Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-272-240/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-12-05Kauno apylinkės teismas
  2. T-2701-240/2018Nutartis · 2018-12-21Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
1-272-240/2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00638-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Civilinis ieškovas
S. Š., Kauno teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
V. P.
Advokatai
Gilbertas Kinderevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-272-240/2014proceso Nr. 1-65-1-00638-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1.; 1.2.4.5.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, gynėjui advokato padėjėjui K. P., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. Š. ir jo įgaliotajam atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, VRM pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. P. 2013 m. balandžio 28 d., apie 02.45 val., savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto metu, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu įrankiu sudavė ne mažiau kaip trylika smūgių S. Š. į įvairias kūno vietas, dėl ko S. Š. buvo konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, pakaušio srityje su galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos nugaroje, juosmens srityje, kairio sėdmens srityje, kairėje alkūnėje, pilvo srityje, abiejuose keliuose, taip pat tą patį nenustatytą įrankį bandė kišti S. Š. į išangę, dėl ko pastarajam buvo nustatytas nubrozdinimas išangės srityje, šiais savo veiksmais jis tyčia sužalojo S. Š., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis V. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį pažinojo iš matymo, jų santykiai buvo geri. 2013 m. balandžio 28 d., apie 02.30 val., kaltinamąjį pažadino jo sutuoktinė, miegojusi atskirai su sergančiu vaiku. Lojo šunys, sutuoktinė pasakė, kad palei langą vaikšto kažkoks žmogus. Jis liepė jai atidaryti duris, pažadėjo tuoj ateiti. Atėjęs į prieangį verandoje pamatė šviesą, ant laiptų atsirėmęs į terasos turėklus stovėjo nukentėjusysis S. Š.. Sutuoktinė rūkė prie pat durų ir liepė Svajūnui eiti namo. Nukentėjusysis iš karto puolė kaltinamąjį, sakydamas, kodėl šis ištepė kaimyno namo pamatus. Kaltinamasis jam liepė eiti namo. Nukentėjusysis buvo nepatenkintas, ėmė visaip įžeidinėti kaltinamąjį, vadino „mentu“, ėmė artėti smūgiuodamas rankomis. Nukentėjusysis buvo neblaivus ir agresyvus. Dar kelis kartus jam pasakė eiti namo, bet nukentėjusysis sudavė jam į krūtinę dešine ranka. Kaltinamasis nuėjo į vidų, paskambino policijai, apsirengė. Sutuoktinė liko ten pat prie durų, kur buvo Svajūnas. Jos įsivesti į namus Svajūnas neleido ir ėmė grasinti, kad atvyks jo pažįstami, juos su sutuoktine ir vaiku užmuš, paskandins kaltinamąjį. Kaltinamasis rankose nieko neturėjo, o nukentėjusysis vėl artinosi prie kaltinamojo nuolat mojuodamas rankomis. Kai jis atsitraukė, Svajūnas jį stumtelėjo, prieš tai dešine ranka suduodamas į dešinį šoną, nuo ko kaltinamasis atsitrenkė į vidinę namo sieną. Svajūnas dar sudavė jam du smūgius į kaktą, užvertė jį ant nugaros ant stalo, kuris buvo verandoje, taip užgulęs smaugė kaltinamąjį. Šis bandė atplėšti jo rankas, o nukentėjusysis jį toliau smaugė viena ranka, kita ranka draskė veidą. Tada kaltinamasis ranka jam sudavė. Atstūmė Svajūną, visur krito daiktai, dužo, įbėgusi sutuoktinė šaukė „baikit“, vaikas verkė. Abu nukrito, Svajūnas stojosi, vėl griuvo, sulaužydamas staliuko kojas, vėl griuvo prie dviračio pedalo. Tada kaltinamasis užgriuvo nukentėjusįjį ir laikė jį užlaužęs ranką. Jis vis draskė kaltinamojo veidą, nuolat grasindamas susidoroti. Po to Svajūnas prašė atšaukti policiją, susitarti geruoju, prašė jį paleisti, sakė, kad žalą atlygins. Nukentėjusysis sakė, kad V. V. jo prašė ateiti ir aiškintis dėl išteptos sienos. Dar buvo nukentėjusįjį užgulęs, kai atvyko pareigūnai. Paleidus Svajūnas atsistojo, niekuo nesiskundė. Patruliai jį išsivežė. Kitą dieną jam paskambino V. V., kvietė pakalbėti, atėjus klausė, kur Svajūnas. Kiek suprato iš V. V. žodžių, niekas nepamatė, kur baliaus metu dingo Svajūnas. V. V. parodė savo sumušimus, suverstą verandą. Jokio virbo konflikto metu neturėjo. Svajūnas neblaivus krito kokius 4 kartus, verandoje jokių aštrių daiktų nebuvo. Sutuoktinė sakė, kad ji skambino kaimynams, prašė jų švęsti tyliau, nes kaimynas nuolat skųsdavosi jo lojančiais šunimis. Jokių sienų nesutepė. Kai Svajūnas atėjo, jau tada matė sužalojimą prie jo dešinės akies voko. Gali būti, kad Svajūną sužalojo areštinėje. Su pareikštu ieškiniu nesutinka.

Šie kaltinamojo parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veikas, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiojo S. Š., liudytojos E. Š., specialistės Z. Makšimaitės parodymais bei kitais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Š. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Į naują vietą persikėlė gyventi prieš pusę metų, anksčiau V. P. niekada nematė. Balandžio 27 d. ėjo namo po miestelio talkos, V. P. talkoje nebuvo. Po darbų visi naujakuriai nusimaudė, tada Vilkoniai pakvietė pas save vakarienei. V. V. kepė šašlyką, moterys gėrė vyną, vyrai – viskį. Buvo dar kiti kaimynai, vakarą leido linksmai, visi bendravo. Apie 01.00 val. V. P. žmona paskambino V. V.. V. V. padavė telefoną jam, pasakė, kad skambina kaimynė. Nukentėjusysis buvo kiek neblaivus, elgėsi draugiškai ir linksmai, pasakė L. P., kad ši ateitų pas juos. Ji atsisakė, nes negalėjo eiti dėl vyro. V. V. pasakė nukentėjusiajam, kad tarp jo ir V. P. buvo kažkoks nesutarimas. S. Š. su sutuoktine pirmieji nutarė eiti namo, su visais atsisveikino ir išėjo. Buvo apie 02.30 val. nakties. Jis nebuvo neblaivus, tik kiek išgėręs, viską gerai pamena. Nuo Vilkonių namų iki jo namų maždaug 4 min. kelio. Namo ėjo artimiausiu keliu pro V. P. namą. Pamatė ant laiptų sėdinčią ir rūkančią L. P.. Panoro su ja pakalbėti. Sutuoktinė tai žinodama jį paliko ir nuėjo namo, manė, kad jis tuoj grįš. Užkalbino L. P., ko ji taip vėlai sėdi ir rūko. Ji kalbėjo mandagiai, juokavo. Po 5 min. ji ėmė skųstis savo gyvenimu, minėjo, kad jos vyras išgėręs ją terorizuoja ir muša. Tada jis pamatė tarpduryje stovintį V. P.. Jis išlindo tada, kai jo žmona ėmė labiau atvirauti. Kaltinamasis buvo su apatiniais. V. P. ramiai ir normaliai pasakė „ponas kaimyne, tai ko dabar žmoną skriaudžiat“. Tą vakarą sužinojo iš V. V., kad jo namo pamatai buvo apipilti derva. Jie įtarė V. P., bet patys jo nepagavo, tai jis V. P. pasakė „ne tik žmoną skriaudi, bet gal kaimynų namą dar pagražinai...“. Šis nieko nesakė, tik staigiai apsisuko ir nueidamas į namus pasakė „aš tau dabar parodysiu“. Nukentėjusysis toliau kalbėjosi su L. P., kai staiga pajuto smūgius į galvą ir prarado sąmonę, nugriuvo. Juto ne vieną smūgį į nugarą, tada pajuto, kad kažkas kišama į išangę. Atsigavęs atsisuko ir pamatė V. P., turintį metalinį strypą. Griebė V. P. ir užspaudė jam kaklą. Strypas buvo storas, kaip nuo metalinės lovos. Jis laikė V. P., o šis smūgiavo jam dešine ranka strypu į kojos kirkšnį. Pajutęs skausmą jį paleido. V. P. vėl iš karto ėmė tuo pačiu strypu smūgiuoti jam į veido sritį – į kairę akį. Nukentėjusysis nugriuvo ant užpakalio, pakėlęs rankas bandė užsidengti nuo smūgių, tada kaltinamasis sugriebė jo rankas ir užlaužė atgal. Nukentėjusysis nieko nebegalėjo padaryti, strypas buvo įremtas į jo šoną, V. P. ant jo užvirtęs ir prispaudęs prie sienos. Atrodė, kad viskas vyko ilgai, apie pusę valandos. Pupkuvienė šaukė „baikit“. Ji netraukė savo vyro nuo nukentėjusiojo, tačiau paskambino ir iškvietė policiją. Ji visą laiką buvo šalia. V. P. jį laikė taip užlaužtą iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai jį išlaisvino, nuvedė į savo automobilį ir uždarė. Jie grįžo pas V. P., užtruko ilgai, grįžę pasakė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu parašytas pareiškimas su labai rimtais kaltinimais. S. Š. neneigė, kad yra išgėręs, o V. P. girtumo jie netikrino. Policijos komisariate jis buvo išrengtas, pamačius sužalojimus nuvežtas pas medikus. Sutuoktinė pasakojo, kad grįžusi užmigo, o ryte jo nerado ir ėmė ieškoti. Vėliau iš kaimynų sužinojo, kur jis. Areštinėje jį laikė dar vieną naktį. Kai jį paleido, jis atsidūrė ligoninėje. Būnant sulaikyme juo niekas nesidomėjo. Po įvykio su V. P. nekalbėjo. Nesutinka su L. P. parodymais, nebuvo jokio šunų lojimo, net kaimynai nieko neišgirdo. Neigiamai vertina policijos pareigūnų pranešimus, jie yra neteisingi. Palaiko savo civilinį ieškinį. Dėl šio įvykio buvo labai pažemintas, jautė didžiulę moralinę traumą, jam labai skaudėjo, buvo daug nepatogumų, savaitę laiko negalėjo tuštintis, viską sužinojo jo kolektyvas.

Liudytoja E. Š. parodė, kad kaltinamąjį buvo mačiusi per atstumą. Įvykio dieną vyko talka. Po to buvo vakaronė pas V., kurioje buvo ji su sutuoktiniu, V.D., D. L.. Vėlai vakare kažkas paskambino V. V.. Po to telefonu dar kalbėjo jos sutuoktinis. V. V. sakė, kad skambino kaimynė. Jie pirmieji išėjo namo. Buvo jau naktis, tamsu, jie nebuvo neblaivūs. Ėjo pro V. P. namą, ji ėjo pirmiau vyro. Matė, kad V. P. name dega šviesos, matė Pupkienę, kuri sėdėdama prieangyje, rūkė. Jos sutuoktinis sustojo su Pupkuviene pakalbėti, kuris kurį užkalbino – nežino. Nieko blogo nemanydama ji ėjo toliau namo. Grįžusi užmigo. Tik ryte pamatė, kad nėra sutuoktinio, jis negrįžo. Ėmė visur ieškoti vyro. Kad jis dingtų, taip niekada nebuvo. Po pietų paskambino V. V. ir pasakė, kad įvyko konfliktas. Svajūnas buvo uždarytas į areštinę. Ji nieko nežinojo, nesuprato kas įvyko. Policijoje jai niekas nieko neaiškino, apie sulaikytą sutuoktinį nepranešė. Pirmadienį jį išleido. Atvykusi jo pasiimti pamatė, kad jis sumuštas, jo rūbai suplėšyti. Sutuoktinis jai pasakojo, kad kai jis kalbėjo su P., atėjo V. P., lazda sudavė jos sutuoktiniui per galvą. Sakė, kad V. P. jį sumušė. Jos sutuoktinis buvo stipriai sužalotas. Namuose pamatė, kad sudaužyta jo nugara, kažkuo sutepti apatiniai, lyg gleivėm. Sutuoktiniui buvo bloga, jis vėmė ir gulėjo. Ji jį nuvežė į ligoninę. Pakvietė chirurgą ir paaiškėjo, kad vyrui buvo pažeista išangės sritis.

Specialistė Zofija Makšimaitė teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą. Apžiūrėjus nukentėjusįjį matė paviršinį odos nubrozdinimą, buvo praėjusi jau para laiko nuo įvykio, kai jį apžiūrėjo. Viską, ką nustatė, surašė išvadoje. Durtinės – pjautinės žaizdos yra lygiais kraštais, o šiuo atveju buvo nustatyti nubrozdinimai. Nukentėjusysis pradžioje nesakė apie išangės sužalojimą, po to buvo apžiūrėtas papildomai, nustatytas sužalojimas. Chirurginis gydymas jam nebuvo reikalingas. Buvo sužalota tik išangė, tiesioji žarna nebuvo sužalota. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Dėl rūbų sužalojimo poveikis buvo sumažėjęs, bet tai tikrai neįvyktų nuo kumščio ar nuo spyrio koja, tai buvo kišamas daiktas, toks kaip strypas. Galva jam irgi buvo sužalota kietu buku daiktu, nustatyta daug įvairių sužalojimų. Neatmetama galimybė, kad taip susižaloti galėjo ir pats asmuo krisdamas, bet tik ne išangę. Sužalojimai nustatyti įvairiose kūno vietose ir kūno projekcijose, nebūtų būdinga pačiam taip susižaloti.

Nukentėjusiojo S. Š., liudytojos E. Š., specialistės Z. Makšimaitės parodymai yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytojas V. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. S. Š. pamatė tik įvykio dieną, nes jis neseniai atsikraustė gyventi netoliese. Žino, kad tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. Tą dieną buvo talka, kurioje V. P. nedalyvavo. Vakare V. V. pakvietė visus pavakaroti, labai girtų nebuvo. Apie 02.00 val. paskambino kaimynė P., paklausė, ką jie veikia. Jis kalbėti nenorėjo, tada S. Š. paėmė telefoną, paėjo toliau, pakalbėjo. Negirdėjo, ką jis kalbėjo su P.. Pirmieji namo išėjo Šalviai, kieme liko jis su sutuoktine, D. L., Doreliai. Pasėdėję netrukus visi išsiskirstė po namus. Ryte jam paskambino E. Š. ir klausė, kur jos vyras. Sakė, kad ėjo jie namo, tada Svajūnas sustojo prie P., kuri rūkė prie namo. Prisiminė, kad naktį matė policijos automobilį prie P. namo, manė, kad jie susipyko ir nesikišo. Tada paskambino V. P., šis pasakė, kad įvyko konfliktas tarp jo ir Svajūno. Jis buvęs pareigūnas ir padarė tvarką, Svajūnas išvežtas į PK. Tada jis viską pasakė E. Š., kur jos vyras. Vėliau S. Š. jam pasakojo, kad jis ėjo namo, ant laiptų sėdėjo ir rūkė P.. Jis sustojo ir ją užkalbino, vyko pokalbis, po to jie ten kažko susikibo. S. Š. sakė, kad gavo nuo jo gerai per galvą su basliu, atsijungė. Po to jį išsivežė policija. S. Š. iš jų namų išėjo visiškai sveikas. Su V. P. liudytojas anksčiau bendraudavo, bet šis ėmė išgėrinėti, negražiai elgtis. Susipykę nebuvo. Maždaug prieš pusę metų iki įvykio, V. P. atvažiavo į jų sutvarkytą mišką dideliu automobiliu ir veždamas malkas viską suniokojo. Dėl to V. V. pasiskundė urėdui. V. P. gavo pylos, o po to kitą dieną V. V. namas buvo kažkuo apipiltas, dėl ko jis įtarė V. P.. Po įvykio ryte ėjo pakalbėti pas V. P., klausė, kas įvyko. Nematė, kad V. P. būtų sužalotas. Kiek suprato, tai V. P. užlaužė ranką Svajūnui, palaukė policijos ir jį pridavė. Matėsi, kad V. P. savimi labai patenkintas. Liudytojas lankė S. Š. ligoninėje, jis atrodė nekaip, pas jį buvo daug mėlynių, jo veidas ir rankos buvo sužalotos. Jis dar skundėsi, kad V. P. pasielgė žvėriškai.

Liudytoja O. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra kaimynas. Pažįsta ir nukentėjusįjį S. Š., jis taip pat gyvena Kulautuvoje. Tą dieną po talkos visi rinkosi pas juos pavakaroti. Buvo atėję Šalviai, Doreliai, D. L.. V. P. ir jo žmonos nei pas juos, nei talkoje nebuvo. Buvo smagu, jokių muštynių pas juos nebuvo. Matė, kad jos sutuoktiniui V. V. kažkas skambino. Po to telefoną paėmė S. Š. ir paėjo toliau pakalbėti. Šalviai pirmi išėjo namo, kiti dar kiek pasėdėjo. Iš pavėsinės V. P. namo nesimato. Ji tą naktį matė, kad prie V. P. namo stovi policijos automobilis. Nesuprato, kas įvyko, pas juos pareigūnai nebuvo atėję. Tik kitos dienos vakare jai sutuoktinis pasakė, kad kaimynė ieškojo vyro, kuris negrįžo namo. Vėliau sutuoktinis dar sakė, jog sužinojo, kad S. Š. buvo policijoje, nes įvyko kažkoks konfliktas. Kas tiksliau įvyko – ji nežino. Svajūnas tą vakarą pas juos tikrai nebuvo sumuštas, nei pats susižalojo. Matė, kad jis smagiai ir linksmai kalbėjo telefonu su P. Sutuoktinis sakė, jog suprato, kad P. nori ateiti pas juos.

Liudytojas M. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, jie yra kaimynai. Jis pats dar naujakurys. Įvykio dieną buvo talka, visi tvarkėsi. Vakare juos visus pas save pakvietė V. V. P. ten nebuvo, jo ir talkoje nebuvo. Jie gėrė nedaug. Pamena, kad V. V. pasakė „...skambina kaimynė“. Neklausė, ko ji skambino. Jokiu triukšmu niekas nesiskundė, nes jo ir nebuvo. Telefonu dar draugiškai pakalbėjo ir S. Š.. Pirmieji namo išėjo Š. Jie ėjo namo vėliau. Kitą dieną sužinojo, kad įvyko kažkoks konfliktas, S. Š. buvo uždarytas į areštinę. Tiksliai nežino, kas ten vyko. Po kokio mėnesio sutiko S. Š., šis atsiprašė, bet jis jo nieko smulkiai neklausinėjo. S. Š. iš vakaronės išėjo nesužalotas, linksmas, gerai nusiteikęs.

Liudytoja J. D. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jos kaimynai. Įvykio dieną buvo talka, tvarkė aplinką, buvo nukentėjusysis S. Š., V, kiti kaimynai. Visų ji galbūt nematė, nes nuėjo namo pas vaikus. Ji tvarkėsi namuose, o jos sutuoktinis M. D. buvo talkoje. Po talkos juos į svečius pasikvietė V. Apie 19.00-20.00 val. nuėjo pas juos, pas juos dar buvo D., Š., su kuriais tik tada ir susipažino. V. P. ir jo žmonos nebuvo. Visi vakarojo. Kažkas paskambino V. V.. Visi nustebo, kad taip vėlai naktį kažkas jam skambina. Jie netriukšmavo, vakarojo ramiai. Matė, kad Svajūnas po to kalbėjo telefonu, jis kalbėjo juokaudamas. Pirmieji namo išėjo Š. S. Š. nebuvo neblaivus. Ji su sutuoktiniu dar truputį pasėdėjo ir išėjo namo į kitą pusę, nei yra V. P. namas. Eidami namo jokio triukšmo niekur negirdėjo. Ryte kažkas pasakė, kad įvyko incidentas tarp V. P. ir S. Š.. Žmonės pasakojo, kad po to incidento S. Š. atsidūrė ligoninėje. Vakaronės metu Svajūnas sužalotas nebuvo.

Liudytoja D. L. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jos kaimynai. Tą dieną ji talkoje nedalyvavo, nedalyvavo ir kaltinamasis. Nukentėjusysis dalyvavo talkoje. Po talkos vakare V. pakvietė ir ją. Kaltinamojo ten nebuvo. Pas V. buvo nukentėjusysis su sutuoktine ir D. S. Š. kalbėjo su kažkuo telefonu, bet neplūdo, nerėkavo. Labai neblaivių nebuvo. Šalviai iš V. išėjo anksčiau už ją. Ji išėjo dar po kurio laiko. Riksmų, šunų lojimo ji negirdėjo. Ryte D. jai pasakė, kad įvyko konfliktas tarp P. ir Š. S. Š. sužalojimų vakarėlyje tikrai nematė. Gali būti, kad skambino kažkas iš P. Jie netriukšmavo, nebuvo jokių muštynių.

Liudytojas S. V. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo matęs. Budėjo su kolega. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad Kulautuvoje asmuo įsiveržė į namą. Nuvykus juos pasitiko moteris. Užėjo į verandą, kur viskas buvo apversta, gulėjo du vyrai. Vienas jų laikė užgriuvęs kitą. Ant žemės gulėjo S. Š., jo galva buvo kaip tik po dviračio grandine – žvaigždute. Jis negalėjo pakelti galvos. Jį laikė užgulęs V. P., nuogas iki pusės. Liepė jiems keltis, jie abu rėkavo. V. P. paleido S. Š.. Jokių lazdų nematė. Jie atsistojo, jų abiejų išklausė. V. P. sakė, kad S. Š. atėjo į jo namus aiškintis su juo dėl kažkokios apipiltos sienos. V. P. minėjo, kad nukentėjusysis suplėšė jam marškinius. Ką sakė S. Š. - tiksliai nepamena. V. P. kažkuo jį kaltino, S. Š. atėjo pas jį truputį išgėręs. Pakalbėjo, po to sulaikė S. Š., nes V. P. sakė, jog rašys pareiškimą. Moteris irgi nuolat kažką rėkė ir aiškino, nepamena, ką tiksliai. Sakė, kad atėjęs S. Š. įsibrovė į namą. Ant S. Š. veido buvo nedidelis sužalojimas. Ant V. P. kūno matėsi apdraskymai. S. Š. daugiau niekuo jiems nesiskundė, tik vis apgailestavo, ko ten ėjo.

Analogiškus parodymus davė liudytojas Česlovas S. J..

Liudytojų V. V., O. V., M. D., J. D., D. L., S. V. ir Česlovo S. J. parodymai neprieštarauja nuosekliems ir argumentuotiems nukentėjusiojo S. Š., liudytojos E. Š., specialistės Zofijos Makšimaitės parodymams, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Nukentėjusįjį S. Š. žino iš matymo, jis gyvena šalia. Tą dieną talkoje ji su sutuoktiniu nedalyvavo. Talkoje buvo S. Š., kiti kaimynai. Po to matė pas kaimynus balių. Naktį paskambino V. V., paprašė, kad jie tyliau elgtųsi, nes lojo jų šuo. Daugiau su niekuo tada telefonu nekalbėjo. Jos vaikas sirgo, naktis buvo bemiegė, o sutuoktinis jau snūduriavo. Išgirdo lojant šunis, šurmulį prie lango. Nuėjo pas vyrą pasakyti, kad kažkas yra kieme. Pirmoji nuėjo prie durų pažiūrėti, atidariusi duris pamatė S. Š.. Paklausus, ko jis nori, šis atsakė, kad atėjo pas jos vyrą aiškintis, kodėl apipylė kaimynų sieną. Prie durų atėjo Vytautas. S. Š. su juo ėmė aiškintis kodėl jis kaimynų namo sieną apipylė tepalu. Vytas viską neigė. Tada S. Š. jai pasakė „kaip tu gali su tokiu pyderu gyventi“. Vytas pasakė jam, kad jau iškvietė policiją. Tada Svajūnas sudavė į krūtinę Vytui, kuris tuo metu stovėjo prie durų slenksčio namo viduje. Svajūnas ir ji tebestovėjo prieangyje. S. V. dar smūgiavo, davė su kartus į šoną. Vytas paėjo atbulas, į vidų įėjo Svajūnas ir puolė Vytą. Jokio daikto rankose Vytas neturėjo. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju mušėsi verandoje. Svajūnas kaltinamąjį užvertė ant stalo ir ėmė smaugti, grasino užmušti ir su juo susidoroti. Vytas springo. Tada nubudo sūnus ir ji nuėjo pas sūnų. Verandoje strypo nebuvo. Ji dar nuėjo paimti telefono, ketino dar kartą kviesti policiją. Atrodė, kad ilgai laukė policijos. Kai ji atėjo į verandą, Vytas jau laikė Svajūną prispaudęs ant žemės po dviratuku. Tada ji pamatė atvažiuojant pareigūnus ir nubėgo jų pasitikti. Kai į verandą atėjo pareigūnai, Vytas nukentėjusįjį paleido. Vytas buvo sužalotas, jam bėgo kraujas, o Svajūnas jau atėjo pas juos su pamušta dešine akimi. Ryte pas juos atėjo V. V. ieškoti Svajūno, kurį naktį išsivežė policija. Vytas pats važiavo į policiją. Ji V. V. parodė verandą, kaip viskas suversta. Svajūnas tą naktį buvo neblaivus. Ji jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Telefonu kalbėjo tik su V. V., net nesuprato, ar jis kažkam kitam perdavė telefoną. Niekam nesiskundė, kad ją kažkas skriaudžia. V. V. skambino iš sutuoktinio telefono. Pokalbio turinio tiksliai nepamena, prašė tyliau baliavoti. Nežino, ką 8,5 min. su juo kalbėjo. Gal prieš tai skambino Dainai, nepamena. Po skambučio jie elgėsi tyliau. Atėjusį Svajūną jie bandė išvaryti namo, bet jis laikė duris už rankenos. Buvo agresyvus. S. Š. buvo apsirengęs šviesiomis sportinėmis kelnėmis ir šviesiu bliuzonu, buvo be liemenės, be striukės.

Liudytojos L. P. parodymus teismas atmeta, kadangi ji, būdama kaltinamojo sutuoktinė, siekia padėti išvengti savo šeimos nariui baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo V. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo S. Š., liudytojos E. Š., specialistės Z. Makšimaitės parodymų, taip pat įrodyta: specialisto išvada Nr. G1106/13(02), kurioje nurodyta, kad S. Š. konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, pakaušio srityje su galvos smegenų sukrėtimu; poodinės kraujosruvos nugaroje, kairio žasto srityje, dešinio peties srityje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai nugaroje, juosmens srityje, kairio sėdmens srityje, kairėje alkūnėje, pilvo srityje, abiejuose keliuose, nubrozdinimas išangės srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo S. Š. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti trylikos ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (t. 1, b. l. 59-60); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – Pušyno g. 35, Kulautuva, Kauno r. Nustatyta, kad prie įėjimo į namą į laiptai, susidedantys iš keturių pakopų. Užlipus laiptais, patenkama į 1x3 m betoninę aikštelę, kuri prie įėjimo į namą durų išplatėja iki 4,5 m. Nusikaltimo pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 13-19); daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti nukentėjusiojo S. Š. pateikti (t. 1, b. l. 22) rūbai – šviesiai pilkos sp. vyriškos kelnės, šviesiai pilkos sp. vyriškas džemperis, oranžinės sp. liemenė, baltos sp. sportiniai marškinėliai su pilko sp. užrašais priekyje, juodos sp. vyriškos kelnaitės. Nustatyta, kad ant kelnių iš abiejų pusių yra įvairiai išsidėsčiusios tamsiai raudonos sp. dėmės, viena iš tokių dėmių yra kelnių užpakalinėje pusėje, ties užpakaline siūle. Ant džemperio taip pat yra įvairiai išsidėsčiusios tamsiai raudonos sp. dėmės, nugarinėje pusėje, netoli juosmens, yra horizontali 1,5 cm skylė. Liemenės abi pažastys ties siūle yra įplyšusios, apykaklėje, ties užtrauktuku, yra apie 3 cm ilgio horizontalios formos įplyšimas. Marškinėlių priekyje yra įvairaus dydžio įvairia išsidėsčiusios tamsiai raudonos sp. dėmės. Ant priekinės kelnaičių pusės ties juosmeniu netoli kairėje pusėje esančios siūlės yra 1,5 cm ilgio raudonos sp. dėmė, kelnaičių užpakalinėje pusėje, jų viduryje yra apie 12 cm ilgio tamsios sp. dėmė (t. 1, b. l. 23-28); L. P. naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. 8 612 32427 išklotine, kurioje užfiksuota, kad iš šio abonento V. V. skambinta 2013-04-28 02.17 val. (pokalbio trukmė – 40 sekundžių), 02.19 val. (pokalbio trukmė – 492 sekundės), 2.45 val. skambinta į Kauno r. PK (pokalbio trukmė – 335 sekundės), 14.15 val. vėl skambinta V. V. (pokalbio trukmė – 19 sekundžių) (t. 1, b. l. 33-38); dokumentų kopijomis iš ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00540-13 - įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad prie pastato Pušyno g. 35, Kulautuvoje, Kauno r., yra betoniniai laiptai, kuriais pakilus yra įėjimas į verandą. Verandos kairėje yra parverstas senas medinis suolas, kurio viena kojelė nulūžusi ir guli maždaug už 80 cm ant grindų, taip pat verandoje yra netaisyklingos formos kietmedžio stalas, ant kurio guli sudraskyti balkšvos sp. marškinėliai trumpomis rankovėmis. Ant stalo paviršiais, kraštuose, vietomis matyti raudonos sp. dėmės, panašios į kraują. Už stalo, dalinai atsirėmęs į stalo kraštą ir į sieną, kybo pakabinamas šviestuvas su penkiais šviesos šaltiniais, papuoštas gėlės žiedo pavidalo baltos sp. stiklo gaubtais, iš kurių du sudužę, šalia, ant grindų, guli baltos sp. stiklo šukės. Palei dešinį tolesnį stalo kraštą, ant grindų guli sulaužytos medinės rudos sp. kėdės dalys bei melsvos sp. vaikiška kėdutė su mechaninio poveikio pėdsakais, t.y. aplaužyta. Taip pat mėtosi ir kiti daiktai, tarp jų, žalios sp. vaikiškas dviratukas, kurio dešinės pusės rankinis stabdis nulaužtas (t. 1, b. l. 99-107); kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Minėta veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje esanti specialisto išvada Nr. G1106/13(02) patvirtina, kad S. Š. konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, pakaušio srityje su galvos smegenų sukrėtimu; poodinės kraujosruvos nugaroje, kairio žasto srityje, dešinio peties srityje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai nugaroje, juosmens srityje, kairio sėdmens srityje, kairėje alkūnėje, pilvo srityje, abiejuose keliuose, nubrozdinimas išangės srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jis patvirtino, jog kaltinamasis įvykio metu sudavė smūgius į galvą, į nugarą, kišo į išangę metalinį strypą, smūgiavo strypu į kojos kirkšnį, į veido sritį. Netikėti minėtais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi viso proceso metu jie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, juose apibūdintas sužalojimo mechanizmas visiškai atitinka specialisto išvadą bei teisiamojo posėdžio metu specialistės duotus paaiškinimus, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietu buku daiktu, nėra būdingi savaiminiam susižalojimui, ypač išangės srities sužalojimas. Liudytojai E. Š., V. V., O. V., M. D., J. D., D. L. patvirtino, jog nukentėjusysis S. Š. vykusio vakarėlio metu kalbėjo su kaltinamojo sutuoktine L. P. telefonu, kalbėdamas buvo linksmas ir draugiškas, vakarėlyje sužalotas nebuvo. Liudytoja E. Š. parodė, kad jos sutuoktinis S. Š. sustojo pakalbėti prie kaltinamojo namų su kaltinamojo sutuoktine. Liudytojai Česlovas S. J. ir S. V. patvirtino, kad buvo iškviesti į kaltinamojo namų verandoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykusį konfliktą ir nukentėjusįjį rado kaltinamojo namo verandoje.

Kaltinamojo teiginius, kad jis, sužalodamas nukentėjusįjį, veikė būtinosios ginties būklėje, teismas besąlygiškai ir kategoriškai atmeta. V. P. padaryti veiksmai nieko bendro su šia baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe neturi.

Byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis V. P. nesunkiai sužalojo S. Š., todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis V. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Skiriant bausmę V. P. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į V. P. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka), į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, laiko tikslinga paskirti V. P. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 433,09 Lt civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 42-47). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, pagrįstas, pilnai įrodytas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 186-192).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nustatant nukentėjusiojo S. Š. patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kad jo atžvilgiu yra padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų S. Š. patyrė fizinį skausmą, ilgą laiką gulėjo ligoninėje, taip pat patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, neigiamas psichologines pasekmes, kadangi bijo vėl būti užpultas kaimynystėje. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis pasijuto labai pažemintas, išangės sužalojimas sukėlė daugybę nepatogumų ir gėdą. Vertinant šias visas aplinkybes, darytina išvada, jog 10000 Lt neturtinės žalos dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai bei atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir teismų praktiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. P. neatlygintinai išdirbti 100 val. (per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiajam S. Š. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų, t. y. 2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. P. 433,09 Lt (keturis šimtus trisdešimt tris litus 09 ct, t. y. 125,43 Eur) išlaidų nukentėjusiojo S. Š. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, buveinės adresas Europos a. 1, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333, AB bankas „Swedbank“, naudai.

V. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktinius įrodymus - nukentėjusiojo S. Š. pateiktus rūbus – kelnes, džemperį, liemenę, marškinėlius ir kelnaites, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. Š..

Iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo pratęsti ir palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamam ir nekilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronislovas Liatukas