Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-620-670/2013 pagal pareiškėjų Ž. K. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotieji asmenys R. K., išieškotojas MATTHEWS INTERNATIONAL S.a.P, antstolis S. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis su skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui (b.l. 2-3). 2013-04-23 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą nurodė, kad antstoliui pateiktas advokato Martyno Pečiulio įgaliojimas – prokūra atitinka visus reikalavimus ir yra tinkamas atstovavimo santykių įforminimas. Taip pat pažymima, kad notaro išduotas vykdomasis įrašas, kuriame yra visi CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai. Raginimas buvo įteiktas tinkamai, turto areštas neigiamų pasekmių nesukėlė

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str., 338 str.).

Dėl įgaliojimo teisinio kvalifikavimo. Teismas nepagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kad pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais yra ir tai, jog jis priėmė vykdomąjį dokumentą iš asmens (advokato), pateikusio jam prokūrą, nors, apelianto teigimu, advokato atstovavimas yra įforminamas sutartimi. Vienas iš atstovavimo teisiniams santykiams būdingų požymių yra tai, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: 1) tarp atstovo ir atstovaujamojo (vidiniai santykiai) ir 2) atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (išoriniai santykiai). Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo. Įgaliojimas yra skiriamas išoriniams atstovavimo santykiams. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.). Specialusis įgaliojimas, kurio suteikiamų teisių apimtis nustatoma įstatyme (CK 2.176 str. 1 d., 2.179 str.), yra prokūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008 yra konstatavęs, kad apibrėžiant prokūros esminius skirtingumus nuo kitų įgaliojimo rūšių, pažymėtina, kad prokūristui suteikiamų teisių apimtis nustatyta specialiųjų normų, įtvirtintų CK 2.176 – 2.185 straipsniuose, todėl prokūros atveju atstovo teisės, kai jos įgaliojime nėra apibrėžtos, neribojamos tik tais veiksmais, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turtui prižiūrėti (CK 2.137 str.). Prokūros paskirtis yra tenkinti juridinio asmens (verslininko) verslo poreikius – išduodamas prokūrą verslo subjektas savo darbuotojui ar kitam asmeniui gali suteikti sandorių tvarkymo ir kitų teisinių veiksmų atlikimo teises jų nekonkretindamas. Pagal CK 2.176 straipsnio 1 ir 2 dalis prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu, įskaitant teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose. Dėl pastarosios teisės įgyvendinimo, pabrėžtina, kad prokuristas atlikti teisinius veiksmus teisme gali tiek, kiek tai leidžiama pagal CPK (CPK 55 str. 2 d., 599 str.). Kartu pažymėtina, kad įstatymo nustatyta ne tik prokūra suteikiamų teisių apimtis, bet ir ribos (CK 2.179 str., 2.180 str.). CK 2.179 straipsnyje nustatyti sandoriai ir teisiniai veiksmai, kurių prokūra neapima. Pabrėžtina ir tai, kad prokūra neapima prokuristo teisės perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui (CK 2.179 str. 2 d.). CK 2.180 straipsnyje nustatyti prokuristui suteikiamos teisės ribojimo įstatyminiai kriterijai, kurie, remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, neturi poveikio išoriniams atstovavimo santykiams ir galioja tik vidiniams. Tokie įstatyminiai teisių apribojimo kriterijai yra: 1) juridinio asmens filialas; 2) atitinkamos juridinio asmens veiklos sritys ir rūšys; 3) tam tikros aplinkybės; 4) laikas; 5) teritorija.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad išieškotojas MATTHEWS INTERNATIONAL S.a.P 2013 m. vasario 4 d. išdavė įgaliojimą advokatui Martynui Pečiuliui atstovauti bendrovei santykiuose su Ž. K. individualia įmone, Ž. K., R. K. derėtis dėl šių asmenų įsipareigojimų vykdymo, bendrovės vardu pateikti prašymus, pareiškimus, pretenzijas, skundus, pateikti vekselį apmokėjimui, pranešimus dėl vekselio neapmokėjimo, bendrovės vardu kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, antstolį dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui visuose Lietuvos Respublikos teismuose (įskaitant notarus ir antstolius), visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose (b.l. 11; vykdomoji byla Nr. 0087/13/00484, b.l. 2), kurie savo turiniu atitinka prokūros, ribojamos juridinio asmens veiklos sritimis ir rūšimis (CK 2.18 str. 1 d.), teisinį statusą, kuri atstovaujamojo ir prokuristo santykiams įsigalioja nuo jos išdavimo, o prokuristo ir trečiųjų asmenų santykiams – nuo jos įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka (CK 2.181 str.). Minėta, kad CK 2.176 straipsnyje nustatyta, kad prokūra gali būti duodama ne tik juridinio asmens darbuotojui, bet ir kitiems asmenims, todėl šiuo aspektu įstatymo reikalavimų laikytasi. Tai, kad vėliau su advokatu buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų neleidžia teigti, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikė neįgaliotas asmuo.

Dėl vykdomojo dokumento turinio. Teismas nesutinka su apeliantas teigimu, kad pateiktas antstolis neturėjo priimti vykdomojo įrašo, nes jis neatitinka vykdomajam dokumentui CPK 648 straipsnyje keliamų reikalavimų. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 81 straipsnio nuostatas vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui pateikiami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal užprotestuotą arba neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka). Šios Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus, ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas ir nurodo, kuriam laikui atidedamas notarinis veiksmas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų); vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius nurodytą reikalavimą pateikti įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims (Tvarkos 8 punktas). Vykdomuoju įrašu notaras leidžia išieškoti iš skolininko per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą ar jos dalį su priklausančiomis palūkanomis, vekselio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą. Tokia yra vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka, taip išaiškinta ir kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2008). Šioje Tvarkoje taip pat yra nustatyta ir vykdomojo įrašo forma. Pateiktas antstoliui vykdyti 2013 m. kovo 14 d. vykdomasis įrašas, išduotas Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S. šią formą atitinka (vykdomoji byla Nr. 0087/13/00484, b.l. 4). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsniu, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Vykdomojo įrašo atlikimas yra vienas iš notaro atliekamų notarinių veiksmų. Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius, taip pat notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka (Notariato įstatymo 43 straipsnis). Taigi, notaro vykdomasis įrašas pakeičia teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės vykdomojo įrašo formos atitikimo CPK 648 straipsniui nėra reikšmingos.

Nagrinėjamos bylos atveju paprastas neprotestuotinas vekselis, kurio davėjai yra sutuoktiniai Ž. K. ir R. K. turėjo būti apmokėtas 2013-02-28, t.y. iki minėtos datos pareiškėjas turėjo grąžinti vekselio turėtojui MATTHEWS INTERNATIONAL S.a.P 108 519,03 EUR (b.l. 9). 2013-03-14 Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notaras M. S. išdavė vekselio turėtojui vykdomąjį įrašą. Minėtas vykdomais įrašas pateikė vykdymui antstoliui A. B. 2013-03-21 ir tą pačią dieną antstolis priėmė vykdomąjį įrašą vykdymui surašydamas atitinkamo turinio procesinius dokumentus (b.l. 12), nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta (b.l. 36-51), kad išieškotojas yra veikiantis juridinis asmuo, įregistruotas Italijos įstatymų nustatyta tvarka, todėl apelianto argumentai, kad teismas netikrino juridinio asmens teisnumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl raginimo įteikimo. Byloje nustatyta, kad antstolis 2013 m. kovo 24 d. priėmė patvarkymus – Raginimą įvykdyti sprendimą ir dėl turto arešto (b.l. 13-14; 16). Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas numato, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas ar siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas išsiunčiami skolininkui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui gera valia buvo išsiųstas Ž. K., tačiau tai iš esmės nedaro įtakos šioje byloje ginčijamų antstolio A. B. 2013 m. kovo 21 d. ir 2013 m. kovo 24 patvarkymų teisiniam vertinimui, nes šie antstolio patvarkymai dar nėra susiję su pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

Dėl turto arešto. Apelianto argumentai, kad antstolis surašydamas 2013-03-24 patvarkymą dėl turto arešto ir 2013 m. kovo 27 d. turto arešto aktą pažeidė CPK 658 straipsnio normas, nustatančias, kad antstolis gali įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie turimą turtą, ir areštuoti turtą, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, be to, areštuojant turtą antstolis turi jį įkainoti, taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad areštuojamo turto vertės nenurodymas nesudaro pagrindo laikyti neteisėtu 2013-03-27 surašytą turto arešto aktą. Procesinės teisės normos, reguliuojančios vykdymą, nedraudžia ir vėliau antstoliui atlikti tikslų turto įkainavimą. Areštuojamo turto vertės nenurodymas turto arešto akte būtų pagrindas panaikinti turto arešto aktą tuo atveju, jeigu areštuotas turtas būtų realizuojamas nesant duomenų apie jo vertę. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nepranešus apie turto arešto veiksmus buvo pažeista CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostata. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad raginime nustatytas terminas neužkerta antstoliui teisės areštuoti skolininko turtą (CPK 658 str. 2 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 p.). Taigi, ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie turto arešto veiksmus ir nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti areštuojant jo turtą nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio veiksmą (turto arešto aktą).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsniu ir 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.