Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant I. K., R. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(Duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) vadovas A. K., žinodamas apie šios Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, turėdamas vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą Bendrijai, šios pareigos neįvykdė (nepateikė teismui pareiškimo dėl (nemokumo) bankroto bylos iškėlimo) ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI interesus.

Šioje byloje VMI pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pareiškimą ir pagal jį teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi buvo iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) vadovui A. K. dėl laiku neinicijuoto nemokumo proceso (duomenys neskelbtini), laiku nepateikiant teismui pareiškimo dėl (nemokumo) bankroto bylos minėtai Bendrijai iškėlimo.

Pareiškėjos VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo išdėstytą poziciją ir prašė bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu A. K. su jam inkriminuotu nusižengimu iš esmės sutiko bei paaiškino, jog piktybiškai pažeidimo nenorėjo padaryti, taip įvyko dėl nepalankių aplinkybių. Jis buvo sudaręs sutartį dėl medienos pirkimo iš Rusijos. Turėjo sutartį su (duomenys neskelbtini), bet kai prasidėjo karas Ukrainoje, visas projektas žlugo. Prasidėjus karui, jis buvo Baltarusijoje, suprato, kad bus nebeįmanoma su šiomis šalimis dirbti, viskas sustojo. Nenorėjo kelti bankroto bylos Bendrijai, nes turėjo du projektus. Buvo sudarytos agentinės sutartys, jis turėjo gauti 10 % nuo parduotų prekių. Mokestinė nepriemoka atsirado todėl, kad jo statybinių medžiagų tiekėjas 2019 m. nesumokėjo VMI mokesčių. Po pirmo patikrinimo, kai VMI jį patikrino, surašė, kad jo kaltės nėra, nustatė, kad skolingas yra tiekėjas. Praėjus metams, iš jo tiekėjo nepavyko išieškoti PVM sumos, todėl skola buvo perkelta jam. Bankroto bylos iškėlimą teismas patvirtino gruodžio 27 d., procedūra dar nėra baigta. Šiuo metu vyksta įmonės likvidavimas, tai turėtų įvykti maždaug birželio mėnesį. Jis nesijaučia kaltas dėl to, kad jo įmonei iškelta bankroto byla, nes jis yra tik nukentėjęs asmuo, kadangi jis visais įmanomais būdais bandė, net ir esant tokiai situacijai, padengti įsiskolinimą VMI.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant ir bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Tai, jog A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties paaiškinimų, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri ANK 569 straipsnio atžvilgiu prižįstama įrodymais.

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo išdėstytos visos su A. K. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog Bendrijos vadovas A. K., žinodamas apie šios Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nuo 2021 m. gruodžio 2 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė (bylos lapai (toliau – b. l.) 1-4).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išraše nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. birželio 16 d. Bendrijos vadovas yra A. K. (b. l. 5).

VMI 2022 m. spalio 18 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1491-555/2022 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą (duomenys neskelbtini). Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2023 m. sausio 5 d. VMI yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. Minėtoje nutartyje teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, konstatavo, jog Bendrijos turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes Bendrija laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2023 sausio 30 d. Bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 69 579,66 Eur (b. l. 6). Bendrijos mokestinė nepriemoka ir delspinigiai susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais Bendrijai nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio nuo 2018 m. lapkričio 27 d.

Kaip matyti, VMI nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. sausio 6 d. sistemingai bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos banko sąskaitų ir turto. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti iš Bendrijos banko sąskaitų ir turto nepavyko (b. l. 2).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nekilnojamojo turto Bendrija neturi (b. l. 7).

VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrijos vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 8).

Aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad A. K., būdamas juridinio asmens vadovu, pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą Bendrijai, nesikreipė į teismą dėl Bendrijos bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidė kreditorės VMI interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Taigi, iš teismų praktikos matyti, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu.

Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad šį administracinį nusižengimą A. K. padarė veikdamas netiesiogine tyčia. (ANK 8 straipsnio 3 dalis). A. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. K. iki šiol nėra teistas, jis baustas administracine, tačiau neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų. A. K. yra dirbantis, turi du nepilnamečius vaikus, kurie yra moksleiviai. A. K. teigė, kad jo žmona turi 50 % neįgalumą. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad A. K. nekilnojamojo turto neturi.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus 200 eurų dydžio baudą. Teismas mano, kad net ir minimali už jam inkriminuojamą nusižengimą numatyta nuobauda būtų neadekvati ir akivaizdžiai neproporcinga padarytam nusižengimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Papildoma informacija: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 1001, pažeidėjo asmens kodą ir administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-21-448/2023.

Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.