Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Deutsche Lufthansa AG apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Deutsche Lufthansa AG dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas ieškinį laikė pagrįstu, todėl tenkintinu, priteisiant ieškovei iš atsakovės 800 Eur dydžio kompensaciją (2 keleiviai x 400 Eur).

11. Ieškinį patenkinus visiškai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 748 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 726 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

12.1. Teismas formaliai vertino visus byloje pateiktus įrodymus, neįsigilino į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Ypatinga aplinkybe, dėl kurios kompensacija neturėtų būti mokama keleiviui, gali būti prieš tai vykusios skrydžio tuo pačiu orlaiviu objektyvus vėlavimas dėl nuo oro vežėjo nepriklausančių priežasčių. Šiuo atveju 2023 m. gruodžio 5 d. vėlai vakare į Vilniaus oro uostą turėjęs atvykti skrydis Frankfurtas (FRA) - Vilnius (VNO) Nr. LH 888 negalėjo vykti dėl objektyvių priežasčių - skrydžiui netinkamų meteorologinių sąlygų.

12.2. Atsakovės pateikti dokumentai yra tinkami įrodymai pagal Europos Komisijos aiškinamąsias gaires (2016/C 214/04), kuriose nurodyta, kad oro vežėjai, siekdami pagrįsti ypatingas aplinkybes, gali pateikti tiek vidinius, tiek išorinius dokumentus, įskaitant meteorologinius pranešimus ir įvykių ataskaitas. Teismas neanalizavo atsakovės atstovo kartu su atsiliepimu pateiktu priedų.

12.3. METAR ataskaita yra vienintelis ir visuotinai priimtas oro keleivių pervežime naudojamas meteorologinių sąlygų stabėjimo, ir atitinkamai skrydžių planavimo atsižvelgiant į meteorologines sąlygas formatas. Meteorologiniai duomenys pagrindžia ypatingų aplinkybių egzistavimą Reglamento prasme ir atleidžia nuo pareigos mokėti keleiviui kompensaciją. Taip pat pateikta konfidenciali informacija iš atsakovės vidinės ataskaitos apie skydžių sutrikdymus patvirtinantį dokumentą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad 2023 m. gruodžio 5 d. oro sąlygos Vilniaus oro uoste buvo itin sudėtingos. Tai yra ypatingos aplinkybės pagal Reglamento Nr. 261/2004 preambulės 14 punktą.

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikė, kaip ji nurodo, METAR ataskaitą, kuri nėra išversta į valstybinę kalbą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnio 3 dalimi, nevertino pateikto priedo. Todėl atsakovės argumentai, kad ginčo skrydis buvo atšauktas dėl skrydžiui netinkamų oro sąlygų yra tik bendro pobūdžio teiginiai.

13.2. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, įskaitant ir atsakovės pateiktą skrydžio stebėjimo paketą, kurį atsakovės užsakymu parengė bendrovė „Lennoc“, bei paaiškinimais, akivaizdu, 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus oro uosto veikla nebuvo nutrūkusi, o kiti skrydžiai iš bei į Vilniaus oro uostą įvyko laiku, su mažu vėlavimu ar net atvyko šiek tiek ankščiau nei buvo suplanuota. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė pirmosios sąlygos, t. y. jog egzistavo ypatingos aplinkybės (šiuo atveju - skrydžiui netinkamos oro sąlygos), dėl kurių skrydis privalėjo būti atšauktas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškinys dėl kompensacijos už skrydžio atšaukimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovės Deutsche Lufthansa AG vykdytas skrydis Nr. LH 889 iš Vilniaus oro uosto (VNO) į Frankfurto oro uostą (FRA) buvo atšauktas. 2024 m. balandžio 11 d. tarp skrydžio keleivių A. P. ir I. P. bei ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią keleivių reikalavimo teisės į atsakovę dėl anksčiau nurodyto skrydžio, kurias jie įgijo pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004, buvo perleistos ieškovei. Atsakovė nesutiko su ieškovės 2024 m. birželio 13 d. pretenzija ir nesumokėjo ieškovei prašomos kompensacijos. Ieškovė prašė priteisti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą kompensaciją (po 400 Eur kiekvienam asmeniui). Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino visiškai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su kompensacijos už skrydžio atšaukimą priteisimu, kadangi jos padarytos netinkamai įvertinus bylos įrodymus.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė įrodė, jog ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas ypatingų aplinkybių, t. y. dėl skrydžiui netinkamų oro sąlygų, dėl kurių atsakovė (oro vežėjas) gali nemokėti kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

18. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas ar vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Reglamente Nr. 261/2004 yra nurodyti tokie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui (14 punkto konstatuojamoji dalis).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės akcentavo vienintelę aplinkybę, kurią ir įrodinėjo, kad 2023 m. gruodžio 6 d. 6.35 val. turėjęs vykti skrydis Nr. LH 889 iš Vilniaus į Frankfurtą buvo atšauktas dėl skrydžiui netinkamų meteorologinių sąlygų Vilniaus oro uoste. Įrodinėdama skrydžio atšaukimo priežastis, pateikė METAR ataskaitą apie 2023 m. gruodžio 6 d. oro sąlygas Vilniaus oro uoste, Lufthansą vidinės ataskaitos apie skydžių sutrikdymus dokumentą, atsakovės užsakymu bendrovė „Lennoc“ parengtą Skrydžio stebėjimo paketą. Įvertinęs šiuos atsakovės pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus ir ieškovės pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nepripažino nustatyta bei įrodyta aplinkybe, kad 2023 m. gruodžio 6 d. 6.35 val. turėjęs vykti skrydis Nr. LH 889 iš Vilniaus oro uosto negalėjo įvykti dėl blogų oro sąlygų. Ieškovės pateikti duomenys iš OAG Aviation Worldwide Limited (OAG), informacinės sistemos, 2023 m. gruodžio 6 d. dienos tvarkaraščių ataskaita iš VĮ „Lietuvos oro uostai“ liudija, kad Vilniaus oro uoste tiek leidosi, tiek kilo kitų aviakompanijų lėktuvai, buvo atšauktas vienintelis ginčo skrydis Nr. LH 889. Taip pat ši aplinkybė yra nurodyta ir atsakovės pateiktame Skrydžio stebėjimo pakete - iš 40 iš Vilniaus oro uosto išvykstančių skrydžių tuo metu buvo atšauktas tik 1 skrydis (vykdytas atsakovės). Atsižvelgiant į tai, 2023 m. gruodžio 6 d. buvusios meteorologinės sąlygos Vilniaus oro uoste negali būti laikomos ypatingomis aplinkybėmis, nes pagal Reglamentą 261/2004, ypatingomis aplinkybėmis laikytinos ne bet kokios meteorologinės sąlygos, o tokios, kurios neleidžia vykdyti atitinkamo skrydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė tik aplinkybėmis dėl netinkamų oro sąlygų skrydžiui 2023 m. gruodžio 6 d. 6.35 val. iš Vilniaus oro uosto, be kitų įrodymų pateikė ir atsakovės vidinės ataskaitos apie skydžių sutrikdymus patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodyta, jog LH888/05 FRA-VNO 321 DIARS grįžta su 177 keleiviais dėl blogo oro sąlygų kelionės tikslo vietoje ir kituose galimuose atsarginio nusileidimo oro uostuose pakeliui iš VNO atgal į FRA. Apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę ir ją įrodinėja pateiktu įrodymu, kuris patvirtina, jog lėktuvas skrydžiu Frankfurtas - Vilnius Nr. LH 888 2023 m. gruodžio 5 d. vakare į Vilniaus oro uostą neatvyko dėl skrydžiui netinkamų meteorologinių sąlygų. Tai yra orlaivis nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis leistis Vilniaus oro uoste negalėjo, o neįvykus šiam skrydžiui, buvo atšauktas ir grįžtamasis skrydis Nr. LH 889 iš Vilniaus į Frankfurtą. Taigi, apeliaciniame skunde atsakovė remiasi ypatinga aplinkybe, turėjusia įtakos tuo pačiu orlaiviu vykdytam ankstesniam skrydžiui, kas sudarė poveikį šiuo orlaiviu turėjusiam vykti vėlesniam skrydžiui. Tačiau apeliacinio skundo pagrindu gali būti tik tokios faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir tiriamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių.

20. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, kad oro vežėjas įrodytų ne tik ypatingų aplinkybių egzistavimą, bet ir tai, kad šių aplinkybių nebuvo galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl oro vežėjo atsakomybės suformuluota nepakeliamos aukos sąvoka: jeigu atitinkamas oro vežėjas iš tikrųjų galėjo imtis tokių priemonių, nacionalinis teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 29 punkte nurodyta jurisprudencija, taip pat turi įsitikinti, kad dėl atitinkamų priemonių šis vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 46). Šioje jurisprudencijoje taip pat nurodyta, jog oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 29).

21. Pagal atsakovės procesinių dokumentų turinį matyti, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kad siekė išvengti ginčo skrydžio atšaukimo, neteikė įrodymų, apie skrydžių perplanavimą ar kitas vidines procedūras. Todėl taip pat nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo), kad atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog būtų išvengta skrydžio atšaukimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino a byloje pateiktus įrodymus dėl ginčo skrydžio atšaukimo aplinkybių, ar nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl įrodymų pakankamumo bei įrodymų, kaip viseto, vertinimo.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už skrydžio atšaukimą priteisimo tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių duomenų apie šių išlaidų dydį ir pagrįstumą, todėl prašymas nenagrinėjamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.