Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2016 m. liepos 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti nesudarius su jomis rašytiniu darbo sutarčių bei ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jų priėmimą į darbą, bei R. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas pažymi, kad nei vienam byloje esančiam įrodymui negali būti suteikiama didesnė įrodomoji galia kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu. Byloje surinktus duomenis būtina įvertinti tiek atskirai, tiek kitų byloje surinktų duomenų kontekste.

Administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo yra numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Teismų praktikoje vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).

Aukštesnysis teismas šioje byloje atmeta Pažeidėjo argumentus, kad teisėja nagrinėjusi administracinę bylą buvo šališka nenustačius jokių objektyvių teisėjos šališkumą įrodančių aplinkybių. Pažeidėjo nurodomos aplinkybės, kad teisėja buvo šališka, nes ji nagrinėjo liudytojo šioje administracinėje byloje - V. N., baudžiamąją bylą ir jį nuteisė, neįrodo teisėjos šališkumo Pažeidėjo atžvilgiu. V. N. UAB (duomenys neskelbtini) neužima jokių vadovaujančių pareigų, nėra šios įmonės akcininkas.

Aukštesnysis teismas taip pat atmeta pažeidėjo argumentus, kad jo veiksmai leidus dirbti darbuotojams nesudarius su jais darbo sutarčių, atitinka ne ATPK 41³ str. 1 d., o 41 str. 1 d. požymius.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas greta bendrosios teisės normos (ATPK 41 straipsnis) suformulavo specialiąją teisės normą (ATPK 41³ straipsnis), taip sukurdamas teisės normų konkurenciją. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad konkuruojančiomis teisės normomis siekiama konkretizuoti veikos pavojingumą visuomenei, nustatyti griežtesnę ar lengvesnę bausmę, padėti tiksliau spręsti konkrečius atsakomybės ir bausmės klausimus. Esant specialiajai teisės normai, kuri reglamentuoja nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtį yra taikoma pastaroji.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N12-1650-04 vertino, kad konstatavus, jog yra dirbama pagal darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl darbo sąlygų, tačiau šio susitarimo neįforminus rašytine sutartimi, turi būti sprendžiamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį klausimas. Faktinis darbo sutarties buvimo pripažinimas negali turėti įtakos ATPK 41³ straipsnio aiškinimui. ATPK 41³ straipsnyje draudžiama darbdaviui leisti darbuotojui pradėti dirbti, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Jei darbdavys nepaiso šio draudimo, administracinė atsakomybė turi būti taikoma.

Tokią pačią praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formavo ir 2005 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-397-05, kurioje vertino, kad Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Įvertinęs šias teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas esant nurodytoms sąlygoms yra nelegalus ATPK 41³ straipsnio prasme.

Taigi aukščiau nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, paneigia Pažeidėjo argumentus, kad esant darbo sutarties pažymiams, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties, administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį negali būti taikoma.

Aukštesnysis teismas taip pat atmeta Pažeidėjo argumentus, kad nesudarius galimybės apklausti liudytojų – D. Č., J. M., R. C., A. P. ir J. Ž. buvo pažeistos jo kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės į teisingą administracinį procesą (LR ATPK 272 str.).

Pabrėžtina, kad 2016-05-20 teismo posėdžio metu, nutariant, kuriuos liudytojus teismui kviesti į posėdį apklausti, dėl šių asmenų apklausimo nebuvo išreikštas Pažeidėjo prašymas, be to, teismas šio posėdžio metu buvo išaiškinęs Pažeidėjui ir jo atstovui jų teisę į sekantį teismo posėdį atsivesti apklausti jų pageidaujamus liudytojus. Pažeidėjas į 2016-07-14 vykusį teismo posėdį atsivedė liudytojus V. B., L. V., o kiti du atsivesti asmenys neturėjo asmens dokumentų ir jų tapatybės patvirtinti ir apklausti nebuvo galima.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad svarbiausias vaidmuo tenka pirminiams nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimams, visiškai sutampantiems su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, kurie pašalina prieštaravimą tarp protokolą surašiusios institucijos atstovo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų.

Taip pat pažymėtina, kad Pažeidėjas neginčija savo atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį dėl D. Č. ir J. M. nelegalaus darbo bei esant byloje jų rašytiniams paaiškinimams nebuvo pagrindo kviesti juos liudyti į teismo posėdį. Pažeidėjas ginčija savo atsakomybę pagal ATPK 41³ straipsnį dėl leidimo dirbti R. C., A. P., J. Ž., V. B., R. K., nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių.

Pažeidėjas 2016-04-01 teismo posėdžio apylinkės teisme metu pripažino, kad jis iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo jokių asmenų dirbti nepriiminėjo. Šių savo nurodytų aplinkybių Pažeidėjas neginčijo taip pat teikdamas ir apeliacinį skundą. Taigi Pažeidėjas duodamas parodymus patvirtino šių asmenų pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad prieštaravimų tarp Pažeidėjo parodymų ir R. C., A. P., J. Ž., R. K. pirminiuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, nėra. Todėl šiuos asmenis apklausus teismo posėdyje jokie prieštaravimai negalėtų būti pašalinti bei jokios naujos aplinkybės nebūtų išsiaiškintos.

Aukštesnysis teismas taip pat nurodo, kad liudytojo V. B. pirminiame paaiškinime nurodytos ir posėdžio apylinkės teisme metu patvirtintos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl šie jo parodymai atmestini. Byloje nustatyta, kad liudytojas V. B. UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2016-02-04, ką patvirtino ir pats liudytojas, kuris pirminiame paaiškinime nurodė, kad su juo darbo sutartis buvo pasirašyta 2016-02-05 ar 2016-02-06 dieną, t.y. jau po pradėjimo dirbti (b. l. 41). Posėdžio apylinkės teisme metu liudytojas pakeitė savo parodymus nurodydamas, kad su juo darbo sutartis buvo pasirašyta dieną prieš pradedant dirbti. Šio liudytojo parodymus paneigia Pažeidėjo parodymai, kuriuose jis pripažino, kad jis iki pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo jokių asmenų dirbti nepriėmė ir su jais darbo sutarčių nepasirašė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, liudytojo parodymai atmetami, kaip prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Aukštesnysis teismas atmeta Pažeidėjo skunde nurodytus argumentus apie tai, kad iš liudytojos L. V. ir L. P. parodymų matyti, kad su darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys bei pateiktos buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei (UAB (duomenys neskelbtini)), kuri ir pranešė VSDFV apie šių asmenų įdarbinimą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek pirminiuose paaiškinimuose, tiek teisme liudytoja L. P. paaiškino, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) paruošia tik sutarčių projektus ir nepasirašytus atiduoda atgal UAB (duomenys neskelbtini) bei informuoja VSDFV apie įdarbintus asmenis. L. V. patvirtino liudytojos L. P. nurodytas aplinkybes, kad UAB (duomenys neskelbtini) sutarčių projektus bei informuoja VSDFV apie įdarbintus asmenis. Liudytojos L. V. nurodyti teiginiai, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už darbuotojų įdarbinimą yra neatitinkantys tikrovės bei prieštaraujantys liudytojos L. P. parodymams bei byloje esantiems įrodymams. Iš byloje esančių darbo sutarčių kopijų matyti, kad darbuotojus įmonės vardu įdarbina bei su jais darbo sutartis pasirašo UAB (duomenys neskelbtini) vardu darbdavio atstovas - direktorius V. P. (b. l. 26-31). Byloje nėra pateikta duomenų, kad darbuotojus priimti į darbą būtų įgaliota UAB (duomenys neskelbtini). Aukštesnysis teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių Pažeidėjo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-07-14 priimdamas nutarimą V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisiškai pagrįstas išvadas, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti V. P. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.