Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2015-08-06 Panevėžio m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė- laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje,

kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. kaltinamas tuo, kad jis, 2016 m. gegužės 8 d. apie 12 val., lauko terasoje, esančioje Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), seseriai M. K. gulint gulte, gulta apvertė, dėl ko M. K. nukrito ant žemės, grasino M. K. nušauti, sukapoti gabalais, suduoti kuolu į galvą, dėl ko nukentėjusioji M. K. suprato, kad grasinimai realūs ir gali būti įvykdyti.

A. R. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltės nepripažino. Jis parodė, kad buvo paleistas iš ligoninės į namus išeiginėms. Kai grįžo sesuo jį pavaišino 5 laipsnių stiprumo alumi, paskui nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nusipirko dar 2 „pūsles“ alaus 7 laipsnių stiprumo. Dirbdamas gėrė alų, kasė, sėjo. Terasoje sesuo sėdėjo ant fotelio, konflikto su seserimi nebuvo, sėdėjo, kalbėjosi, jis gėrė alų. Sesuo alaus negėrė. Gal sesei ir pasakė „dink“ ar kokius necenzūrinius žodžius, jos išprovokuotas. Nebuvo priėjęs prie sesers gulto, neišvertė jos. Jei būtų ją išvertęs, tai būtų mėlynės. Degtinę gėrė pas gimines, kurie gyvena netoliese, jie buvo pasikvietę. Sekmadienį važiavo į (duomenys neskelbtini), alų, degtinę gėrė per tris dienas. Sesuo jį apkalba. Yra teistas dėl smurto vartojimo prieš mamą. Įvykis buvo gegužės 8 d., t.y. sekmadienį, tuomet gėrė tik alų. Kai būna namuose, alkoholį vartoja kas antrą, kas trečią, kas ketvirtą dieną, būna kad mėnesį negeria.

2016-05-08 ikiteisminis tyrimas pradėtas M. K. pareiškimu apie tai, kad 2016-05-08 apie 12 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., gulint lauko terasoje, priėjo brolis A. R., išvertė ją iš gulto, grasino suduoti kuolu per galvą, nušauti, sukapoti gabalais. Grasinimai realūs, nes A. R. anksčiau buvo smurtavęs jos ir mamos atžvilgiu ( b. l. 6 ).

Iš Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto matyti, kad A. R. gim. (duomenys neskelbtini) elgesiu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai nėra patenkinti. Jis nesaikingai vartoja alkoholį, išgėręs tampa agresyvus ( b. l. 62 ).

Iš 2014-05-05 ir 2015-03-25 Panevėžio rajono Viešosios policijos skyriaus pareigūnų nutarimų matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus. Pranešimai buvo gauti dėl A. R. smurtavimo savo mamos M. R. atžvilgiu ( b. l. 93- 95 ).

Iš 2013-08-20 Panevėžio m. apylinkės teismo nutarties, matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 76-1-00453-13, kuris buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., buvo nutrauktas LR BK 38 str. pagrindais ( įtariamajam A. R. susitaikius su nukentėjusiąja M. R. ) ( b. l. 98- 100 ).

Iš 2015-08-06 Panevėžio m. apyl. teismo baudžiamojo įsakymo priimtas byloje, kurioje nukentėjusiąja taip pat buvo pripažinta M. R. ( b. l. 69- 71 ).

Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt). Sprendžiant dėl grasinimo realumo, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, o taip pat grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (LAT kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt). Pažymėtina, kad grasinimo realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal LR BK 145 str. 1 d. pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas.

Nors kaltinamasis A. R. savo kaltės visiškai nepripažįsta, tačiau jo kaltę pagrindžia byloje surinkti įrodymai. A. R. pats pripažino, kad tris dienas vartojo alkoholį, t.y. gėrė degtinę ir alų, o gegužės 8 d. buvo išgėręs 2 litrus alaus, todėl galėjo sesers išprovokuotas jai pasakyti kelis necenzūrinius žodžius, tačiau iš gulto neišvertė ir jai negrasino. Tuo tarpu nukentėjusioji M. K. nurodė, kad grasinančio pobūdžio žodžius jos atžvilgiu A. R. nuolat kalbėjo motinai, o ji, tokias kalbas girdėjo priėjusi prie durų, taip jis kalbėjo 2-4 valandas. M. K. nurodė, kad A. R. buvo girtas ir apsvaigęs, jo akys buvo stiklinės, buvo agresyvus, tuomet priėjo prie jos ir išvertė ją iš gulto. Išvertęs iš gulto, jis nubėgo į kambarį ir šaukė“ nušausiu tave“, sakė kad duos per galvą su kuolu. Ji mano, kad prisigėręs brolis tai gali padaryti, t.y. pavartoti smurtą jos atžvilgiu, nes jis muša motiną, gąsdina nukentėjusiąją. Kai brolis būna neblaivus su juo gyventi nesaugu, anksčiau yra smurtavęs jos atžvilgiu, tačiau tuo metu pareiškimo nerašė. Šiuos nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina liudytojos A. K. parodymai, kuri parodė, kad M. K. atbėgo pas ją ir verkė, sakė, kad brolis grasina supjaustyti gabalais, ji buvo išsigandusi. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis yra blogas, neįmanoma su juo gyventi, jis ateina ir pas liudytoją, baugina, reikalauja pinigų. Kai negirtas, jis geras, bet išgėręs jis kalba negražiais žodžiais, mėtosi akmenimis kai girtas eina pro jos namus. Kol M. K. negyveno kaime, tai jis puldinėdavo ant motinos, ant liudytojos. Matė kaip A. R. mušė savo motiną.

Tai kad A. R. gali smurtauti savo artimųjų atžvilgiu, ir tai yra daręs ne vieną kartą patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, t.y. 2014-05-15 ir 2015-03-25 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( 93; 95 b.l.), iš kurių matyti, kad jis, būdamas neblaivus įsivelia į konfliktus, kurių metu teikiami pareiškimai policijai dėl smurto pavartojimo, 2013-08-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuria A. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. t.y dėl smurto pavartojimo motinos atžvilgiu nutrauktas pastarajam susitaikius su nukentėjusiąja ( 98-100 b.l.). 2015-08-06 A. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. t.y. smurtą prieš savo motiną M. R. bei skausmo jai sukėlimą sužalojant dešinę koją, pripažintas kaltu ir nuteistas. Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnija jį charakterizuoja kaip nesaikingai vartojantį alkoholį, o išgėrus ir agresyvų asmenį ( b. l. 62 ).

Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo, nes ji įvykio metu buvo blaivi ( 7 b.l.), pirminiai jos parodymai pareiškime policijai atitinka teismo posėdžio metu duotus parodymus ( b.l.6, 12, 15-17), t.y. nuoseklūs dėl grasinamo pobūdžio žodžių ir kalbų iki ją išverčiant iš gulto bei ją jau išvertus iš gulto, o be to jos parodymus patvirtina ir aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai. Tokiu būdu visų šių įrodymų visumoje nustatyta kad, A. R., vartodamas alkoholį ir nuolat kalbėdamas su savo motina ir savo kalboje grasindamas, kad duos su kuolu, nušaus, sukapos gabalais savo seserį M. K. , visa tai jai girdint, tokiomis kalbomis sukūrė bauginančią atmosferą, nesaugumo ir baimės jausmą M. K., po ko 2016-05-08 12 val. jai gulint gulte, priėjęs gultą apvertė, dėl ko M. K. nuvirto ant žemės, šaukdamas, kad nušaus nukentėjusiąją, duos per galvą su kuolu. Nors kaltinamasis A. R. savo kaltę neigia, nurodo, kad jis neketino smurtauti prieš seserį ar ją sužaloti, tik pavartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau veikos kvalifikacijai pagal BK 145 str. 1 d. nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą, o pakanka konstatuoti, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ir sveikatos. Įvertinus A. R. veiksmų apimtį, aplinkybes, tai kad nukentėjusioji buvo išgąsdinta jo kalbų ir turėjo pagrindo manyti, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus ir atlikti smurtinius veiksmus prieš ją, kas ypač sustiprėjo po to, kai A. R. priėjęs ją išvertė iš gulto, kaltinamojo A. R. nusikalstama veika laikoma įrodyta bei teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant A. R. bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltę, kilusius padarinius. A. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas. Jo padaryta nusikalstama veika smurtinė, tyčinė, baigta, padaryta prieš šeimos narį- seserį. A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinant aplinkybė – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra įregistruotas, neigiamai charakterizuojamas seniūnijoje, nuolat girtauja, išgėręs smurtauja artimųjų atžvilgiu, ką patvirtina jo ankstesnis teistumas. Įvertinus išdėstyta A. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei bausmės vidurkis, paskiriant jam draudimus ir įpareigojimus, kurie kaltinamajam padėtų keisti elgesį šeimos narių atžvilgiu, o taip pat susilaikyti nuo piktnaudžiavimo alkoholiu. ( BPK 48 str. 3 d. , 4 d. , 6 d. 3 p.; 7 d.).

Civilinių ieškinių byloje nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 307, straipsniais

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir nubausti jį vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.