- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-148-372/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto astmos klubui „Paguoda“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-01-10 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto astmos klubui „Paguoda“ dėl 2007-01-30 visuotinio narių susirinkimo ir 2007-01-30 valdybos susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto astmos klubo „Paguoda“ 2007-01-30 susirinkimo nutarimą dėl naujos klubo „Paguoda“ valdybos bei prezidento rinkimų; 2) pripažinti negaliojančiais Šiaulių miesto astmos klubo „Paguoda“ 2007-01-30 valdybos nutarimus: dėl ieškovės atstatydinimo iš klubo prezidentės pareigų bei pašalinimo iš klubo „Paguoda“ narių ir dėl klubo „Paguoda“ naujos prezidentės – K. D. – išrinkimo. Ieškovė nurodė, kad 2007-01-30 vykusiame Šiaulių miesto astmos klubo „Paguoda" visuotiniame susirinkime ji buvo neteisėtai atstatydinta iš prezidentės pareigų ir pašalinta iš klubo. Ieškovės teigimu, tuo pačiu buvo neteisėtai išrinkta kita prezidentė bei klubo valdyba. Pažymėjo, kad minėti sprendimai buvo priimti pažeidžiant klubo įstatuose numatytas procedūras, nes susirinkimas buvo šaukiamas visai kitiems klausimams spręsti, į darbotvarkę prezidento rinkimai nebuvo įtraukti ir iš anksto apie tai klubo nariams nebuvo paskelbta. Ieškovės teigimu, jos atstatydinimas įvyko po to, kai ji dėl pablogėjusios sveikatos iš susirinkimo išėjo. Nurodė, kad buvo pažeisti atsakovo įstatų 34 punktas, numatantis susirinkimo bei valdybos posėdžių organizavimo tvarką; įstatų 44 punktas, reglamentuojantis neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo organizavimo tvarką; įstatų 45 punktas, numatantis, kad visuotinis klubo narių susirinkimas gali nagrinėti tik pranešimo apie tą susirinkimą darbotvarkėje įrašytus klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės G. J. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui Šiaulių miesto astmos klubui „Paguoda“. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad esminis ginčas ir nepasitikėjimas ieškovės pareigų atlikimu kilo dėl to, kad ji nuslėpė nuo klubo narių, jog už savo darbą iš klubo lėšų gauna atlyginimą bei nuslėpė, kiek gauta klubui skirta paramos. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas bylą negali kištis į klubo veiklą ir analizuoti, ar klubo nariai turėjo pagrindo pareikšti nepasitikėjimą prezidentei (ieškovei), nes tai yra kiekvieno klubo nario laisvo apsisprendimo reikalas, niekas negali įtakoti klubo narį balsuojant. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės ginčijamus sprendimus klubo narių dauguma priėmė vienbalsiai. Todėl laikė, kad klubo narių valia yra aiškiai išreikšta. Konstatavo, kad teisme apklausti liudytojai vieningai parodė, jog klubo susirinkimų sušaukimo praktika buvo visada tokia, kad prezidentė skambindavo klubo nariams, o kartais iš vakaro ir pranešdavo, jog vyks susirinkimas. Tokia pat tvarka buvo organizuojamas ir 2007-01-30 susirinkimas, tik papildomai buvo žodžiu pasakyta, jog susirinkimas ataskaitinis. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, būdama klubo prezidentė ir matydama, jog klubo nariai ataskaitiniame susirinkime turi jai klausimų, pasirinko sau patogiausią taktiką ir pasišalino iš susirinkimo, užuot atsakiusi apie klubui skirtą paramą bei į kitus klausimus. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad jai susirinkimo metu pablogėjo sveikata, kaip neįrodytus, nes ieškovė įrodymų apie pablogėjusią tuo momentu sveikatą teismui nepateikė. Pažymėjo, kad atsakovo atstovai pripažino, jog tam tikrų procedūrų, numatytų klubo įstatuose nebuvo laikomasi, nes tolesnėje susirinkimo eigoje buvo sprendžiami klausimai, kurie iš anksto nebuvo numatyti darbotvarkėje, būtent prezidentės atstatydinimas, naujo prezidento ir valdybos rinkimai, tačiau kvorumas buvo ir išlaikytos visos balsavimo procedūros. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tokia susirinkimų sušaukimo praktika buvo nusistovėjusi būtent ieškovės, kaip klubo prezidentės, veiklos laikotarpiu, ir padarė išvadą, jog ieškovė, ginčydama nutarimus savo pačios suformuotos praktikos neatitikimu tam tikriems įstatų punktams, pažeidžia teisių įgyvendinimo sąžiningumo principą. Todėl teismas laikė, kad nustatytais formaliais pagrindais panaikinti klubo narių priimtus sprendimus nėra pagrindo, nes jie atitiko tikrąją narių valią, prezidento pareigos yra renkamos ir asmens išrinkimas gali būti grindžiamas tik klubo narių pasitikėjimu, kas yra subjektyvu, nes kiekvienas asmuo turi savo gyvenimo patirtį, savo vertinimo kriterijus ir balsuoja pagal vidinį įsitikinimą. Analizuodamas ieškovės pasikreipimo į teismo pagrindą, teismas nenustatė, o ieškovė nesuformulavo kokios jos teisės yra pažeistos ginčijamais klubo nariu susirinkimo protokolais. Iš suformuluotų ieškovės reikalavimų teismas padarė išvadą, kad ieškovė esminiu pagrindu pasikreipti į teismą laikė būtent tai, jog jos atstatydinimas nebuvo iš anksto numatytas susirinkimo darbotvarkėje. Teismas pripažino, jog ieškovė, būdama klubo prezidente, pati sukūrė savo veiksmais tokią situaciją, kai nepasitikėjimas kilo tiesiog susirinkime, po ataskaitos pristatymo, nes, prieš šaukdama susirinkimą, nesudarė sąlygų su ataskaita susipažinti klubo nariams, kaip numato Asociacijų įstatymo 10 str., be to, susirinkime pristatytoji ataskaita nebuvo patvirtinta klubo revizorės iki jos aptarimo (pristatymo). Šias nustatytas byloje faktines aplinkybes teismas laikė įrodymu, jog ieškovė, būdama prezidente, suvaržė klubo narių teises susipažinti su dokumentais ir gauti teisingą informaciją apie asociacijos veiklą. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė pareiškė šį ieškinį tik po to, kai klubas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 30000 Lt paramos, pervestos Šiaulių kūdikių namams, grąžinimo, kurioje ieškovė buvo patraukta trečiuoju asmeniu. Klubo lėšų pervedimo (paramos) sutartis buvo sudaryta po 2007-01-30 vykusio susirinkimo, kurią ieškovė pasirašė 2007-02-05, nepaisant jos perrinkimo. Todėl teismas pripažino, jog ginčydama 2007-01-30 susirinkimo nutarimus, ieškovė gina pinigų pervedimo teisėtumo klausimą, tai teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės atstovė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo atstatydinimą iš klubo prezidentės renkamų pareigų ginčijo, gindama paramos pervedimą, o tai reiškia, kad ieškovė gina kito juridinio asmens - Kūdikių namų - interesus. Be to, teismas laikė, kad ieškovė praleido juridinių asmenų sprendimų apskundimo terminą, nes apie jos perrinkimą sužinojo sekančią po susirinkimo dieną, kai 2007-01-31 valdyboje buvo svarstomas 30000 Lt paramos pervedimas Kūdikių namams. Nors ieškovė teigė, kad apie ginčijamus nutarimus sužinojo tik kovo mėnesį iš registrų centro duomenų, tačiau teismas konstatavo, jog tokie teiginiai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, liudytojų parodymais. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė G. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliantės motyvai yra tokie:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė praleido juridinių asmenų sprendimų apskundimo terminą, nes apie jos perrinkimą sužinojo sekančią po susirinkimo dieną. Ieškovė apie jos perrinkimą sužinojo tik būdama VĮ Registrų centre, kur nuo 2007-03-02 yra patikslinti klubo duomenys ir nurodyta, jog naujoji klubo „Paguoda“ prezidentė K. D. išrinkta nuo 2007-01-30. Be to, atsakovas taikyti ieškinio senatį teismo posėdžio metu neprašė, toks prašymas atsirado tik baigiamosiose kalbose.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nuslėpė faktus apie gautą finansinę paramą, apie tai, kad už savo darbą iš klubo lėšų gauna atlyginimą. Tokias išvadas teismas padarė vadovaudamasis tik atsakovo pakviestų suinteresuotų liudytojų parodymais, neatsižvelgdamas į kitų liudytojų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog iš 2007-01-30 vykusio susirinkimo ieškovė pasišalino dėl sveikatos problemų. Išrašas iš medicininių dokumentų pridedamas prie apeliacinio skundo, nes ieškovė buvo įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismui, išklausius ieškovės bei liudytojų parodymus, susipažinus su susirinkimo protokolais, nekils abejonių dėl ieškovės pablogėjusios sveikatos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė, būdama klubo prezidente suvaržė klubo narių teises susipažinti su dokumentais ir gauti teisingą informaciją apie asociacijos veiklą, paneigia byloje esantys klubo narių susirinkimų protokolai bei teisme apklaustos liudytojos L. R. ir A. M..
5. Ginčijamais nutarimais, kurių pasekoje, ieškovei nežinant ji buvo pašalinta ne tik iš klubo prezidentės pareigų, bet ir iš klubo narių, buvo pažeista ieškovės teisė žinoti, kuo yra nusikaltusi klubui, teisė duoti paaiškinimus bei turėti kitas klubo įstatuose numatytas teises, teisė gauti atlyginimą už darbą šiame klube. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovė gina ne savo interesus.
6. Pirmosios instancijos teismas viso proceso metu buvo šališkas ieškovės atžvilgiu, ignoravo ieškovės prašymą iškviesti liudytoją V. B., taip pat, ieškovei dalyvaujant bei girdint, patarė atsakovui kreiptis pagalbos į advokatą ir tikslinti savo atsikirtimus į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės G. J. apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių miesto astmos klubas „Paguoda“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Ieškovė apeliacinio skundo argumentai neįrodo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neteisėtumo ar nepagrįstumo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai konstatavo, jog vien formaliais pagrindais panaikinti ieškovės ginčijamus klubo narių priimtus sprendimus nėra pagrindo, nes jie atitiko tikrąją klubo narių valią.
2. Ieškovė praleido juridinių asmenų sprendimų apskundimo terminą, nes pati pripažino, kad žinojo, jog susirinkime buvo išrinkta kita prezidentė, tačiau laikė sprendimą neteisėtu ir juo nesivadovavo.
3. Visi ieškovės teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini. Teismas nepažeidė jokių ieškovės teisių procese, tuo labiau, kad ieškovė niekada teismui nušalinimo nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teismo sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose ( CPK 320 straipsnio 1 dalis), išskyrus, kai to reikalauja viešas interesas kai kurių kategorijų bylose ( CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nagrinėti ieškinį tik toje apimtyje, kurią išdėstė apeliantė. Jam buvo svarbu išnagrinėti procedūrinių klausimų atlikimo aspektą. Dėl šios priežasties kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plačiai analizavo apeliantės veiksmus, būnant atsakovo prezidente. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti asociacijos veiklos ir jos vidaus reikalų (Asociacijų įstatymo 14 straipsnis). Dėl šios aplinkybės teismo sprendime neturėjo būti pasisakoma dėl apeliantės veiksmų, pervedant atsakovo turimas lėšas trečiajam asmeniui. Teismas turi analizuoti teisinę atsakovo veiklos reglamentaciją, atleidžiant ieškovę iš prezidentės pareigų ir klubo narių. Dėl šios priežasties buvo privalu išsiaiškinti visuotinio susirinkimo kvorumo buvimą, priimtų nutarimų balsų daugumą, priimto sprendimo formą. Taip pat buvo būtina spręsti, ar klausimus sprendė kompetentingas organas. Kaip matyti iš 2007-01-30 klubo narių susirinkimo protokolo, jame dalyvavo visi 17 narių (b.l.11-12, c/b Nr.2-1779-362/2007). Šio skaičiaus niekas neginčijo. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės nušalinimo, naujos valdybos ir prezidento rinkimo, iš salės išėjo 4 narės, taigi šių klausimų sprendimui kvorumo užteko. Pagal Įstatų 46 punktą visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimų priėmimo nuostatos nukreipiamos į Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 ir 8 dalis. Būtent šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip ½ asociacijos narių. Kaip matyti iš protokolo, susirinkime dalyvavo 17 narių. 4 iš jų išėjo iš susirinkimo. Taip pat išėjo ir apeliantė. Įstatuose nenumatyta, kaip skaičiuojamas kvorumas, todėl taikytinos Asociacijų įstatymo nuostatos. Klubo valdybos narių rinkimui buvo būtinas 2/3 narių kvorumas (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju jis buvo, kadangi visuotiniame susirinkime liko dalyvauti 12 narių. Nauja valdyba pagal Įstatų 48 punkto nuostatą (b.l.36, t.1) skiriama iš klubo narių. Pagal protokolą visuotinis susirinkimas į valdybos narius išrinko 5 klubo nares, o vieną iš jų išrinko valdybos pirmininke, tuo pačiu įvardintą ir klubo prezidente. Taigi, valdybos susirinkime nebebuvo pagrindo dar kartą spręsti klausimo dėl prezidentės rinkimų (b.l.14, c/bNr.2-1779-362/2007). Klubo narių visuotinis susirinkimas turi teisę įvertinti klubo valdybos ir klubo prezidento darbą ( Įstatų 33.1 punktas). Kolegija laiko, kad jis teisėtai pasinaudojo šia teise ir nutarė rinkti naują valdybą ir pirmininką. Ieškovė tuo pačiu buvo klubo narė. Pagal Įstatų 32 punktą klubo valdyba turi teisę klubo nario atžvilgiu priimti keletą nutarimų, vienas iš kurių yra pašalinimas iš klubo narių. Valdyba šia teise pasinaudojo ( b.l.13, c/b Nr.2-1779-362/2007). Visi visuotinio klubo narių susirinkimo ir valdybos narių susirinkimų nutarimai įforminti protokolais, kaip numato Įstatų 47 ir 49.12 punktai.
Kolegija nurodo, kad pagal Įstatų 34 punktą visuotinio klubo narių susirinkimo darbotvarkę ruošia valdybos pirmininkas ir teikia ją svarstyti klubo valdybai. Iki klubo valdybos posėdžio kiekvienas klubo narys turi teisę pasiūlyti papildyti šaukiamo susirinkimo darbotvarkę naujais svarstytinais klausimais ( Įstatų 35 punktas). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad visuotinio susirinkimo darbotvarkė būtų patvirtinama valdybos nutarimu. Kad tokia darbotvarkė nebuvo svarstoma, patvirtino liudytoja A. M., buvusi klubo valdybos nare ( b.l.92, t.1). Ji taip pat patvirtino, kad iš susirinkimo išėjo, kai prasidėjo kalba apie perrinkimą. Dėl to kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė pati kalta dėl netinkamo klubo narių susirinkimų ruošimo ir jo narių netinkamo informavimo apie galimybę susipažinti su svarstytinais klausimais bei paruoštais dokumentais. Kolegija pripažįsta, kad visuotinis klubo narių susirinkimas, kuriame buvo pakeista klubo valdyba ir prezidentė, buvo organizuotas, pažeidžiant Įstatų reikalavimus. Tačiau 2007-08-02 tinkamai organizuotas visuotinis klubo narių susirinkimas patvirtino 2007-01-30 priimtų nutarimų teisėtumą, todėl daroma išvada, jog visų klubo narių valia išrinkti naujus valdymo organus išreikšta besąlygiškai, nedarant jiems spaudimo, turint pakankamai laiko apsvarstyti paskelbtą darbotvarkę, įvertinus apeliantės ir buvusios klubo valdybos veiksmus iki 2007-01-30. Visuotinis klubo narių susirinkimas yra aukščiausias šios asociacijos organas, galintis išspręsti visus klausimus ir daryti visas išvadas, susijusias su klubo veikla. Dėl tos pačios priežasties apeliantė galėjo būti pašalinta iš klubo narių, kadangi šį klausimą išsprendė būtent visuotinis klubo narių susirinkimas 2007-08-02 ( b.l.56-58, t.1), motyvuojant, dėl kokių priežasčių tai padaroma. Pats faktas, kad valdyba, kuriai vadovavo apeliantė, 2007-02-27 nutarimu sustabdė viso klubo veiklą ( b.l.55, c/b Nr.2-1779-362/2007), aiškiai rodo tai, jog ji nesiskaitė su klubo narių nuomone.
Apeliantės motyvas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 2007-01-30 ji iš susirinkimo išėjo dėl pablogėjusios sveikatos, atmestinas. Visų pirma, iš gautos pažymos ( b.l.116, t.1) nematyti, jog jai staiga pablogėjo sveikata. Tą dieną apeliantei buvo darytas tyrimas, dėl kurio ji 2007-01-29 lankėsi pas gydytoją. Apeliantė turėjo galimybę iki susirinkimo paprašyti nukelti klubo narių susirinkimo datą, kadangi sveikata jai buvo pablogėjusi jau 2007-01-29, esant kasos uždegimui. Tačiau klubo narių susirinkime ji dalyvavo aktyviai ir iš susirinkimo išėjo tik tada, kai klubo narės pradėjo reikalauti ataskaitos už sunaudotas lėšas. Tai užfiksuota ir pačiame apeliantės pateiktame 2007-01-30 susirinkimo protokolo variante (b.l.52-53, c/b Nr.2-1779-362/2007). Liudytoja V. A. R. patvirtino, kad apeliantė, klubo narėms pradėjus reikalauti ataskaitos už turimų klubo lėšų panaudojimą, labai susinervino, griebė iš revizorės dokumentus ir išėjo iš susirinkimo. Liudytoja taip pat patvirtino, kad apeliantė buvo dar kartą grįžusi ir po to vėl išėjo, pagriebusi nuo stalo papildomus dokumentus ( b.l.94, t.1).Tai patvirtino ir liudytojos Z. T. ir E. B. ( b.l.94, t.1). Tai reiškia, kad jos veiksmai negali būti vertinami kaip asmens, dėl staigaus sveikatos pablogėjimo negalinčio atsiskaityti už valdybos veiklą. Pats faktas, kad apeliantė atėmė iš klubo narių dokumentus per du kartus, rodo tik tai, kad ji vengė su jais supažinti kitas nares. Jau vien tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ji neleido klubo narėms leisti laisvai susipažinti su visais dokumentais. Liudytojos V. B. parodymai nebebuvo labai svarbūs, kadangi visos teisme apklaustos liudytojos patvirtino, kad apeliantė labai susinervino ir išėjo iš susirinkimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas apklausė tik tas liudytojas, kurias nurodė atsakovas, nepagrįstas. Teismo posėdyje buvo apklaustos ir liudytojos L. R. ir A. M., kurios buvo valdybos narės, gerai žinojo visą valdybos veiklą. Būtent jos pasirašinėjo visus dokumentus, kuriuos kaip valdybos pirmininkė pasirašinėjo ir pati apeliantė. Abi nurodytos liudytojos taip pat 2007-01-30 buvo pašalintos iš valdybos narių. Tai rodo, kad atsakovo reikalavimu teismas objektyviai apklausė liudytojus, susijusius tiek su senosios, tiek naujosios valdybos darbu. Be to, apeliantė pirmosios instancijos teisme, naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba, turėjo galimybę pateikinėti teismui visus jai svarbius įrodymus. Papildomus įrodymus ji pateikė ir prie apeliacinio skundo, o tai rodo, kad ji sugebėjo tinkamai ginti savo teises.
Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad teismas buvo šališkas, kadangi paaiškino atsakovų teisę susirasti advokatą. CPK 161 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis pasiūlo jai pasirūpinti, kad būtų atstovaujama procese, ir dėl to gali atidėti bylos nagrinėjimą. Tokie teisėjo veiksmai negali būti vertinami kaip jo šališkumas bet kurios šalies atžvilgiu. Teisėjo veiksmai, susiję su bylos nagrinėjimo terminais, nėra apeliacijos objektas. Šias aplinkybės nagrinėjamos administracine tvarka. Byloje yra duomenys, kad šis klausimas išnagrinėtas būtent šia tvarka (b.l.111-112, t.1), gavus atsakymą iš Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos.
Apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, pagrįstas Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti apskųsti per 3 mėnesius ( CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Šio ieškinio termino apeliantė nepažeidė, kadangi jos ieškinys pateiktas 2007-04-13 ( b.l.2-3, t.1). Liudytoja L. R. patvirtino, kad ji 2007-01-31 apeliantei pranešė apie tai, kad pastaroji yra perrinkta įvykusio susirinkimo nutarimu (b.l.92, t.1). Kolegija pripažįsta, kad būtent nuo šio termino apeliantei atsiranda teisė skųsti nutarimus, nurodytus ieškinyje. Įvertinus tai, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendime iš viso nenurodė, apie kokį senaties terminą pasisako.
Kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovui priteisiamos turėtos atstovavimo išlaidos ( CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šias išlaidas sudaro 1180 Lt ( b.l.141-143, t.1). Kolegija pripažįsta, kad šių išlaidų suma yra protinga, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad apeliantei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ( b.l.38, c/b2-1779-362/2007). Šis faktas įrodo, kad ji neturi pakankamai lėšų, kad galėtų padengti visas atsakovų turėtas išlaidas. Atsižvelgdama į teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kolegija daro išvadą, kad iš apeliantės atsakovams priteistina 590 Lt atstovavimo išlaidų, įvertinant taip pat ir tą aplinkybę, kad atsakovas yra turinčių negalią asmenų asociacija.
Apeliantė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl ji neturi apmokėti nei antrinės teisinės pagalbos , nei bylinėjimosi išlaidų valstybei ( CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).
Kolegija atkreipia pirmos instancijos teismo dėmesį į tai, kad jis turi teisę išskirti kelis reikalavimus į atskiras bylas ( CPK136 straipsnio 2 dalis), tačiau tai negali trukdyti tinkamai jas išnagrinėti. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju susidarė tokia situacija, kai dalis dokumentų yra vienoje byloje, o kita dalis – kitoje. Tai aiškiai trukdė vertinti surinktus įrodymus, esančius atskirose bylose.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės G. J. atsakovui Šiaulių miesto astmos klubui „Paguoda“ 590 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.