Apeliantės atskirojo skundo argumentais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).
Pažymėtina, kad nei skundžiama teismo nutartis, nei ši apeliacinės instancijos teismo nutartis, neužkerta galimybės apeliantei iš naujo kreiptis į teismą, pareiškiant naują, tinkamai suformuluotą ir įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. rugsėjo 15 d. gautas apeliantės prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad šiuo atveju sprendžiamas tik atskiras procesinis klausimas dėl ieškinio grąžinimo jį padavusiam asmeniui pagrįstumo ir teisėtumo,, taip pat įvertinusi pateiktoje medžiagoje esančių duomenų turinį, sprendė, jog nėra būtinumo nagrinėti šį atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.