Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Šiaulių miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistosios G. J. bei jos gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažinta kalta ir nubausta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolo Nr. 11 ir 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių protokolo suklastojimo) 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus tikrus 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolą Nr. 11 ir 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių protokolą) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006-11-28 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolo Nr. 10 ir 2007-01-31 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių nutarimo Nr. 1 suklastojimo) 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus tikrus 2006-11-28 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolą Nr. 10 ir 2007-01-31 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių nutarimą Nr. 1) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinus paskirtas bausmes apimant (BK 300 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis) ir iš dalies sudedant bausmes būdu, pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinė bausmė G. J. paskirta laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

(duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovės K. D. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, paliekant teisę prisiteisti turtinę žalą civilinio proceso tvarka.

Šiuo nuosprendžiu L. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006-11-28 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolo Nr. 10 ir 2007-01-31 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių nutarimo Nr. 1 suklastojimo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolo Nr. 11 ir 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių protokolo suklastojimo) padarymą ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, bei išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo sukčiauti, suklastojant tikrus – 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolą Nr. 11 ir 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių protokolą) ir BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo sukčiauti, suklastojant tikrus – 2006-11-28 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolą Nr. 10 ir 2007-01-31 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių nutarimą Nr. 1), nesant jos veikose nusikalstamos veikos požymių.

Šiuo nuosprendžiu A. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-01-31 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių nutarimo Nr. 1 suklastojimo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių protokolo suklastojimo) padarymą ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo bei ji išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo sukčiauti, suklastojant tikrą – 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių protokolą) ir BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo sukčiauti, suklastojant tikrą – 2007-01-31 Šiaulių m. astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių nutarimą Nr. 1), nesant jos veikoje nusikalstamos veikos požymių.

Nuosprendis L. R. ir A. M. atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji nuo 2004-04-01 iki 2007-04-01, būdama (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidente, nenustatytu laiku, bet ne anksčiau 2005-11-29, nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupėje su L. R., suklastojo tikrą dokumentą – 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolą Nr. 11, protokolo eilutėje „Darbotvarkė“ punkte „3. Dėl samd. darbuotojo etato, mokant (šešis šimtus) lt.“ prirašydama sakinio dalį „mokant (šešis šimtus) lt.“, o kablelį parašydama buvusio taško vietoje; sakinyje „Pirmininkė informavo, kad yra pervesti už 2004 m. 2% pajamos, tai dabar 2005 m. galima nuo gruodžio mėn. įvesti mokamą darbuotojo etatą, mokant 600 lt.“ – prirašydama įrašus „2005 m., „nuo gruodžio mėn., „mokant 600 lt“, po žodžio „etatą“, kablelį parašydama buvusio taško vietoje; sakinyje „Visi klubo nariai (aštuoniolika) balsavo už, kad mokamas etatas reikalingas ir buhalterijai tvarkyti ir visai klubo veiklai organizuoti – vadovauti, nes su klubu susijusių išlaidų ir pajamų yra, raštvedybą tvarkyti reikia.“ prirašydama žodelį „už“ bei pakeisdama žodelį „kad“ vietoje pirminio žodžio „už“, prirašydama žodį „mokamas“, o taip pat sakinio dalį „vadovauti, nes su klubu susijusių išlaidų ir pajamų yra, raštvedybą tvarkyti reikia.“, bei brūkšnį prie buvusio taško, bei kartu su L. R. pasirašiusi protokolą, taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2005-11-29 visuotinio narių susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl samdomo darbuotojo etato, mokant 600 litų ir visi klubo nariai balsavo už tai, kad mokamas etatas reikalingas, bei G. J. tęsdama savo nusikalstamą veiką, nenustatytu laiku, bet ne anksčiau 2005-11-29, (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje su L. R. bei A. M., suklastojo tikrą dokumentą – 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių protokolą, įrašydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2005-11-29 visuotinio narių susirinkimo protokolą dėl samdomo darbuotojo etato, klubo valdybos nariai nutarė, kad pirmininkei G. J. nuo 2005-12-01 būtų pradėtas mokėti 600 Lt atlyginimas, bei pasirašydama jį kartu su L. R. ir A. M. taip įtvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo įtraukdama juos į (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Be to, G. J. nuo 2004-04-01 iki 2007-04-01, būdama (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidente, nenustatytu laiku, bet ne anksčiau 2005-11-29, nenustatytoje vietoje, kartu su L. R. ir A. M., panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolą Nr. 11 ir 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių protokolą, 2005-12-01 susidarė darbo sutartį, kuria (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubas „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja mokėti jai darbo užmokestį 600 Lt ir nuo 2005-12-01 iki 2007-01-31 neteisėtai prisiskaičiavo ir išsimokėjo 6888 litus darbo užmokesčio ir 608,23 Lt atostoginių, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Be to, G. J., nuo 2004-04-01 iki 2007-04-01 būdama (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidente, nenustatytu laiku, bet ne anksčiau 2006-11-28, nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupėje su L. R., suklastojo tikrą dokumentą – 2006-11-28 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolą Nr. 10, įrašydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2006-11-28 visuotinio narių susirinkimo metu buvo informuota apie tai, jog surinkta 32.000 litų ir svarstytas klubo „(duomenys neskelbtini)“ dalies piniginių lėšų skyrimas, ir kartu su L. R. pasirašydama, taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, bei G. J. tęsdama savo nusikalstama veiką nenustatytu laiku, bet ne anksčiau 2006-11-28, A. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje su L. R. ir A. M., suklastojo tikrą dokumentą – 2007-01-31 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių nutarimą Nr. 1, įrašydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad remiantis 2006-11-28 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolu Nr. 10, klubo valdybos narės nutarė skirti (duomenys neskelbtini) apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namams 30.000 Lt bei pasirašydama kartu su L. R. ir A. M., taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo įtraukdama į (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Be to, G. J., nuo 2004-04-01 iki 2007-04-01 būdama (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidente, nenustatytu laiku, bet ne anksčiau 2006-11-28, nenustatytoje vietoje, panaudodama kartu su L. R., A. M. žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2006-11-28 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolą Nr. 10 ir 2006-11-28 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių nutarimą Nr. 1, pagal 2007-02-27 mokėjimo nurodymą Nr. 1 pervedė iš (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „(duomenys neskelbtini)“, 30000 LT, tokiu būdu apgaule kitų naudai įgijo svetimą Šiaulių miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Taipogi nurodo, kad buvo pažeistas visų asmenų prieš įstatymą lygybės principas, nes nuosprendžiu G. J. pripažinta kalta dėl 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolo Nr. 11 ir 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių protokolo suklastojimo, taip pat dėl 2006-11-28 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolo Nr. 10 ir 2007-01-31 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių nutarimo Nr. 1 suklastojimo. Pažymi, kad šiuos dokumentus pasirašė ne tik G. J., tačiau ir kiti asmenys – L. R., A. R., A. M.. Nepaisant to, atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo patraukta tik vienintelė G. J.. Todėl tvirtina, kad teismas prieštarauja pats sau, kadangi vienu atveju, t. y. G. J. atžvilgiu minėtus dokumentus pripažįsta suklastotais, o kitų asmenų atžvilgiu – A. M., L. R., A. R. – juos faktiškai pripažįsta nesuklastotais, kadangi kitų asmenų baudžiamojon atsakomybėn netraukia ir nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, neinkriminuoja. Dėl to laiko, kad teismo nuosprendis yra prieštaringas.

Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu priešpaskutiniame teismo posėdyje civilinį ieškovą atstovavo neįgaliotas asmuo K. D., nes jos, kaip klubo prezidentės įgaliojimai buvo pasibaigę, o naujai perrinkta klubo prezidente ji nebuvo. Nors ši aplinkybė teismui buvo žinoma, tačiau teismas ją ignoravo ir tokiu būdu pažeidė BPK 55 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubas „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu ir (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkinti – priteisti iš G. J. (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubui „(duomenys neskelbtini)“ 7.496,23 Lt turtinės žalos atlyginimo bei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už šio apeliacinio skundo paruošimą.

Teigia, kad nors Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendyje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubas „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę į turtinę 7.496 Lt žalą, tačiau vien tuo pagrindu, kad G. J. yra pateikusi Šiaulių miesto apylinkės teismui civilinį ieškinį dėl Šiaulių miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ procedūrinių dokumentų ir priimtų sprendimų išrenkant K. D. (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke ir klubo valdybą teisėtumo ir jų pripažinimo negaliojančiais, (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje paliko nenagrinėtą. Mano, kad tokiu būdu, teismas pažeidė BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir toks sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tik išimtinais atvejais pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 d.). Išimtimi galima pasinaudoti tik tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ir, jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-23 nutartis b. b. 2K-55/2007). Šiuo atveju teismas nustatė tikslų turtinės žalos, padarytos (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubui „(duomenys neskelbtini)“, dydį, taip pat nustatė fizinį asmenį, kuris apgaulės būdu, neteisėtai įgijo svetimą, tai yra (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubui „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį 7.496 Lt turtą, todėl esant šiems teismo nustatytiems faktams nebuvo jokio teisinio pagrindo Šiaulių miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje palikti nenagrinėtą. Teigia, kad aplinkybė, jog G. J. yra pateikusi civilinį ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ procedūrinių dokumentų ir priimtų sprendimų išrenkant K. D. (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke ir klubo valdybą teisėtumo ir jų pripažinimo negaliojančiais, nėra teisinis pagrindas (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje palikti nenagrinėtą, ir tai nėra sąlyga taikyti BPK 115 straipsnyje 2 dalyje numatytą išimtį. Nurodo, kad K. D. juridinių asmenų registre yra įregistruota kaip (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organo narys, kaip klubo prezidentė, kuri turi teisę veikti (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ vardu, šie duomenys yra įregistruoti juridinių asmenų registre, todėl laikomi teisingais. K. D. įgaliojimai veikti (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ vardu jokiu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ar kitokiu dokumentu nėra pripažinti nutrūkę ar sustabdyti. Dėl to tiek civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimo momentu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpiu, tiek šiuo metu K. D. yra teisėta (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, turinti teisę veikti klubo vardu. Pastebi, kad G. J. jau anksčiau civiliniu ieškiniu teisme ginčijo (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo nutarimus dėl K. D. išrinkimo klubo prezidente bei klubo valdybos išrinkimo, tačiau šis G. J. ieškinys buvo išnagrinėtas bei atmestas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimais (c. b. Nr. 2-136-542/2008 ir c. b. Nr. 2A-148-372/2008). Be to, civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje turtinę žalą buvo prašoma priteisti ne K. D., o (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubui „(duomenys neskelbtini)“, nagrinėdamas šį ieškinį Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendyje nustatė, kad nusikalstama veika būtent (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubui „(duomenys neskelbtini)“, o ne K. D. padaryta konkreti 7.496 Lt turtinė žala, todėl mano, kad teismas šią turtinę žalą turėjo priteisti (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubui „(duomenys neskelbtini)“, nepriklausomai nuo to, kas atstovautų Šiaulių miesto astmos klubą „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinį skundą, civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. J. kalta padarius po dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje, teisingai kvalifikavo jos nusikalstamas veikas. Nuteistoji apeliaciniu skundu dėl padarytų procesinių pažeidimų prašo baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrino bylą nuteistosios nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo

Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; Sergey Zolotukhin v. Russia, no 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009).

Dėl teisės į teisingą teismą

Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 320 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienu atveju teisėjas sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu. Nors teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad dauguma liudytojomis apklaustų asmenų davė parodymus apie tai ką jie girdėjo ankstesnio teisminio bylos nagrinėjimo metu iki bylos grąžinimo prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, tačiau liudytojos akcentavo, kad jos duoda parodymus apie tai, ką pačios žino, o ne apie tai, ką sužinojo ankstesnių posėdžių metu. Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320-388 psl.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad G. J. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo įrodyta ne tik liudytojų parodymais, bet ir bendrakaltinamųjų A. M., L. R. parodymais, specialistų išvadomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino tiek, kiek jie patvirtina kitus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvykdė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą – apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama ne tik G. J., bet ir L. R. bei A. M. kaltė suklastojus dokumentus bei sukčiavus. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.

Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį G. J. atžvilgiu ir apeliantės kaltę grįsdamas liudytojų, dalyvavusių ankstesniame teisminiame bylos nagrinėjimo metu iki bylos grąžinimo prokurorui, nebuvo pažeista G. J. teisė į teisingą teismą, kadangi G. J. pasinaudojusi savo teise, minėtą sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

Dėl kaltinimo nenuoseklumo

Apeliaciniu skundu nuteistoji G. J. ir jos gynėjas teigia, kad G. J. pareikštas kaltinimas yra nenuoseklus, kadangi nebuvo nagrinėjami klausimai dėl darbo sutarties bei prašymo pervesti pinigus klastojimo.

Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniu skundu neginčija apeliantės kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių – t. y. dėl susirinkimo protokolų ar valdybos narių nutarimo suklastojimo, todėl teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir skundžiamame nuosprendyje pateiktomis išvadomis dėl minėtų dokumentų klastojimo fakto, pasisako tik tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu.

Iš bylos matyti, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokolas Nr. 11 protokolas yra suklastotas, nes jame kai kurie įrašai padaryti ne tuo pačiu metu, kai kurie žodžiai buvo keičiami prirašant papildomas raides ar štrichus, kai kur užtepant koreguojančios medžiagos sluoksniu pirminius įrašus. Be to, šioje specialisto išvadoje nurodyta, kokie įrašai yra prirašyti bei pakeisti. Teisminio nagrinėjimo metu bendrakaltinamosios A. M. bei L. R. ir liudytojomis apklaustos (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ narės parodė, kad 2005-11-29 vykusio klubo narių susirinkimo metu nebuvo svarstytas klausimas dėl 600 Lt dydžio darbo užmokesčio mokėjimo klubo prezidentei, juo labiau, kad būtų nutarta mokėti tokio dydžio darbo užmokestį. Dalis apklaustų asmenų patvirtino, kad G. J. jų teiravosi, gal jai reikėtų imti atlyginimą, tačiau jai buvo pasakyta, jog nariai turi nuspręsti. Pastebėtina, kad pagal klubo įstatus, tik visuotinio narių susirinkimas tvirtina klubo prezidento atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad 2005-11-29 vykusio susirinkimo metu realiai nebuvo nutarta G. J., kaip klubo prezidentei mokėti 600 Lt dydžio darbo užmokestį, nebuvo teisinio pagrindo tos pačios dienos valdybos narių protokolu nutarti dėl darbo užmokesčio mokėjimo klubo prezidentei bei pačiai klubo prezidentei sudaryti su savimi darbo sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, darbo sutarties sudarymas yra sandoris tarp dviejų šalių – darbuotojo ir darbdavio. Šiuo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju, viena iš sandorio šalių – (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo nariai – neišreiškė tikrosios valios dėl darbo užmokesčio mokėjimo klubo prezidentei, todėl pagal civilinės teisės normas, toks sandoris laikomas absoliučiai negaliojančiu. Kadangi, darbo užmokestį bei atostoginius G. J. išsimokėjo neturėdama teisinio pagrindo – nesant klubo narių pritarimui, laikoma, kad buvo apgaulės būdu (suklastojant susirinkimo protokolą, valdybos narių susirinkimą), neteisėtai susidarė pati su savimi darbo sutartį, ko pasekoje neteisėtai įgijo svetimą – (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių turtą.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2006-11-28 narių susirinkimo protokolas bei 2007-01-31 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių nutarimas yra suklastoti, t. y. neatitinka tikrovės, nes minėto susirinkimo metu nebuvo svarstytas klausimas dėl pinigų skyrimo kūdikių namams, kad jau po susirinkimo G. J. į šį protokolą įrašė pinigų sumą. Minėtame susirinkimo protokole nenurodyta, kad šio susirinkimo metu nariai nutarė dalį ir būtent kokią dalį sukauptų pinigų skirti paramai, t. y. nebuvo nutarta kam konkrečiai bus skirti pinigai – ar kūdikių namams ar leukemija sergantiems vaikams, kurie turi paramos gavėjo statusą ir todėl nebuvo pagrindo po 2 mėnesių priimti valdybos narių nutarimą jau dėl konkrečios paramos gavėjo ir pačios paramos dydžio. Be to, pastebėtina, kad 2007-01-30 vykusio klubo narių susirinkimo metu G. J. nepabaigusi savo, kaip klubo prezidentės, pranešimo bei ataskaitos, pasiėmusi dokumentus pasišalino iš susirinkimo, dėl ko minėtą dieną buvo išrinkta nauja klubo prezidentė ir valdybos nariai. Teisminio nagrinėjimo metu L. R. pripažino, kad iš karto po 2007-01-30 susirinkimo, ji G. J. paskambinusi pranešė apie susirinkimo metu svarstytus klausimus, tarp jų ir apie tai, ką girdėjo susirinkime, kad kitą dieną G. J. sakė, jog reikia skubiai pervesti pinigus, kad jų neliktų klubui. Šiaulių miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-30 susirinkimo protokolas liudija, kad G. J. buvo atstatydinta iš klubo prezidentės pareigų, o prezidente išrinkta K. D. bei nauji valdybos nariai. Esant tokioms aplinkybėms, G. J., žinant apie 2007-01-30 vykusio susirinkimo baigtį (naujai išrinktą prezidentę, valdybos narius), neturėjo teisės pasirašyti 2007-01-31 valdybos protokolą dėl 30.000 Lt paramos kūdikių namams skyrimo. Byloje esantys pateikti teismų sprendimai patvirtina, kad G. J. pagrįstai 2007-01-30 vykusio narių susirinkimo metu buvo atstatydinta iš klubo prezidentės pareigų. Taigi, įvertinus visus šiuos duomenis, daroma išvada, kad G. J., žinodama, kad ji atstatydinta iš klubo prezidentės pareigų, šias aplinkybes nuslėpdama nuo (duomenys neskelbtini) apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovės, t. y. apgaulės būdu, neteisėtai pervedė 30.000 Lt Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Ir nors prašymas dėl paramos skyrimo nėra nuginčytas, tačiau G. J. neturėjo teisės 2007-03-29 minėtos pinigų sumos pervesti. Todėl pagrįstai G. J. pripažinta kalta padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas – suklastojus 2006-11-28 susirinkimo protokolą ir 2007-01-31 valdybos narių nutarimą bei sukčiavimą kitų asmenų naudai įgijus 30.000 Lt.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, kad nustačius, jog tiek 2005-11-29, tiek 2006-11-28 narių susirinkimo protokolai yra suklastoti, jų pagrindu surašyti vėlesni dokumentai savaime netenka juridinės galios, todėl papildomai kaltinime ir neturėjo būti inkriminuotas darbo sutarties sudarymo bei prašymo skirti paramą surašymo neteisėtumo faktai.

Taip pat nuteistoji ir jos gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų – neaiškus nusikalstamų veikų padarymo laikas ir vieta, – dėl to teismas turėjo bylą grąžinti prokurorui.

Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylos parengimo nagrinėti stadijoje nenustatė, kad būtų surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Taigi, kaltinamasis aktas yra išeities taškas nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. BPK 255 straipsnio l dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šio BPK straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, o teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Šio BPK straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką.

Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad G. J. 2010 m. vasario 12 d. įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis G. J. nepateikė prašymo, kad jai pareikštas įtarimas yra neaiškus, nekonkretus. 2010 m. kovo 9 d. kaltinamajame akte G. J. kaltinama padariusi BK 300 straipsnio l dalyje ir 182 straipsnio l dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurios šiame akte aprašytos nurodant pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 232 ir 233 straipsniais, perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pradėjus įrodymų tyrimą ir pagarsinus kaltinamąjį aktą, G. J. pareiškė supratusi kuo yra kaltinama (6 t. 4 b. l.). teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso normų, išnagrinėjo G. J. gynėjo prašymą grąžinti bylą prokurorui, nes G. J. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, tačiau šio prašymo netenkino. Kaip ir kaltinamajame akte, taip ir aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš bylos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kur ir kada konkrečiai buvo suklastoti dokumentai, todėl nustatytose nusikalstamos veikos aplinkybėse liko teiginiai, jog dokumentai buvo suklastoti „nenustatytu laiku, bet ne anksčiau 2005-11-29, nenustatytoje vietoje“ bei „nenustatytu laiku, bet ne anksčiau 2006-11-28, nenustatytoje vietoje“. Pastebėtina, kad dokumentų suklastojimo tikslaus laiko nustatymas turėtų įtakos sprendžiant klausimą, ar yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai buvo suklastoti ne anksčiau kaip 2005-11-29 bei 2006-11-28, daroma išvada, kad yra nustatytas nusikalstamų veikų padarymo laikas. Byloje nei vienas asmuo konkrečiai nenurodė, kur buvo taisomi susirinkimo protokolai, todėl nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad dokumentų suklastojimo vieta nenustatyta. Pažymėtina, kad, jei teisminio nagrinėjimo metu būtų pavykę nustatyti konkretų nusikalstamų veikų padarymo laiką ir vietą, šios faktinės aplinkybės galėjo būti patikslintos nuosprendyje. Taigi, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad G. J. pareikštas kaltinimas yra aiškus, suprantamas, todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui dėl kaltinimo nekonkretumo.

Dėl teisės į nešališką teismą

Apeliaciniu skundu nuteistoji ir jos gynėjas teigia, kad buvo pažeista teisė į nešališką teismą, kadangi prašymai buvo tenkinami tik tie, kuriems pritardavo prokuroras. Iš bylos matyti, kad visi byloje pareikšti prašymai buvo išnagrinėti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų. Pastebėtina, kad dalis G. J. ir jos gynėjo pareikštų prašymų buvo patenkinta ir nepritarus prokurorui, pvz. dėl specialistės iškvietimo (6 t. 3 b. l.), prie bylos prijungti pateikti dokumentai (6 t. 3–4, 99 b. l.), dėl žurnalistės iškvietimo ir jos apklausos liudytoja (6 t. 7 b. l.), dėl civilinio ieškovo atstovės papildomos apklausos (6 t. 58 b. l.). Iš bylos matyti, kad tiek G. J., tiek jos gynėjas reiškė nušalinimus prokurorui bei bylą nagrinėjančiam teisėjui, teigdami, kad tas pats prokuroras dalyvavo ikiteisminiame tyrime bei teisme, o teisėjas tenkina tik tuos prašymus, kuriems pritaria prokuroras. Tiek prokuroro, tiek teisėjo nušalinimo klausimai buvo išnagrinėti priimant nutartis (5 t. 72, 117 b. l., 6 t. 81–85 b. l.). Be to, BPK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tam pačiam prokurorui nedraudžiama dalyvauti keliose proceso stadijose ar kelis kartus toje pačioje stadijoje, tiriant ir nagrinėjant tą pačią bylą. Taigi, vien tas faktas, kad tas pats prokuroras dalyvavo ikiteisminiame tyrime bei palaikė valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindas laikyti, kad prokuroras P. Andruškevičius buvo šališkas. Kitų BPK 58 straipsnyje nurodytų tiek prokuroro, tiek ir teisėjo nušalinimo pagrindų nei G. J., nei jos gynėjas nenurodė. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į byloje surinktus duomenis, kolegija daro išvadą, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo nešališkas teismas. Taigi, nebuvo pažeista G. J. teisė į nešališką teismą.

Dėl visų asmenų prieš įstatymą lygybės principo

Apeliaciniu skundu nuteistoji G. J. ir jos gynėjas teigi, kad buvo pažeistas visų asmenų prieš įstatymą lygybės principas, nes tik G. J. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už dokumentų klastojimą, o kiti asmenys pasirašę dokumentuose išvengė atsakomybės. Iš bylos matyti, kad kaltinimai dėl dokumentų klastojimo buvo pareikšti ne tik G. J., bet ir A. M. bei L. R.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pripažinta įrodyta, jog L. R. ir A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad suklastojo 2005-11-29 bei 2007-01-31 Šiaulių miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių susirinkimo protokolą bei nutarimą. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2005-11-29 valdybos narių susirinkimo protokolo), padarymą L. R. ir A. M., vadovaujantis BK 37 straipsniu (dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nuteistos už kitą padarytą nusikaltimą – 2007-01-31 valdybos narių susirinkimo nutarimo suklastojimą. Taigi, nepagrįstas G. J. ir jos gynėjo skundo argumentas, kad tik vienintelė G. J. buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Nors 2005-11-29 Šiaulių miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ posėdžio protokole Nr. 1 yra pasirašiusi ir A. R., tačiau pagal raštvedybos taisykles, susirinkimo protokolą rašo vienas sekretorius, o iš minėto protokolo matyti, kad eilutėje „sekretoriavo“ pasirašė ne tik A. R., bet ir L. R. (4 t. 31 b. l.). L. R. pripažino, kaip ir G. J. parodė, kad dažniausiai klubo susirinkimo protokolus rašydavo ji – L. R., kartais ir pati G. J.. A. V. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji nėra sekretoriavusi klubo susirinkimuose, visada sekretoriaudavo L. R.. Iš bylos matyti, kad A. V. R. įtarimai dėl galimo dokumento klastojimo nebuvo pareikšti. Be to, BPK 257 straipsnis numato, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Teisminio bylos nagrinėjimo medžiaga liudija, kad tokių duomenų pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl nėra teisinio pagrindo A. V. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2005-11-29 (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolo Nr. 11 galimo klastojimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nebuvo pažeistas visų asmenų prieš įstatymą lygybės principas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl civilinio ieškovo atstovo ir pareikšto civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal teismų praktiką civilinio ieškovo – juridinio asmens interesams turi atstovauti atstovas, juo gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas.

Iš bylos matyti, kad turtinė žala buvo padaryta (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubui „(duomenys neskelbtini)“ – juridiniam asmeniui. Pagal šio klubo įstatus klubo prezidentas atstovauja klubą santykiuose su kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis, kilus teisminiam ginčui su trečiaisiais asmenimis – veda bylas per atstovus, pasirašo atstovavimo teisme sutartis, renka ir teikia įrodymus. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis minėto klubo prezidente nuo 2007-01-30 yra išrinkta K. D.. Pateikti teismų sprendimai patvirtina, kad K. D. teisėtai yra išrinkta klubo prezidente. 2007-10-05 klubo valdybos posėdžio protokolas liudija, kad K. D. yra įgaliota atstovauti klubą baudžiamojoje byloje (2 t. 110 b. l.). Pateikta ataskaitinio klubo narių 2011-02-17 susirinkimo Nr. 01 protokolo kopija liudija, kad klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidente išrinkta K. D. (6 t. 73-75 b. l.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad K. D. būtų atleista iš klubo prezidentės pareigų, o tai, kad nuteistosios G. J. gynėjas ieškiniu kreipėsi į apylinkės teismą civilinio proceso tvarka, nepaneigia K. D., kaip teisėtos klubo prezidentės, įgaliojimų būti civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovu baudžiamojoje byloje. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad K. D. šioje baudžiamojoje byloje yra teisėtas ir tinkamas atstovas baudžiamojoje byloje, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas byloje pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Iš bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubas „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 7496,23 Lt – 6888 Lt už G. J. neteisėtai išmokėtą darbo užmokestį ir 608,23 Lt už G. J. neteisėtai išmokėtus atostoginius. Kadangi byloje nustatyta, jog G. J. neteisėtai sudarė pati su savimi darbo sutartį, ko pasekoje jai buvo išmokėtas darbo užmokestis bei atostoginiai, dėl to klubas patyrė turtinės žalos. Atsižvelgus į tai, kad byloje nustatytas kaltas asmuo – darbo užmokestis ir atostoginiai neteisėtai buvo išmokėti tik G. J., padarytos žalos dydis yra nustatytas – 7496,23 Lt, todėl kolegija daro išvadą, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas pateiktais byloje dokumentais, dėl to tenkintinas ir padaryta turtinė žala priteistina iš kalto asmens. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį įtvirtintą nuostatą, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms, todėl civilinio ieškovo atstovės prašymas priteisti turėtas išlaidas – 423,50 Lt už advokato paslaugas surašant dokumentus – iš nuteistosios G. J. tenkintinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistosios G. J. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jų skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu, paliekant teisę prisiteisti civilinio proceso tvarka:

Patenkinti (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir priteisti iš G. J. (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas (duomenys neskelbtini) filialas) naudai 7496,23 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus 23 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistosios G. J. ir jos gynėjo adv. A. Koskaus apeliacinį skundą atmesti.

Iš G. J. išieškoti (duomenys neskelbtini) miesto astmos klubo „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas (duomenys neskelbtini) filialas) naudai 423,50 Lt (keturis šimtus dvidešimt tris litus 50 ct) turėtų proceso išlaidų už advokato suteiktas paslaugas.